Atostogų pradžia: 10 valandų Vilniaus oro uoste ir prieš nosį užtrenktos durys į lėktuvą

Vėluojantys skrydžiai daug skraidantiems gal tikrai nėra naujiena. Tačiau gali būti ir taip, kad turite bilietą rankoje, už laipinimo vartų matote pasirengusį skristi lėktuvą, į kurį sodinami kiti keleiviai, o jūs taip ir liksite oro uoste. Guosti gali nebent tai, kad tokios situacijos retos – turi nesėkmingai susiklostyti virtinė aplinkybių.
Emigracija
Vilniaus oro uostas / Svajūno Stroino / 15min nuotr.

Į 15min kreipėsi skaitytojas, kurio tėvams būtent taip ir nutiko. Prieš pusmetį jie įsigijo kelionę į Bulgarijos kurortą, pasiėmė atostogas, susiplanavo poilsį ir pirmadienį jau buvo susiruošę atostogoms.

Lėktuvas iš Vilniaus oro uosto į Varną turėjo pakilti šiek tiek po 14 valandos, tačiau buvo nukeltas. „Supratom – su technika visko pasitaiko, tebūnie“, – sakė pašnekovas. Atvykę jau tai valandai, kai turėjo būti naujas reisas, jie sužinojo, kad teks dar palaukti – iki pusės pirmos nakties. „Na, kur dings – laukė“, – pasakojo jis.

Svajūno Stroino / 15min nuotr.
Svajūno Stroino / 15min nuotr.

Galiausiai, jiems terminale praleidus apie penkias valandas, buvo pradėtas laipinimas į lėktuvą. Tačiau čia kai kurie sužinojo, kad jie netelpa į lėktuvą. „Small Planet Airlines“ tuomet pasiūlė į Varną skristi kitą dieną per Turkiją, Stambule palaukiant 10 valandų. O ir negalėjo garantuoti, kad paskui skrydis į Varną tikrai įvyks. Garbaus amžiaus žmonių toks pasiūlymas netenkino“, – apie situaciją pasakojo 15min skaitytojas.

Anot jo, pikta yra ne dėl to, kad skrydis vėlavo – technika juk gali pavesti bet ką. „Bet pikta dėl to, kad žmonės pralaukė 10 valandų, iki pusės pirmos nakties sėdėjo oro uoste, o jiems tuomet prieš pat nosį pasakyta, kad neskris. Pasityčiojimas“, – skundėsi jis.

Vyras sakė nesuprantantis, kodėl į mažesnį lėktuvą nebuvo įleisti būtent jo artimieji – pasak jo, jie buvo vieni pirmųjų užsiregistravusiųjų oro uoste, buvo ir vieni pirmųjų eilėje į orlaivį.

„Suprantu, kad jeigu būtų buvę paskutiniai ar būtų vėlavę – bet dabar tai ne toks atvejis. Prie pat laipinimo vartų jie pralaukė 5 valandas, į juos niekas nesikreipė. Kodėl buvo pasakyta tik paskutinę sekundę?“, – kalbėjo pašnekovas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus oro uostas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilniaus oro uostas

Kodėl skrydis vėlavo?

„Small Planet Airlines“ komunikacijos specialistė Berta Jasiukėnaitė 15min paaiškino, kodėl susiklostė tokia situacija. Ryte sugedo „Small Planet Airlines“ partnerių orlaivis į Antaliją – dėl to susidarė vėluojančių skrydžių grandinė.

Iš pradžių manyta, kad teks atidėti daugiau skrydžių – į Varną, Heraklioną, Enfidhą – tačiau galiausiai pavyko rasti vieną pakaitinį orlaivį į Varną. Buvo nuspręsta, kad vienas skrydis – į Bulgariją – bus pavėlintas daugiau, bet taip bus „išgelbėti“ kiti reisai.

„Buvo nuspręsta skrydžius Vilnius-Varna vykdyti atvirkštiniu būdu. Iš pradžių buvo planuota, kad lėktuvas kiltų iš Vilniaus į Varną, ten paimtų naujus keleivius ir parskraidintų namo. Kadangi pakaitinis orlaivis buvo rastas Varnoje, buvo nuspręsta pirmiausia keleivius išskraidinti iš jos, o tuomet paimti Vilniuje laukiančius ir atskraidinti juos į Bulgariją. Dėl šios priežasties vėlavimas buvo toks ilgas – beveik 10 valandų“, – paaiškino B.Jasiukėnaitė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./„Small Planet Airlines“ lėktuvas
Luko Balandžio / 15min nuotr./„Small Planet Airlines“ lėktuvas

Kodėl ne visi keleiviai galėjo išskristi?

Tačiau iškilo kita problema – pakaitinis orlaivis buvo rastas mažesnis: 164 vietų, nors keleivių buvo 180. Teko imtis įprastos procedūros tokiais atvejais ir iš pradžių ieškoti savanorių, kurie sutiktų skristi alternatyviu reisu.

„Varnoje juos radome labai greitai – jie sutiko skristi antradienio ryte maršrutu Varna-Varšuva-Vilnius. Vilniuje iš pradžių jų taip pat buvo pakankamai, tačiau iškilo kita komplikacija – neradome patogių skrydžių, kaip juos nugabenti į Varną“, – apgailestavo B.Jasiukėnaitė.

Kaip ir minėjo 15min skaitytojas, alternatyva buvo tik per Stambulą. Tai sužinoję maždaug pusė savanorių atsisakė jais būti.

„Tuomet buvo nemaloni situacija, kuri, deja, pasitaiko aviacijoje. Reikėjo atrinkti žmones, kuriems buvo pasakyta, kad jie šiuo reisu negalės skristi“, – aiškino „Small Planet Airlines“ atstovė.

Kaip jie atrenkami? Visų pirma, žiūrima, ar žmogus yra užsiregistravęs, ir kada tai padaręs. „Tie, kurie, pavyzdžiui, registravosi internetu ar patys pirmieji oro uoste, nepatenka į tą sąrašą, – aiškino avialinijų atstovė. – Tada sistema žiūri į įvairius kitus kriterijus, tokius kaip amžius, sveikatos būklė ir tai, ar jie skrenda su vaikais.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr.

Anot „Small Planet Airlines“ komunikacijos specialistės, šių avialinijų skrydžiais skrenda labai daug šeimų su vaikais, daug keleivių registruojasi internetu, yra daug ir pensinio amžiaus keliautojų. Jiems visiems gavus pirmenybės teisę patekti į reisą, dažniausiai lieka labai mažas pasirinkimas.

„Tai yra labai nemaloni situacija, visada stengiamės jų išvengti. Šįkart taip įvyko ir dėl pakaitinių lėktuvų trūkumo rinkoje ir dėl to, kad kryptis Vilnius-Varna yra labai specifinė – yra mažai galimybių perkelti keleivius į kitus skrydžius, – aiškino B.Jasiukėnaitė. – Labai gaila, kad taip įvyko, mums belieka tų keleivių atsiprašyti.“

Kas priklauso keleiviams?

Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ vadovas Marius Stonkus 15min aiškino, kad ši konkreti situacija – dviprasmiška. „Iš vienos pusės, oro linijos atsakingos už tai, kad lėktuvas negalėjo pakilti dėl gedimo, todėl visi keleiviai, turėję skristi į Varną, gali kreiptis dėl piniginės kompensacijos, nepaisant bendrovės pasiūlytos alternatyvos. Mūsų duomenimis, suma galėtų siekti iki 250 eur kiekvienam“, – teigė jis.

M.Stonkus taip pat atkreipė dėmesį, kad „esant tokiam ilgam skrydžio atidėjimui oro linijos veikiausiai turėjo pasirūpinti ir keleivių apgyvendinimu, jau nekalbant apie būtinuosius daiktus – tokius kaip maistas, vanduo, prieiga prie interneto ir t.t.“

„Tačiau dėl visų kitų nuostolių, susijusių su atostogomis, – prarastų ekskursijų, viešbučių išlaidų ir t.t., atostogautojams reikėtų analizuoti paslaugų tiekimo sutartį, kurią sudarė su kelionių organizatoriumi, ir ten ieškoti kompensavimo tvarkos“, – patarė jis.

Taip įvyko ir dėl pakaitinių lėktuvų trūkumo rinkoje ir dėl to, kad kryptis Vilnius-Varna yra labai specifinė, – aiškino B.Jasiukėnaitė

„Skycop“ duomenimis, atvejai, kai keleiviai netelpa į lėktuvą, nėra itin dažni Europoje – 1 iš 10 000 keleivių yra kada nors susidūręs su lėktuvo perpildymu (angl. overbooking). „Dar dalis – su panašiais atvejais į šį, kuomet netelpama neplanuotai. Tačiau tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju svarbu žinoti savo teises ir kreiptis į bendrovę dėl piniginės kompensacijos iki 600 eur – tiesiogiai, ar per tarpininkus“, – komentare 15min teigė M.Stonkus.

JAV Transporto statistikos biuras pateikia informaciją, kad 2015 m. JAV į perpildytus lėktuvus nepateko 552 tūkst. keleivių (įskaitant ir savanorius, kurie sutinka skristi kitu reisu). Tai sudarė 0,09 proc. visų keleivių.

Praėjusiais metais visame pasaulyje plačiai nuskambėjo incidentas JAV, kai iš perpildyto lėktuvo vienas keleivis buvo ištemptas jėga. Vaizdo įrašuose matyti iš burnos bėgantis kraujas, aukštyn sukelti marškiniai, akiniai – kreivi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų