Liepos 1 atsiverti planuojanti Graikija paskelbė 9 taisykles, kurių turės laikytis turistai, oro linijos, viešbučiai. Pirmoji jų – kad keliautojas dar savo šalies oro uoste turės pateikti įrodymą, kad nenešioja COVID-19 užkrato.
Atėnai nurodė, kad oro linijoms turistas privalės pateikti pažymą, kurioje nurodytas koronaviruso testo atsakymas. Jis turės būti atliktas ne anksčiau nei prieš 72 valandas. Jeigu turistas tokios pažymos neturės – jam net nebus leista lipti į lėktuvą, kuris skrenda į Graikiją.
Apie privalomus „sveikatos pasus“ kalba ir Ispanijos Balearų salos, Kroatija, Italijos salos Sardinija, Kapris ir kt. Turkija žada žmones testuoti vos atvykusius.
Lietuva galimybę svarstytų
Lietuvoje galimybės bet kam panorusiam pasidaryti testą dėl COVID-19 galimybės nėra. Su šeimos gydytoji siuntimu testai atliekami žmonėms, pajutusiems peršalimo simptomus (karščiuoja, kankina kosulys, dūsta), vykdomi profilaktiniai kai kurių įmonių, tikslinių grupių darbuotojų ištyrimai. Mobiliajame punkte galima tirtis ir gavus siuntimą iš karštosios koronaviruso linijos 1808 specialistų.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį spaudos konferencijoje paklaustas, kada bus sudarytos galimybės tirtis visiems norintiems, sakė negalintis to prognozuoti.
„Kol kas tokio poreikio tiesiog nebuvo. Kol šalys buvo užsidarę, nebuvo ir poreikio žmonėms tirtis ir nusistatinėti viruso buvimą, – aiškino ministras. – Jeigu tas poreikis atsiras, tikrai galvosim apie tokią galimybę. Kada tai bus – tikrai nedrįsčiau pasakyti.“
A.Veryga pasisakė ir prieš keliones į tolimesnius kraštus artimiausiu metu. „Kol situacija toje pačioje Europoje ir pasaulyje yra labai nerami, šimtą kartų pasverkite prieš pirkdami bilietus, prieš kur nors keliaudami, kad neatsitiktų vėl taip, kad išskrisit, o tada vėl teks organizuoti skrydžius, kaip jus sugrąžinti“, – ragino ministras.
Jis pabrėžė, kad dar yra labai daug neatsakytų klausimų dėl judėjimo tarp šalių net ir Europoje, valstybės nėra priėmusios vieningos pozicijos.
„O jeigu apie Graikiją galvojat kaip apie vietą, kur norisi pailsėti, tai gal gera proga yra atrasti Lietuvą. Išnaudokim savo galimybes, kurias neretai matyt pamiršdavom“, – likti Lietuvoje ir šią savaitę atsiveriančiose Latvijoje ir Estijoje ragino A.Veryga.
Perspėjama dėl pasų keliamos rizikos
Garsiausiai apie privalomus sveikatos pasus kalba pietų Europos šalys, kurios nori kuo greičiau atgaivinti jų ekonomikoms itin svarbų turizmą. Tokius „sveikatos pasus“ – įrodymus, kad atvykėlis neatveža viruso – jie mato kaip galimybę apsaugoti visuomenę.
Tačiau ar išties toks pasas būtų įrodymas, kad turistas yra „saugus“? Pasaulio sveikatos organizacija yra perspėjusi – jie esą galėtų pridaryti net dar daugiau žalos.
„Šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad nuo COVID-19 pasveikę ir antikūnų turintys žmonės yra apsaugoti nuo antro užsikrėtimo“, – balandžio pabaigoje paskelbė PSO.
Dėl to „sveikatos pasų“ naudojimas galėtų netgi padidinti riziką dėl viruso plitimo, nes žmonėms suteiktų apgaulingą saugumo jausmą.
„Šiuo pandemijos metu nėra pakankamai įrodymų dėl antikūnų suteikiamo imuniteto, kuris garantuotų „imuniteto paso“ ar „rizikos nebuvimo pažymos“ tikslumą“, – skelbė PSO.
Organizacija neatmetė galimybės, kad jos pozicija gali pasikeisti, kai po naujų tyrimų daugiau žinosime apie šį koronavirusą.
A.Veryga jau anksčiau buvo skeptiškai pasisakęs apie „sveikatos pasus“. „Jūs puikiai žinot, kad žmogus, pasidaręs tyrimą, po dienos gali sėkmingai užsikrėsti ir tapti nešiotoju. Tad tas išsityrimas dar savaime nieko nereiškia“, – balandžio pabaigoje aiškino ministras.
PSO perspėja – tokie pasai galėtų pridaryti net dar daugiau žalos sukurdami apgaulingą saugumo jausmą.
Čilė jau tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kuri išdavinės „imuniteto pasus“. Juos gaus pasveikę žmonės, ir tai jiems taps leidimu grįžti į darbus ir į normalų (kiek tai įmanoma šiuo metu) gyvenimą.
Vėlgi – pasveikimas dar nereiškia, kad žmogus ir vėl neužsikrės. Tačiau mokslininkai mato ir dar vieną tokių „imuniteto pasų“ pavojų – žmonės gali siekti tyčia užsikrėsti.
„Imuniteto pasai sukurtų dirbtinius apribojimus, kas gali ir kas ne dalyvauti socialiniame, pilietiniame ir ekonominiame gyvenime, – „The Lancet“ medicinos žurnale rašė sveikatos ekspertė iš Džordžtauno universiteto Alexandra Phelan. – Jie gali net sukurti iškreiptą akstiną asmenims siekti užsikrėsti.“
Apie tai perspėjo ir bioetikos ekspertė iš Harvardo teisės mokyklos, kuri priminė „vėjaraupių vakarėlius“. Kol dar nebuvo vakcinos nuo šios ligos, kai kuriose bendruomenėse buvo tikima, kad sveikus vaikus specialiai reikia leisti žaisti su užsikrėtusiais, kad jie anksčiau persirgtų liga.
„Kaip senųjų „vėjaraupių vakarėlių“ laikais, kai kurie darbuotojai gali norėti užsikrėsti COVID-19, – sakė ji „Bloomberg“. – Tai skamba beprotiškai, bet jeigu antikūnų turėjimas taps ta kaina, kurią reikia sumokėti dėl grįžimo į darbo rinką ir šeimos išmaitinimo, kai kurie darbuotojai gali jaustis priversti tą padaryti.“
