Nuo antradienio grįžus iš Airijos, Danijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės ir Nepalo privaloma dviem savaitėms saviizoliuotis – šios šalys pirmadienio vakarą įtrauktos į koronaviruso paveiktų šalių sąrašą. Visą jį rasite čia: Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: įtrauktos dar 5 naujos valstybės.
Pirmadienį vyriausybė taip pat sugriežtino tvarką grįžtantiems. Jeigu jie atvyksta į Lietuvą iš labiausiai paveiktų šalių, kur sergamumo rodiklis viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, privalu ne tik 2 savaitėms izoliuotis, bet dar ir atlikti COVID-19 testą. Net jeigu jis ir bus neigiamas, izoliacija liks privaloma.
A.Veryga įspėjo emigrantus
Paprastai paveiktų šalių sąrašą Sveikatos apsaugos ministerija skelbia penktadieniais, jis įsigalioja nuo pirmadienio. Tačiau praėjusią savaitę jo skelbimas buvo atidėtas iki pirmadienio, neeilinio Vyriausybės posėdžio, kur buvo žadėti nauji sprendimai, nes didžioji dalis Europos jau patektų į šalių sąrašą.
Pirmadienį paaiškėjo, kad lietuviams keliauti bus dar daugiau iššūkių. Šalių sąrašą papildė dar 5 valstybės, o iš labiausiai paveiktų grįžus bus privaloma darytis ir testą.
Visas šalių sąrašas paskelbtas tik pirmadienio vakarą, jis įsigaliojo jau nuo vidurnakčio.
Tarp naujų į sąrašą patekusių šalių – Jungtinė Karalystė, Airija, kuriose gyvena daug lietuvių, ir šie planavosi atostogas gimtinėje. Socialiniuose tinkluose jie jau dalijasi, kaip bandys išvengti privalomos saviizoliacijos – pavyzdžiui, skris per kitą šalį. Visgi jau anksčiau tokie gudruoliai buvo įspėti, kad norint galima pagal oficialiai įsigytus bilietus ir kitomis priemonėmis atsekti, iš kur iš tiesų jie atvyko.
Dalis gyvenančiųjų Jungtinėje Karalystėje rašo, kad galėtų izoliuotis atvykę, tačiau Lietuvą vis tiek turėtų palikti anksčiau – neišbuvus viso 14 dienų saviizoliacijos laiko. Sveikatos apsaugos ministras antradienį pabrėžė, kad tai būtų taisyklių pažeidimas.
„O kaip jis ten (į kitą šalį – red.) išvyks? Įsivaizduokit, koks jo būtų išvykimas – jis vis tiek važiuotų į oro uostą, bendrautų su žmonėmis, kažkokiu transportu keliautų. Sunkiai įsivaizduojama, kaip jis tą padarytų. Jeigu būtų įmanoma, kad jis su kitais žmonėmis nebendraudamas išvyktų, tuomet taip“, – aiškino Aurelijus Veryga.
Tarp naujų šalių – ir Graikija, į kurią vienintelę kol kas atostogautojus užsakomaisiais skrydžiais gabena Lietuvos kelionių organizatoriai.
„Novaturo“ vadovė Audronė Keinytė teigė, kad šįryt skambučių centrą užgriuvo klientai: „Keliautojai nesupranta, kodėl tokie sprendimai priimami ir apie juos pranešama naktį. Klientai teigia nenorintys laikytis saviizoliacijos sugrįžus, nes Graikijos salose susirgimo rodiklis yra žemesnis nei Lietuvoje. Jie tame neįžvelgia logikos.“
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga aiškino, kad sprendimas buvo atidėtas dėl to, kad pirmadienį svarstyti ir sprendimai dėl kitų šalių piliečių atvykimo į Lietuvą. „Dėl to buvo šiek tiek palaukta“, – antradienį žurnalistams teigė jis. Pirmadienį ministrų kabinetas nusprendė leisti į Lietuvą atvykti užsieniečiams net ir iš labiausiai koronaviruso paveiktų ES/EEB šalių.
Latviai ir estai leidžia vykti į Tunisą
Turizmo verslas prašo, kad kai kurios šalys, pavyzdžiui, Ispanija, Graikija, būtų vertinamos ir atskirais regionais – daugumoje salų epidemiologinė situacija yra žymiai geresnė nei žemyninėje dalyje. Toks prašymas nebuvo patenkintas.
Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga sakė, kad dėl to nebuvo sutarta su latviais ir estais. Po to, kai trys Baltijos šalys pavasarį sukūrė taip vadinamą „kelionių burbulą“, jos sutarė sprendimus dėl kelionių derinti tarpusavyje.
Tačiau Lietuvos turizmo verslas abejoja tokiu argumentu. Išplatintame pranešime spaudai skelbiama, kad estai, pavyzdžiui, į Tunisą skrenda nuo rugpjūčio 14 d., o latvių organizatoriai ten pradės skraidinti nuo rugsėjo 5 d. „Kodėl, jeigu priimami bendri šalių susitarimai, tuomet negali į Tunisą skristi lietuviai?“, – klausia turizmo atstovai.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdančiosios direktorės Mildos Rainienės teigimu, jau daugiau nei mėnuo Lietuvoje nėra patvirtintas trečiųjų valstybių sąrašas, kurį kas dvi savaites peržiūri ir atnaujina Europos Taryba. Jį Latvija ir Estija yra patvirtinusios, todėl turizmo verslui, kuris itin nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos, yra kiek lengviau.
A.Veryga 15min aiškino, kad Lietuva skelbia tik paveiktų šalių sąrašą, tad jeigu kažkurios valstybės jame nėra – „teoriškai galima būtų atvykti“.
„Bet iš principo mes laikomės tokios nuostatos, kad įsileidinėjam ne trečiąsias šalis, bet įsileidinėjam Europą, Šengeną, kurių testais galime pasitikėti. Atvykimas iš kitų, trečiųjų, šalių yra sudėtingas dėl to, kad tektų įvesti labai daug kriterijų, pagal ką grupuoti“, – teigė ministras.
Dėl to esą ir nepadarytos išimtys dėl Graikijos ar Ispanijos salų, kurios labai svarbios turizmo sektoriui – nesutarta su latviais ir estais, kaip pritaikyti vieningą principą. „Nes neužtenka vieno kriterijaus – sergamumo kriterijus nėra pakankamas“, – sakė A.Veryga.
Atvykimas iš kitų, trečiųjų, šalių yra sudėtingas dėl to, kad tektų įvesti labai daug kriterijų, pagal ką grupuoti, – teigė ministras.
Kaip pavyzdį jis pateikė Uzbekistaną, kurio sergamumo kriterijus neatitinka realybės, nes šalyje atliekama labai mažai COVID-19 testų. „Iš čia ir atsiranda problemos su šalių sąrašais, todėl gal geriau turėti bendrą nuostatą, kad įsileidžiam tik Šengeną, ES, EEB. Iš visur kitur – tik išimtinais atvejais“, – dėstė sveikatos apsaugos ministras.
Estijoje testas bus izoliacijos alternatyva, Lietuvoje reikės abiejų
Antradienį Estijos ministrų kabinetas patvirtino, kad nuo rugsėjo 1-osios į šalį atvykusiems asmenims atliktas COVID-19 testas galės būti 14 dienų saviizoliacijos alternatyva.
Kaip skelbia news.err.ee, testą reikės pasidaryti dukart – vos atvykus į Estiją ir pakartoti po dviejų savaičių. Jeigu pirmojo rezultatas bus neigiamas, asmenims bus leidžiama eiti į darbą, nors ir bus rekomenduojama vengti daug kontaktų. Testo rezultatai paaiškėtų per kelias valandas ar dienas.
Estijos valdžia teigė, kad „tai patikima alternatyva, kuri leis neišvengiamas keliones ir kartu apsaugos visuomenės sveikatą“.
Tuo tarpu Lietuvoje atvykusiems iš labiausiai paveiktų šalių (kur sergamumo rodiklis viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų), lietuviams visgi reikės ir darytis testą, ir laikytis izoliacijos.
Sveikatos apsaugos ministras antradienį teigė, kad „testas nepakeičia izoliacijos“. Seime žurnalistams jis aiškino, kad iš pradžių testas gali būti neigiamas, bet vėliau paaiškėti, kad žmogus visgi užsikrėtęs. „Čia yra toks kaip dvigubas saugiklis. Izoliacija yra 100 procentinė priemonė, jeigu žmogus tikrai nebendrauja su niekuo ir laikosi jos. O testas yra kaip sąlyga, kad atvyktum į šalį“, – aiškino A.Veryga.
Jis minėjo, kad svarstoma galimybė leisti po testo izoliaciją trumpinti iki savaitės, tačiau tai galiotų ne visiems.
A.Veryga BNS pabrėžė, kad nebūtų leidžiama masiškai trumpinti saviizoliaciją, nes šiuo metu nėra pajėgumų visus izoliacijoje esančius asmenis testuoti po keletą kartų. „Sudėtinga būtų visus žmonės absoliučiai ištestuoti, tam pajėgumų reikėtų didesnių“, – teigia ministras.
Kodėl Estijoje ir Latvijoje situacija geresnė – mįslė
Svarstant, kodėl latviai ir estai galbūt numato ne tokias griežtas taisykles keliautojams, reikia paminėti, kad epidemiologinė situacija tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra geresnė nei pas mus.
Jose kasdien registruojami tik vienženkliai nauji COVID-19 atvejai, kai kuriomis dienomis jų net išvis nebūna, tuo tarpu mūsų šalyje jie skaičiuojami dešimtimis. Pavyzdžiui, antradienį pranešta net apie 38 naujus koronaviruso atvejus Lietuvoje.
Epidemiologinė situacija tiek Latvijoje, tiek Estijoje yra geresnė nei pas mus.
Latvijos sergamumo rodiklis antradienio duomenimis – 4.0 atvejai 100 tūkst. gyventojų, Estijos – 8.5, o Lietuvos – 11.3.
A.Veryga pripažino, kad negali pasakyti šių skirtumų priežasčių. Žurnalistams Seime ministras sakė, kad „tai mįslė mokslininkams, epidemiologams“, ir jis racionaliais argumentais to negalėtų paaiškinti.
Gyventojai raginami patys stebėti kitų šalių sergamumą
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį dar kartą paragino atsakingai planuotis keliones, nes epidemiologinė situacija pasaulyje nuolat keičiasi.
„Rekomenduojama vadovautis ne tik kartą per savaitę SAM skelbiamais koronavirusinės infekcijos (Covid-19 ligos) paveiktų šalių sąrašais, bet ir savarankiškai nuolat stebėti sergamumo pokyčių tendencijas pasaulyje. Tokią galimybę suteikia Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) internetinė platforma, kur skelbiama informacija apie 14 dienų sergamumą ES šalyse“, – rašoma pranešime spaudai.
Nuoroda į ECDC tinklalapį: https://www.ecdc.europa.eu/en/cases-2019-ncov-eueea
Duomenys šioje platformoje atnaujinami kiekvieną dieną. Tai reiškia, kad žmogus, planuodamas kelionę, gali iš anksto stebėti situaciją ir remdamasis ja priimti sprendimus. ECDC puslapyje galima rasti ir kitos aktualios informacijos apie koronaviruso pandemiją Europoje. Puslapio informacija teikiama anglų kalba.
