Premjeras, sveikatos bei ekonomikos ir inovacijų ministrai šią savaitę apie Bulgariją, Rumuniją ir Kroatiją prabilo kaip apie šalis, dėl kurių kyla nerimas. Nuo ketvirtadienio grįžus iš pirmų dviejų jau privalu dvi savaites izoliuotis – tad grįžusiesiems gali atsirasti nenumatytų iššūkių.
Lietuvos organizatoriai keliones rengia ir į Kroatiją, kur išaugęs sergamumas, taip pat į Graikiją ir Kiprą. Kokia situacija šiose šalyse?
Bulgarija
Bulgarija ir lietuvių pamėgti jos pajūrio kurortai tapo viena pirmųjų krypčių poilsiautojams iš Lietuvos. Visgi dėl išaugusio užsikrėtusiųjų skaičiaus šalyje nuspręsta, kad grįžusiems reikės laikytis 14 dienų saviizoliacijos.
Saviizoliacija yra privaloma grįžus iš šalių, kuriose sergamumas viršija nustatytą 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį. Grįžus iš tų šalių, kuriose sergamumas mažesnis – 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, izoliuotis rekomenduojama. Sąrašą paprastai kas savaitę skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau trečiadienį skubiai sureaguota dėl 7 šalių – pranešta, kad iš jų grįžus taip pat reikės izoliuotis.
Šią savaitę Bulgarijoje pasiektas ir rekordas – per parą užregistruoti 188 nauji COVID-19 atvejai. Iš viso šalyje virusas nustatytas daugiau nei 6,1 tūkst. žmonių, iš jų pasveikusiais laikoma maždaug pusė. Registruota daugiau nei 250 mirčių.
Bulgarijos sveikatos apsaugos ministras antradienį sakė, kad jeigu per dieną užregistruotų atvejų skaičius viršytų 200, tuomet tai būtų signalas grąžinti kai kurias griežtesnes priemones, tačiau esą kol kas dar to nereikia.
Premjeras kol kas atmeta galimybę nurodyti žmonėms likti namuose, taip kovojant su viruso plitimu. „Taip mes neapsisaugotume, – tikino Boiko Borissovas. – Lengviausias kelias yra viską uždaryti, o sunkiau yra išmokti, kad turime paklusti priemonėms.“
Nemažai atvejų registruojama po renginių, kai žmonės nesilaiko rekomendacijų dėl atstumo laikymosi. Pavyzdžiui, Veliko Tirnovo mieste apie 60 proc. abiturientų, kurie dalyvavo mokyklos išleistuvių vakarėlyje, užsikrėtė virusu. COVID-19 diagnozuotas ir dviem dešimtims aukščiausios futbolo lygos žaidėjų.
Kelionių organizatoriams ribojimas dėl Bulgarijos – didelis praradimas, nes šiuo metu yra vos kelios kryptys, į kurias jie vykdo organizuotos turistines keliones. Lietuvos turizmo asociacijos vadovės Mildos Plepytės-Rainienės teigimu, vos pradėjus organizuoti keliones, matomas žmonių susidomėjimas – pirmieji reisai į Graikiją ir Bulgariją buvo visiškai užpildyti.
Kroatija
Pasak S.Skvernelio, situacija „dramatiškai blogėja“ ne tik Rumunijoje ir Bulgarijoje, bet ir Kroatijoje, kur praėjusią parą nustatyta daugiau nei 50 koronaviruso atvejų.
Kroatija anksti atvėrė savo sienas turistams – dar gegužės pabaigoje Zagrebas paskelbė atšaukiantis kelionių draudimą 10-ies šalių piliečiams (tarp jų – ir lietuviams). Viena vertus, tai leido padaryti gana sėkminga kova su užkrato plitimu. Kita vertus – smarkiai nuo turizmo priklausomos šalies ekonomikai prognozuojamas didžiausias nuosmukis per kelis pastaruosius dešimtmečius, o parlamento rinkimai buvo ant nosies.
Rinkimai įvyko šį savaitgalį, ir preliminarūs rezultatai rodo, kad juose sėkmingai pasirodė Kroatijos premjero Andrejaus Plenkovičiaus konservatyvi partija HDZ. Ji kampanijos metu gyrė savo vyriausybės kovą su COVID-19, ir skaičiai tą patvirtino. Iki šiol infekcija COVID-19 šalyje patvirtinta apie 3 tūkst. žmonių, maždaug 100 pacientų mirė. Kai kuriomis birželio dienomis nebūdavo užregistruojama nė vieno naujo atvejo.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis naujų užsikrėtimo atvejų skaičius išaugo – kasdien COVID-19 diagnozuojama kelioms dešimtims žmonių. Dėl to atsinaujino būgštavimai dėl sveikatos situacijos šalyje, tačiau sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad užkratą atsiveža ne turistai, o kitais reikalais iš gretimų valstybių atvykstantys žmonės.
Valdžia pirmadienį jau pagrasino uždrausti visas vestuves, nes žmonės nesilaiko rekomendacijų, nors tai būtų itin radikalus draudimas. Ypatingas dėmesys šalyje skiriamas ir naktinių klubų, barų priežiūrai, nes Zagrebe juose užsikrėtė nemažai jaunų žmonių. Tikrinama, ar laikomasi dezinfekcijos, higienos, atstumo reikalavimų.
Neramu Kroatijai ir dėl jos pašonėje, Balkanų šalyse, prastėjančios epidemiologinės situacijos. Dėl to nuo birželio 25 dienos visiems atvykstantiems iš Kosovo, Serbijos ir Šiaurės Makedonijos taikoma 14 dienų privaloma saviizoliacija. Jos nereikia tik tiems, kurie minėtas šalis kirto tranzitu arba per Kroatiją ketina tik pravažiuoti tranzitu.
Į Kroatiją Lietuvos poilsiautojus kelionių organizatoriai skraidina reguliariaisiais skrydžiais. Iš Vilniaus oro uosto į Dubrovniką skraidina „airBaltic“.
Siekiant pagreitinti sienos perėjimo procedūras, rekomenduojama iš anksto užpildyti registracijos formą: https://entercroatia.mup.hr/. Neužpildžius formos internetu, atvykstančiųjų asmens duomenys, nakvynės Kroatijoje vietos, telefono numeriai, kuriuo asmenys bus pasiekiami, planuojama išvykimo iš Kroatijos data bus registruojami pasienio kontrolės punktuose.
Kaukės privalomos oro uostuose ir viešajame transporte, kitose uždarose erdvėse – rekomenduojamos.
Graikija
Graikijos kova su COVID-19 pandemija yra laikoma pakankamai sėkminga. Iš viso Graikijoje yra užregistruota apie 3,5 tūkst. atvejų, iš jų beveik 1,5 tūkst. žmonių jau laikomi pasveikusiais. Užregistruota palyginti nedaug – mažiau nei 200 – mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19.
Kaip šalis, kurios fiskalinė drausmė yra liūdnai pagarsėjusi, sugebėjo taip drausmingai susitvarkyti su užkratu – geriau netgi nei šalys su labiau pažengusiomis sveikatos apsaugos sistemomis, tokios kaip Jungtinė Karalystė ar Švedija?
Šalies valdžia teigia, kad tai pavyko anksti paskelbus karantiną ir griežtas priemones – dar pirmoje kovo pusėje užvėrus mokyklas, restoranus ir pan. Ir dabar nuo turizmo itin priklausanti šalis kaip įmanoma labiau saugo ir savo piliečius, ir savo kaip atostogų krypties įvaizdį. Savaitgalį Atėnai uždarė sieną su Serbija, kurioje šoktelėjo koronaviruso atvejų skaičius.
Tai, kad graikai ir patys griežtai laikėsi paskelbtų taisyklių, iš dalies lėmė ir pandemijos artumas. Graikai matė, kaip visai šalia – Italijoje – koronavirusas šienavo gyvybes. Graikijos žurnalistė Stav Dimitropoulos rašo, kad Italijos geografinis artumas ir nuo seno susiklostę artimi ryšiai su italais privertė graikus iškart labai rimtai priimti situaciją. Tai tikriausiai ir lėmė didelį visuomenės paklusimą politikų sprendimams.
Graikijoje jau veikia visi tarptautiniai oro uostai, atverta ir oro erdvė skrydžiams į užsienio poilsiautojų pamėgtas salas. Iš Lietuvos į Graikiją yra vykdomi ir užsakomieji kelionių organizatorių reisai, ir reguliarieji. „Ryanair“ skraidina į Atėnus, Kretą, Korfu, Rodą.
Graikijos platus atsivėrimas turistams kai kurių yra ir kritikuojamas. Pavyzdžiui, Graikijos užkrečiamųjų ligų profesorius Nikosas Sipsas teigia, kad lengvai įsileisdama atvykėlius šalis žaidžia su ugnimi. Jis atkreipė dėmesį, kad nuo sienų atvėrimo buvo užregistruota maždaug 450 atvejų, o net 120 iš jų nebuvo galima atsekti, kur pasigautas užkratas. Po sienų atvėrimo dauguma užregistruotų atvejų yra atvežtiniai. Visgi šalies valdžia tikina, kad rizika yra pamatuota, o visiškai sužlugdyti turizmą, kuris sukuria apie penktadalį šalies BVP, būtų katastrofa Graikijai.
Graikija yra įvedusi anketas, kurias būtina užpildyti likus 48 valandoms iki kelionės. (Jas rasite čia: https://travel.gov.gr/#/) Joje keliautojai turi nurodyti įvairią asmeninę informaciją, pavyzdžiui, savo kilmės šalį ir valstybes, kuriose lankėsi per pastarąsias 15 dienų. Tada jiems išduodami nuskaitomi brūkšniniai kodai.
Kodą reikia arba atsispausdinti, arba turėti mobiliajame prietaise, o atvykus į šalį parodyti pareigūnams. Pagal kodą nustatoma, ar keliautojas gali iškart tęsti savo kelionę, ar jam teks patikrinimo punkte darytis testą.
Tie, kuriems testas bus privalomas, laukdami rezultatų turės izoliuotis anketoje nurodytu adresu (galima ir viešbutyje). Jeigu paaiškėtų, kad asmuo turi užkratą, jis būtų perkeltas į karantininį viešbutį ir sulauktų medicinos pagalbos.
Svarbu nepamiršti, kad kai kuriose vietose Graikijoje kaukės yra privalomos. Jas reikia dėvėti oro uostuose, keltuose, viešajame transporte, taksi, liftuose, medicinos įstaigose, kitaip gresia 150 Eur bauda. Rekomenduojama jas naudoti ir parduotuvėse, grožio salonuose, kitose uždarose erdvėse.
Kipras
1,2 mln. gyventojų turinti sala laikoma viena saugiausių šios vasaros kelionėms Europoje. Nuo pandemijos pradžios joje užregistruota tik kiek daugiau nei tūkstantis užkrato atvejų, beveik 850 žmonių laikomi pasveikusiais. Nuo COVID-19 mirusiais užregistruota 19 žmonių. Pastaruoju metu kasdien registruojama tik vienas kitas atvejis, ir daugiausiai jie būna įvežtiniai.
Sėkmingai su užkratu besitvarkanti valstybė praėjusią savaitę jau net leido žiūrovams eiti į sporto renginius. Kipre birželio mėnesį apsilankęs Superkeliones.lt įkūrėjas Udrius Armalis teigė, kad šalis tokį rezultatą kovoje su COVID-19 pasiekė įvedusi ypač griežtas karantino sąlygas. Skrydžiai buvo iškart nutraukti, žmonėms nurodyta likti namuose (išeiti buvo galima tik kartą per dieną, tik į vieną objektą), galiojo ir komendanto valanda.
Saugumo priemonės yra išlikusios ir dabar – privalu dėvėti kaukes viešajame transporte, laikytis atstumų, viešbučiuose taip pat atsirado reikšmingų pokyčių. Pavyzdžiui, svečiai negalės patys dėtis maisto į lėkštes – tą darys darbuotojai. Padidinti atstumai tarp stalų restoranuose, išnyko popieriniai meniu, o pliažuose atsirado didesni atstumai tarp gultų, reikia atsinešti savus rankšluosčius ir t.t. Apie visus pokyčius skaitykite čia: Lietuvis jau apsilankė Kipre: kas šią vasarą čia lauks poilsiautojų?
Kipras pradžioje dėl savo reikalavimų turistams buvo sukėlęs ir lengvą chaosą. Iš pradžių iš keliautojų jis reikalavo pateikti pažymą, gautą likus ne daugiau kaip prieš 72 valandas iki atvykimo į Kiprą, kuria būtų patvirtintas jų neigiamas COVID-19 testo rezultatas. Ne visi keliautojai tą žinojo, tad oro uostuose buvo neįleisti į lėktuvus. Pavyzdžiui, dėl tokio reikalavimo į Kiprą atsivėrus sienoms negalėjo išskristi ir Vilija Matačiūnaitė.
Netrukus Kipro turizmo ministerija nusprendė tokio reikalavimo atsisakyti. Kipras šalis suskirstė į tris kategorijas – A, B ir C. A kategorijos šalių piliečiai gali atvykti be apribojimų, B kategorijos – pateikti namų šalyje atlikto testo neigiamą atsakymą, o iš C atvykti negali.
Lietuva yra A kategorijoje. Reguliarius skrydžius į Kiprą iš Kauno ir Vilniaus oro uostų vykdo „Ryanair“ ir „WizzAir“ bendrovės.
Keleiviai, keliaujantys į Kiprą, turi pateikti užpildytą „Kipro kelionės pasą“ – deklaraciją su savo duomenimis. Informaciją, kaip pildyti anketą, galite rasti čia.
Smarkiai nuo turizmo priklausančio Kipro valdžia anksčiau patikino, jog šioje šalyje COVID-19 susirgęs užsienietis bus gydomas jos lėšomis.
Prieš planuojant keliones į užsienį premjeras siūlo įvertinti rizikas
Prieš planuojant keliones į užsienio valstybes, premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį paragino įvertinti galimas rizikas. „Priimant sprendimą pirkti tokias keliones, tiek ir organizuoti jas, reikia įvertinti visas rizikas, o rizikų yra daug“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė S.Skvernelis.
Anot premjero, užsienio šalyse sparčiai augant naujų koronaviruso atvejų skaičiui, gali būti taip, kad grįžusiesiems iš kelionės bus privaloma saviizoliacija, nors išvykstant toks reikalavimas dar nebuvo taikomas.
„Galiausiai gali būti rizika, kad neįvyks skrydžiai“, – BNS citavo jį.
Pasak premjero, situacija „dramatiškai blogėja“ ne tik Rumunijoje ir Bulgarijoje, kur pastaruoju metu fiksuojama po kelis šimtus naujų koronaviruso atvejų kasdien, bet ir Kroatijoje, kur praėjusią parą nustatyta daugiau nei 50 koronaviruso atvejų.
Kaip teigia S.Skvernelis, atvykusieji iš tų šalių, kur pastebima antra koronaviruso banga, o Lietuvoje dar nėra iš tų valstybių grįžusiems įvestas reikalavimas saviizoliuotis, turėtų jausti atsakomybę ir tą padaryti savanoriškai.
Anot jo, būtent „įvežtiniai atvejai ir žmonių elgesys“ Lietuvoje kelia daugiausia nerimo.
„Kai jie grįžta iš užsienio ir pradeda nuo bažnyčios, šeimos renginių, ligonių lankymo, masinių renginių... Žmonės, dabar turėdami informaciją ir grįždami iš tų šalių, kur jau yra antra banga prasidėjus, turėtų jausti tam tikrą atsakomybę. Jei tai (savanoriška saviizoliacija – BNS) neįmanoma, tuomet bandyti registruotis ir atlikti testą“, – kalbėjo premjeras.
