Omahos paplūdimys
Tai tūkstančių amerikiečių karių išsilaipinimo, o dalies jų – ir žuvimo vieta. Dabar šis plataus smėlio paplūdimys pritraukia ir ieškančius vietos pasimėgauti saulės spinduliais, ir per bangas šokinėjančius buriuotojus. Jeigu čia lankysitės, pažvelkite į neramius Anglijos kanalo vandenis ir įsivaizduokite, kaip per juos brido kariai, mėgindami pasiekti krantą per kulkų krušą.
Paplūdimyje, netoli Vierville-sur-Mer miestelio, pastatytas monumentas „Les Braves“ – dramatiška plieninė sparnuota struktūra. Trys dalys simbolizuoja vilties, laisvės ir brolybės sparnus. Netoli Saint-Laurent-sur-Mer rasite muziejų, kuriame yra nedidelė transporto priemonių, uniformų ir atmintinų daiktų kolekcija.
Arromanches-les-Bains
Mažytis Arromanches-les-Bains miestelis yra prisiglaudęs prie plataus Aukso (Gold) paplūdimio – vieno iš dviejų, kuriame išsilaipino britų kariai. Už jo vandenyne tebestūkso įspūdingo projekto liekanos.
Po Normandijos pakrantės išlaisvinimo Sąjungininkams reikėjo uosto, į kurį būtų galima pristatyti būtinus krovinius. Dalys dviems uostams buvo atsiųstos iš Anglijos, ir 1944 birželio 8 dieną surinktos prie Prancūzijos krantų. Per kitas 100 dienų „Port Winston“ – uostas prie Arromanches-les-Bains – sulaukė 400 tūkst. karių, 4 mln. tonų įrangos ir technikos bei 500 tūkst. transporto priemonių. Per atoslūgį čia galima apžiūrėti blokus, kurie laikė prieplaukas.
Ant kalvos Arromanches-les-Bains įrengtas 360 laipsnių kino teatras, kuriame rodomas pribloškiantis 190 minučių trukmės filmas. 9 ekranuose galima stebėti anksčiau niekur kitur nerodytą filmuotą medžiagą iš D dienos išsilaipinimų. Miestelis turi ir muziejų, kuriame pasakojama apie skirtingus Sąjungininkų vaidmenis išsilaipinant Normandijoje, pateikiamos skirtingos perspektyvos ir pristatoma, kaip buvo statomi uostai.
Sent Mer Eglizas (Sainte-Mere-Eglise)
Dabar eilinis provincijos miestelis per D dieną buvo svarbus kovoje dėl Europos ateities ir žiauraus mūšio vieta. Kai desantininkai leidosi Normandijoje, miestelyje siautėjo gaisras. Liepsnos apšvietė karius, ir į juos priešas galėjo lengviau pataikyti. Nemažai desantininkų buvo įtraukti į ugnį, vėjas juos nunešė ir ant medžių ar stulpų, kur jie buvo nušauti dar prieš galėdami išsilaisvinti.
Vienas iš desantininkų – Johnas Steele'as – su parašiutu užkibo už miesto bažnyčios varpinės. Jis ten kabėjo valandų valandas ir apsimetė negyvu. Ši scena yra įamžinta 1962 m. filme „Ilgiausia diena“ („The Longest Day“). Ir šiandien ant bažnyčios kabo manekenas su už varpinės užsikabinusiu parašiutu. Pačioje bažnyčioje yra vitražas, kuris vaizduoja desantininkų nusileidimą miesto išlaisvinimui.
Sent Mer Eglize yra ir įdomus karinės aviacijos muziejus – trijuose pastatuose sukaupta įspūdinga kolekcija. Lankytojai gali patirti, ką reiškia sėdėti „Douglas C-47 Skytrain“ orlaivyje, pamatyti karinius sklandytuvus, mūšių dioramas ir tūkstančius kitų su karu susijusių eksponatų.
Longues-sur-Mer baterija
Normandijos pakrantėje yra kelios Vokietijos pajėgų paliktos baterijos – kariniai statiniai, kuriame buvo įrengtos vietos artilerijos pabūklų šaudymui. Viena jų tebestovi ant 60 m skardžio virš pakrantės tarp Aukso ir Omahos paplūdimių.
Ši yra vienintelė baterija, kurioje tebelikę originalūs ginklai. Keturiuose kazematuose vis dar stovi po 150mm „TK C/36“. Baterija buvo naudojama D dienos ryte, tačiau iš jos liautasi šaudyti dar tądien. Jos kariai pasidavė britams birželio 7 d.
Pointe du Hoc baterija
Jeigu vyksite toliau pakrante, rasite ir Pointe du Hoc bateriją, kuri stovi ant pritrenkiančio skardžio ir žvelgia į Omahos paplūdimį.
Tai buvo viena iš strategiškai svarbiausių vietų D dieną. Ankstų rytą JAV armijos reindžeriai kopė į šį 30 metrų aukščio skardį. Tikslas buvo užimti bateriją, tačiau niekas nežinojo, kad vokiečiai savo ginkluotę iš jos buvo išgabenę. Nacių kariai iš kitų vietų apšaudė amerikiečius. Tik 90 reindžerių iš 225 išgyveno.
Betono ir plieno bunkeriai vis dar stovi, kaip ir prieš 75 metus. Aplinkui teritorijoje tebeplyti krateriai – Sąjungininkų bombardavimo pėdsakai.
Per 40-ąsias D dienos metines 1984 m. JAV prezidentas Ronaldas Reaganas čia pasakė įkvepiančią kalbą, prisimindamas narsius reindžerius – „The Boys of Pointe du Hoc“ („Pointe du Hoc vaikinai“).
JAV karių kapinės, Kolvilis prie jūros (Colleville-sur-Mer)
Šioje širdį veriančioje vietoje palaidoti 9 388 Amerikiečių kariai, kurie neteko gyvybių per II Pasaulinį karą Normandijoje. Kariai amžino poilsio atgulė virš Omahos paplūdimio – vieno iš dviejų, į kuriuos amerikiečiai išsilaipino gindami Europą nuo nacių 1944 m. Kapinės yra vienos didžiausių pasaulyje – 70 hektarų plote hipnotizuoja baltų kryžių ir Dovydo žvaigždžių eilės, atsiremiančios į medžius, o už jų matosi paplūdimys, kuriame šie vyrai ir moterys neteko gyvybių.
Kapinėse įrengtas didelis tvenkinys, kuriame atsispindi septynių metrų aukščio bronzinė skulptūra „Amerikos jaunimo dvasia, kylanti iš bangos“, o už jo – memorialas su dingusių karių pavardėmis. Dingusiais be žinios laikomi 1 557 amerikiečių kariai.
Kapinių ir memorialo dydis pribloškia suvokimu, kiek daug žmonių paaukojo savo gyvybes šiame kare. Lankytojų centre galima susipažinti ir su individualiomis amerikiečių karių istorijomis.
Memorialas Pegasas (Memorial Pegasus), Ranville
Ne tiek daug dėmesio kaip išsilaipinimas Omahos paplūdimyje susilaukia dar vienas D dienos elementas – operacija „Deadstick“. Ypatingos narsos pareikalavusios misijos metu šeši „Horsa“ karinių sklandytuvų pilotai ankstų birželio 6 d. rytą tyliai nutūpė Normandijos provincijoje. Jie atskraidino 180 britų karių, kurių misija buvo užimti du gerai vokiečių saugomus tiltus. Tik taip Sąjungininkai galėtų judėti į rytus iš Kardo (Sword) paplūdimio.
Muziejus Ranville intriguojančiai pristato šią misiją, o į jo teritoriją yra atgabentas ir originalus Pegaso tiltas. Prie jo stovi „Horsa“ sklandytuvo replika. Nepaisant to, kad šie sklandytuvai buvo pagaminti iš lengvo medžio, kiekvienu jų galėjo galėjo būti pergabenti 30 karių, džipas ir įranga.
Džuno paplūdimio centras, Pajūrio Kurselis (Juno Beach Centre, Courseulles-sur-Mer)
Britų kariai išsilaipino Kardo (Sword) ir Aukso (Gold) paplūdimiuose, amerikiečiai – Jutos (Utah) ir Omahos (Omaha), o Džuno paplūdimys buvo tas, į kurį žengė kanadiečiai. „Juno Beach Centre“ lankytojai supažindinami su Kanados indėliu į Antrojo pasaulinio karo kovas, per kurias gyvybių neteko 45 tūkst. šios šalies karių. 5,5 tūkst. jų – Normandijos mūšyje, 359 – per D dieną.
Muziejuje dirba studentai ir jaunimas iš Kanados, nes viena iš įstaigos misijų yra supažindinti jaunąją kartą su D dienos svarba. Kai kalbame apie D dieną, daugiausiai kalbame apie amerikiečių ir britų karius, o čia jaudinančiai pristatoma dažnai pamirštama kanadiečių patirtis šiame kare.
Bajė (Bayeux)
Bajė mieste vingiuoja nuostabaus grožio akmeninės viduramžių gatvelės, stovi įspūdinga katedra, o čia prieš tūkstantmetį išaustas gobelenas yra garsus visame pasaulyje. Tačiau čia traukia ir tie, kurie nori daugiau sužinoti apie D dieną. Dažno kelionė nuo šio miesto ir prasideda.
Nors Bajė nebuvo bombarduotas, čia likę nemažai II Pasaulinio karo ženklų – pavyzdžiui, restoranuose tebekabo ženklai „Sveiki atvykę, išlaisvintojai“, viešbučių sienos nukabinėtos karo laikų fotografijomis ir reliktais.
Mieste yra beveik 5 tūkst. britų karių kapinės, kurie paliko gyvybes Normandijoje. Galima aplankyti muziejų, kuriame pasakojama apie Sąjungininkų ir Vokietijos pajėgų karo vadus. Čia yra ir memorialas reporteriams, kurie žuvo dirbdami savo darbą tiek per karą, tiek po jo.
Jutos paplūdimio muziejus (Utah Beach Museum) Sainte-Marie-du-Mont
Įkurtas rytiniame Kotanteno pusiasalio krante, viename iš dviejų paplūdimių, kuriuose birželio 6 d. išsilaipino amerikiečiai, Jutos paplūdimio muziejus pasakoja apie JAV karių indėlį į Antrąjį pasaulinį karą. Čia esančiame aviacijos angare stovi vienas iš šešių likusių „B-26“ bombonešių, yra ir karinis džipas su radijo įranga.
Muziejuje jautriai ir jaudinančiai pristatomi karo veteranų prisiminimai, o ypač įdomi ekspozicija – apie vokiečius karo belaisvius Foucarville stovykloje, kurioje pasakojama, kaip jie ten gyveno ir kaip prisitaikė prie gyvenimo.