Portalo 15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ sausį publikavo keletą straipsnių, kuriuose supažindina su įvairių Lietuvoje gyvenančių tautų tradicijomis, papročiais, taip pat turistiniais objektais.
TAIP PAT SKAITYKITE:
-
Pažintis su karaimais, kuriems turime būti dėkingi ne tik už kibinus
-
Pažintis su Lietuvos sentikiais: kaip jiems pavyksta išlaikyti 300 metų tradicijas XXI amžiuje?
-
Vilnius – lenkų pamėgtu maršrutu: kokias istorijas pasakoja garsiausios senamiesčio vietos
Tiesa, norint rasti kai kuriuos jų gali tekti įdėti nemažai pastangų – turizmo informacijos centrą turi tik Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Tačiau ir ji nėra patenkinta šio centro veikla.
„Mes esame neįveiklinta turizmo agentūra. Juk oficialaus muziejaus žydų bendruomenė neturi. Tačiau, nepaisant to, turime labai daug ką papasakoti ir parodyti. Ir dabar pas mus daug atvažiuoja litvakų – iš įvairių pasaulio šalių: JAV, Vokietijos, Izraelio... Skirtingų šalių žydams įdomūs skirtingi dalykai. Tačiau yra ir bendrų. Pavyzdžiui, visiems žydams svarbu pabuvoti Paneriuose. Tai – tarsi simbolis to, ką žydai patyrė Lietuvoje. Bet mes visada sakome, kad į Lietuvą reikia atvažiuoti ne tik gedėti ir verkti, bet ir susipažinti su tuo, kas gyva – žmonėmis ir paveldu“, – kalbėjo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vadovė Faina Kukliansky.
Pasak jos, iš užsienio atvykusiems žydams Lietuvoje patinka net ir oras, dėl kurio mes dažnai burnojame. „Izraeliečiai, pavyzdžiui, džiaugiasi lietuvišku lietumi, nes pas juos retai lyja ir dažniausiai karšta“, – turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“ surengtoje diskusijoje kalbėjo F.Kukliansky.
Jos teigimu, Lietuvos žydų paveldas turizmo prasme turi didžiulį potencialą, kurio kol kas išnaudoja tik labai mažą dalį.
„Lietuvoje yra visos žydų medinės sinagogos. Tik viena jų – ne Lietuvoje. Visos kitos čia. Kita vertus, mes net patys dar per mažai apie jas žinome. Tai nieko keisto – kai kurios jų, esančios mažuose miesteliuose, atrodo kaip sandėliai. Reikėtų paženklinta tas vietas – kad turistai rastų“, – sakė F.Kukliansky.
Ką daryti tiems, kurie nori rasti informacijos apie žydų kultūrą ir paveldą? Pašnekovės teigimu, tereikia kreiptis į Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenę – telefonu, elektroniniu paštu. Dar viena vieta, kur galima gauti informacijos – Vilniuje, Pylimo g., veikianti „Beigelių krautuvėlė“.
Planuose – vietinių bendruomenių iš kitų Lietuvos miestų įtraukimas. Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia ir yra aktyvios 6 žydų bendruomenės. Tačiau greta jų yra ir žmonių – ne žydų, kurie gyvena tam tikrose vietovėse, susijusiose su žydų istorija ir domisi ja. Jie – puikiausi gidai, sako F.Kukliansky.
Kam važiuoti į Turkiją, kai turime Keturiasdešimties Totorių kaimą?
„Žmonės važiuoja kitur pasižiūrėti islamo, pavyzdžiui, į Artimuosius Rytus, bet jis yra čia pat. Pavažiuok nuo Vilniaus 14 km – ir rasi Keturiasdešimtiems Totorių kaimą. Už keliasdešimtiems kilometrų nuo Kauno – Raižiai, kurie prieškariu buvo Lietuvos totorių meka“, – sakė socialinių mokslų daktaras, politologas Adas Jakubauskas, gimęs ir užaugęs Raižiuose. Jis – vienas iš į Lietuvą prieš 620 metų atvykusių totorių palikuonių.
„Totoriai yra viena seniausių tautinių bendruomenių Lietuvoje. Deja, mažai kas tai žino. Kaip ir objektus – Kauno mečetę, Kėdainių minaretą ir kitus. Raižius turistai pradėjo lankyti, kai ten buvo pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam. Tačiau mums norisi, kad žinoma būtų ne tik ši vietovė“, – kalbėjo totorių bendruomenės atstovas.
„Visas objektų lankymas – nemokamas. Ypatingo biznio iš to nedarome, nes norime, kad atvažiuotų žmonės ir susipažintų, paskanautų autentiškų patiekalų. Tikslas – kad pažintų totorių bendruomenę“, – sakė jis.
Pažinti totorius ir jų istoriją Lietuvoje netrukus bus lengviau – šiuo metu kuriamas virtualus muziejus.
Romų kultūra – tai ne taboras
Romai yra viena iš mažiausių bendruomenių Lietuvoje. „Šiandieniniam žmogui asociacijos, išgirdus žodį „čigonas“ negražios. Vyresniems kitokios – dainos, laužai, spalvingi kostiumai, muzika. Iš tikrųjų kiekvienas romas savo širdyje turi tą klodą, kurioje stipriai saugo tradicijas. Kiekvienas romas nuo mažų dienų išmoksta liaudiškus šokius – jie tik išgirsta ritmą ir jau šoka. Tą, ką saugo patys romai – labai stipru. To reikėtų pasimokyti kiekvienai bendruomenei“, – įsitikinusi Romų visuomenės centro direktorės pavaduotoja Daiva Drazdauskienė.
Tabore – tikrai ne čigoniška kultūra. Tai vieta, kurioje gyvena sunkiai besiverčiantys žmonės.
Romų visuomenės centras, kuriame ji dirba, įsikūręs greta Vilniaus kirtimų taboro. Būtent jį ir jame esančius romus dažniausiai „pažįsta“ lietuviai. Tačiau net ir tabore, kuris tikrai neatspindi tikrosios romų kultūros, galima rasti perliukų.
„Yra gražių pavyzdžių, kurie galėtų atspindėti romų kultūrą. Merginos labai mėgsta šokti, tiesa, jos anksti išteka – 14 metų. Tačiau dauguma šiuo metu jau tokio amžiaus nebe susilaukia taip anksti vaikų. Tai laikome nemažu pasiekimu, integruojant juos į visuomenę“, – sakė D.Drazdauskienė.
Tačiau romai gyvena ne tik Vilniuje. Iš viso romų Lietuvoje yra 2000, Vilniaus tabore šiuo metu gyvena apie 300.
„Tauragė, Jurbarkas, Šiauliai, Šalčininkai, Eišiškės – čia gyvena romai. Tiesa, nemaža dalis jų sunkiai kalba lietuviškai. Dažniau – rusiškai“, – sakė Romų visuomenės centro atstovė.
Kalbėdama apie romų tautos tradicijas, kurios galėtų būti naudingos šiai tautai siekiant pritraukti turistų ir padidinti žinomumą, ji nurodė ne tik visiems žinomas dainas, šokius ir spalvingus rūbus.
Romai turi ir unikalių patiekalų. „Nedaug kas žino, kad romai kepa ežį – tai tradicinis jų valgis. Kai kurios Lietuvoje gyvenančios romės tebemoka kepti ir specialų pyragą – su aguonomis ir riešutais, truputį panašų į šimtalapį“, – sakė D.Drazdauskienė.
Keletas romų šeimų iki šiol puoselėja arklių auginimo tradiciją, kalvystės amatą.
„Žinoma, romai yra tauta, kuri mažai išsilavinusi. Ir tai yra didžiulis stabdis jiems, siekiant pristatyti save. Bet, kai šalia yra žmonės, kurie jiems gali padėti, viskas įmanoma“, – kalbėjo moteris.
Kalbant apie romus, netrūksta painiavos, nes kai kada jie vadinami ir čigonais.
„Romų kalba žodis „romas“ reiškia vyrą. Patys romai buitinėje kalboje dažniausiai save vadina čigonais. Bet viešoje erdvėje įprasta vadinti romais – tai susiję su pagarba“, – sakė Romų visuomenės centro vadovės pavaduotoja.
Norintys sužinoti daugiau apie romų kultūrą kviečiami susisiekti su Romų visuomenės centro darbuotojais – jie suteiks informacijos.
Tikslas – parodyti tuos, kurie yra šalia mūsų
Projektą #šaliamūsų sumanęs kelionių entuziastas Udrius Armalis sako, jog keliaudamas po Estiją ir Latviją pamatė, jog ten gyvenančios tautos aktyviai dalyvauja turizme.
„Pavyzdžiui, Kihnu salos gyvenojų, Seto Lello tautybės bei Alsungos bendruomenės paveldas įtrauktas UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą. Tai jiems leidžia pritraukti turistų srautus į šias vietoves ir kartu išsaugoti tradicijas. Kodėl nepabandžius šią patirtį panaudoti Lietuvoje? Juk, viena vertus, būtent tai, kad Lietuvoje sutelkta unikali skirtingų tautų istorija ir traukia turistus. Todėl ir sumanėme šį nekomercinį projektą, kuris bent jau leistų pradėti diskusiją, kaip visa tai galima būtų panaudoti turizmui“, – sakė projekto sumanytojas.
Projekto informacinis partneris – 15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ ir toliau dalinsis įdomiomis istorijomis ir idėjomis, ką aplankyti Lietuvoje, norint pažinti skirtingas tautas.
