Vieta, į kurią vykstate, reikalauja neigiamo COVID-19 testo, daryto ne anksčiau nei likus 72 valandoms iki atvykimo. Sulaukiate rezultato. Teigiamas! Atostogos dingsta, mažai vilties ir susigrąžinti pinigus, turite privalomai saviizoliuotis 10 dienų arba sulaukti solidžios baudos.
Toks scenarijus bet kam būtų itin niūrus. O dar įsivaizduokite, kad paaiškėtų, jog jūs viruso net neturite – ir „teigiamas“ testo atsakymas tebuvo klaidingai teigiamas?
Istorija iš Egėjo jūros
Toks „The Telegraph“ aprašytas scenarijus išgalvotas, bet ir stebėtinai tikėtinas. Šią savaitę šimtų keleivių TUI kruiziniame laive „Mein Schiff 6“ – pirmajame, išplaukusiame po karantino, – atostogos subjuro po to, kai keliolikos įgulos narių COVID-19 testų rezultatai buvo teigiami. Kapitonas sustabdė kelionę, nurodė visiems keleiviams izoliuotis kajutėse ir nuplukdė laivą toliau nuo Graikijos Milo salos.
12 įgulos narių, kurių nė vienam nebuvo pasireiškę simptomai, ištirti dar ir dar kartą. Laikykitės – visi pakartotinių testų rezultatai buvo neigiami. TUI pati atliko PGR testus, o Graikijos pareigūnai – greituosius viruso antigenų.
Tai nėra vienintelis atvejis kruizų industrijoje. Praėjusį mėnesį „SeaDream“ keleiviui, nejutusiam jokių būdingų simptomų, Danijoje buvo atliktas testas, ir jam pasakyta – rastas COVID-19 užkratas. Atlikus pakartotinį testą, rezultatas jau buvo neigiamas. Panaši istorija nutiko ir „UnCruise“ laive.
Taip įvyksta ne tik kruizuose. Praėjusį mėnesį 77 NFL žaidėjai ir komandos personalo nariai sulaukė teigiamų COVID-19 testų rezultatų. Paaiškėjo, kad jie buvo klaidingai teigiami.
Po visame pasaulyje nuskambėjusios COVID-19 židiniu tapusio „Diamond Princess“ laivo istorijos, į kruizus žvelgiama itin įtariai. Tad bendrovės kliaujasi testais, kad įrodytų, jog plaukti yra saugu. Praėjusią savaitę JAV pareigūnai paskelbė, kad jeigu kruizinės kompanijos nori vėl vykdyti veiklą, turės susitaikyti, kad prieš į laivą įlipantiems keleiviams bus privalomas testas.
Testai tampa privalomi ne tik kruiziniuose laivuose. Šalys, tokios kaip Barbadosas ar Antigva, taip pat reikalauja neigiamų testų prieš įsileisdamos keliautojus. O jeigu problemos, su kuriomis susidūrė TUI ir „SeaDream“, yra ne tokios ir retos? Ar ir eiliniams keliautojams bus daromi papildomi testai, ar tik įgulos nariams? Kiek klaidingų teigiamų rezultatų galėtų sugadinti keliones?
Klaidingai teigiamo rezultato problema
Apie tai, kad teigiamas rezultatas gali būti klaidingas, dar mažai kalbama, tačiau diskusijos jau pradeda kilti. Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Mattas Hancockas, paklaustas apie šią problemą, į ją numojo ranka sakydamas, kad klaidingai teigiami būna mažiau nei 1 proc. rezultatų. Tačiau panašu, kad jis neįvertino, jog procentas yra ne tik nuo teigiamų, o nuo visų gautų rezultatų.
Panašu, kad testai įgauna vis daugiau svarbos bandant grįžti į „normalų“ gyvenimą.
Kad būtų paprasčiau, paimkime pavyzdį. Tarkim, klaidingai teigiami būna 0,5 proc. rezultatų. Dabar skaičiuojama, kad Anglijoje vienas iš 500 žmonių turi užkratą (t. y., 0,2 proc. gyventojų). Tai reiškia, kad jeigu būtų atlikti testai tūkstančiui žmonių (tarkim, iš Anglijos išplaukiančiame kruiziniame laive), tikriausiai būtų nustatyti 2 išties užsikrėtę žmonės, o 5 gautų klaidingai teigiamus rezultatus. Kitaip sakant, 71 proc. „teigiamų“ rezultatų būtų iš tiesų klaidingi. Kai į situaciją pažiūrima taip, tampa aišku, kad problema su testų reikalavimu vardan leidimo keliauti yra akivaizdi.
Lietuva jau prabilo apie patikimumo, padirbinėjimo problemą
Aptariama atostogų problema, bet tai aktualu toli gražu ne tik joms. Panašu, kad testai įgauna vis daugiau svarbos bandant grįžti į „normalų“ gyvenimą. Jungtinė Karalystė prakalbo apie ambicingą planą kasdien testuoti 10 mln. britų, tai kainuotų apie 100 mlrd. svarų sterlingų.
„The Telegraph“ siūlo, kad išeitis galėtų būti – įpareigoti, kad šalys, kruizinės bendrovės, kurios reikalauja testų, garantuotų ir pakartotinį, jeigu pirmasis pasirodytų teigiamas.
Lietuvoje taip pat prabilta, kad testais ne visada galima pasitikėti. Trečiadienį Vyriausybė panaikino reikalavimą užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą iš labiausiai COVID-19 paveiktų valstybių, turėti ne anksčiau nei prieš 72 valandas iki atvykimo į šalį atliktą tyrimą dėl koronaviruso su neigiamu atsakymu.
Kaip aiškino vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, siūlymas atšaukti minėtą reikalavimą teikiamas, nes praktikoje egzistuoja šių testų patikimumo, padirbinėjimo problema, tad dėl šio reikalavimo taikymo efektyvumo kyla klausimų.
Aviacijos verslas stoja mūru už testus
Tuo tarpu tiek Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), tiek Tarptautinė oro uostų taryba („ACI Europe“) ragina sukurti ir pritaikyti greitą, tikslią ir nuoseklią COVID-19 tyrimų tvarką visiems išvykstantiems keleiviams.
Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad tai galėtų pakeisti saviizoliaciją atvykus ir gelbėtų nuo nuolat besikeičiančių valstybių ribojimų, padėtų atstatyti aviacijos ir turizmo rinkas kur kas greičiau.
Pasaulinė aviacija vis dar susiduria su vis įvedamais bei dažnai keičiamais keliavimo apribojimais. Pastarieji keliautojams apsunkina planavimo procesus – kelionės tampa tikru iššūkiu.
„Mūsų siūlymas – tai sistemingas visų keliautojų viruso COVID-19 tyrimas dar prieš išvykstant į kitą šalį. Tikime, jog tai suteiks naudos tiek vyriausybėms, minimalizuojant sienų atvėrimo rizikas, tiek keliautojams, kurie nusipelnė kelionėmis mėgautis užtikrintai. Šis modelis grąžins daugybę žmonių į jų darbo vietas“, – teigė IATA generalinis direktorius Alexandre'as de Juniacas.
IATA ir kitos tarptautinės transporto organizacijos ragina sukurti tyrimo procesą, kuris atitiktų greičio, tikslumo, kainos ir nesudėtingo naudojimo kriterijus ir būtų parengtas pagal vyriausybės įgaliojimus, sutartus tarptautinius standartus.
A.de Juniacas visgi pripažino, kad tyrimo integravimas į kelionės procesą sukurs daug praktinių iššūkių, tačiau tikino, jog tarptautinių organizacijų pastangomis galima pasiekti, kad vyriausybės laikytųsi vieno pasaulinio standarto.
