Tik du miestai Sibire yra įsikūrę amžinojo įšalo zonoje. 175 tūkst. gyventojų turinčiame Norilske temperatūra žiemą gali siekti net -55 laipsnius šalčio. Metinis temperatūros vidurkis čia yra -10 laipsnių šalčio. Galima ginčytis, kad šalčiausias miestas yra Jakutskas, bet tai priklauso nuo to, kaip vertinsi. Jakutske žiemą temperatūra nukrenta žemiau, tačiau jame yra žymiai šiltesnės vasaros. Todėl metinė vidutinė temperatūra žemesnė yra Norilske.
Kitas iššūkis – sniegas. Norilskas uždengtas sniegu vidutiniškai 270 dienų per metus. Sniego pūgos čia labai dažnos – skaičiuojama, kad jos čia siaučia trečdalį dienų per metus.
290 km šiauriau poliarinio rato įkurtas Norilskas yra ir be galo izoliuotas. Iš visų miestų pasaulyje, kurie turi bent 100 tūkst. gyventojų, šis miestas yra šiauriausiai. Nepaisant to, kad yra gana nemažas, nėra į jį vedančių kelių. Norilską galima pasiekti tik lėktuvu arba valtimi. Jis yra taip nutolęs nuo kitų gyvenamų vietų, kad norilskiečiai kartais likusią Rusiją vadina „žemynine“. Tačiau juk ir pats Norilskas yra ne saloje, o žemyninėje Rusijos dalyje.
Nepaisant visų šių iššūkių, gyvenimas čia verda. Gatvėse susidaro ir spūstys, gyventojai plūsta į kavines, barus, bažnyčias, meno galerijas, teatrą. Kodėl jie pakenčia tokį orą ir nesikrausto? Atsakymas – pinigai.
Norilske yra vieni didžiausių pasaulyje nikelio, platinos ir paladžio klodai. Anot „The New York Times“, dėl to šis miestas yra turtingiausias visoje Rusijoje.
Daug dešimtmečių šiuos brangiuosius metalus kasė daugiau nei 600 tūkst. kalinių iš netoliese esančio gulago. Šiandien gulago nėra, o kasyklose dirbantys žmonės džiaugiasi aukštomis algomis. Bendrovė „Norilsk Nickel“ – didžiausia pasaulyje nikelio ir paladžio gavybos kompanija.
Tačiau Norilske sudėtinga gyventi ne tik dėl šalčio. Metalų gavyba šią vietą pavertė viena užterščiausių visame pasaulyje. Anot „National Geographic“, gyventojams netgi griežtai draudžiama rinkti uogas ar grybus, nes jie visi gali būti nuodingi. Neseniai dėl pramoninės avarijos ir miesto upė buvo nusidažiusi raudonai.
„Times“ yra rašę, kad vienu metu ši kompanija per metus į orą paleisdavo daugiau sieros dioksido nei visa Prancūzija.
Nepaisant šalčio ir taršos, žmonės čia gyvena. Daug jų yra čia kalėjusių žmonių palikuonys – tai jų seneliai padėjo pastatyti šį miestą, tad jie jaučiasi prie jo prisirišę.
