Dėl trečdaliu nukritusio rublio kurso Naujųjų metų sutikimą Palangoje rusai užleido lietuviams. Vasaros sezoną situacija geresnė netapo – Palangoje turistų iš Rusijos yra kur kas mažiau nei praėjusiais metais.
Palangoje įsikūrusių svečių namų „Vila Vitalija“ šeimininkas Rimantas Garolis portalui Lrt.lt teigia, kad šį sezoną praktiškai neturi turistų iš Rusijos, nors anksčiau jie sudarydavo iki 15 proc. visų klientų.
„Turime keletą rezervacijų iš Rusijos, bet kur kas mažiau nei anksčiau. Anksčiau per vasarą atvykdavo 10 šeimų, dabar vietas užsisakė 2 šeimos. Praktiškai nebeatvyksta rusų iš Maskvos, sumažėjo srautai ir iš Baltarusijos“, – sako verslininkas.
Kone perpus – 40–50 proc. – mažiau turistų iš Rusijos šią vasarą sulaukė ir viešbutis „Gabija“. Pardavimų ir rinkodaros vadovė Kristina Telpokaitė teigia, kad dėl sumažėjusių turistų srautų iš Rusijos viešbutis pradėjo priimti užsieniečių grupes, kurios anksčiau viešbutyje neapsistodavo, buvo reguliuotos kainos, liberalizuota apmokėjimo tvarka.
„Be to, jei anksčiau priimdavome užsakymus ilgesniam laikotarpiui, tai dabar priimame ir trumpesnio laikotarpio užsakymus“, – teigė K.Telpokaitė.
Jos teigimu, rusų turistai yra reikšmingi visame pasaulyje, ir nesiorientuoti į šią rinką būtų neprotinga, tačiau dabartinė situacija, kai stambus klientas nebegali atvykti, verčia kažko imtis.
„Reikia orientuotis į kitas rinkas. Nėra taip, kad Palanga niekada nesiorientavo – kurortas pristatomas Skandinavijos šalyse, vyksta parodos Vokietijoje, tačiau turi būti bazė, dėl ko čia vertėtų važiuoti ir ką mes galėtume pasiūlyti kitai rinkai.
Tai, ką mes turime, Rusijos rinkai labai tinka, o ar mes esame tinkami kitoms rinkoms, reikėtų analizuoti – ko reikėtų ir kaip viskas turėtų atrodyti, ar tikrai galime pakviesti juos čia atvykti ilsėtis po savaitę ar tris“, – svarsto pašnekovė.
Ekonomistas: turime pasiūlyti daugiau nei siaurą pajūrio ruožą
Banko „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva yra labai priklausoma nuo turistų iš kaimyninių šalių. Pagrindinės šalys, iš kurių atvyksta daugiausia turistų į Lietuvą, yra Rusija, Baltarusija, Lenkija, Latvija ir Vokietija.
„Akivaizdu, kad pasiekti ir įtikinti atvykti į mūsų šalį tolimesnių šalių turistus kol kas nepavyko. Pirmiausia turbūt yra informacijos stoka – kodėl jie turėtų atvykti atostogauti į Lietuvą, o ne kitas valstybes“, – samprotauja ekonomistas.
Pasak N.Mačiulio, neaišku, ar reikėtų diskutuoti apie Lietuvos strategiją pritraukiant turistus ir galvoti tik apie Palangą, nes ji vasarą esą labai tankiai apgyvendinta, ir turistams iš Vakarų valstybių atostogauti tokiame kurorte turėtų būti labai nepatrauklu.
„Užimtumas didžiulis, gyventojų tankis, ypač savaitgaliais, netgi nemalonus, maitinimo ir apgyvendinimo įstaigos perkrautos, o paplūdimiuose nėra vietos. Mes savo pajūriu negalime būti patrauklūs ir lygintis su Viduržemio jūros pakrante“, - teigė ekspertas.
Kita problema, pasak ekonomisto, yra klimato sąlygos – „pakenčiamas klimatas Lietuvoje yra tik 2–3 mėnesius.“ Be to, daugelis šalies kurortų, išskyrus Druskininkus, neturi paslaugų, kurias galėtų pasiūlyti visus metus.
„Pajūrio kurortai turėtų aktyviau vystyti infrastruktūrą, kuri ten leistų atostogauti ir poilsiauti ne tik vasarą. Palangai reikėtų save pozicionuoti ne kaip pajūrio kurortą, bet daugiau reklamuoti sveikatingumo paslaugas, kurti sveikatingumo infrastruktūrą, teikti sporto paslaugas“, – siūlo ekonomistas.
Anot N.Mačiulio, Palangos įvaizdis ir paslaugų infrastruktūra dabar yra orientuota į vidutinių ir žemesnių pajamų poilsiautoją, kuris neturi didelių poreikių ar lūkesčių, nes jam esą užtenka pajūrio ir vietos pavalgyti.
„Pavyzdžiui, skandinavus galima sudominti aukštos kokybės sveikatingumo, sporto paslaugomis, ir tikrai nereikia tokio masto ir kičo, koks dabar dominuoja Palangoje. [...] Mes tikrai turime daugiau ką pasiūlyti nei tą siaurą pajūrio ruožą. Lyginant su Latvija, mūsų pajūris daug mažesnis, ir turime daug mažiau galimybių čia vystyti infrastruktūrą“, – Lrt.lt kalbėjo ekonomistas.
