Kelionių draudimai arba bent jau griežti ribojimai pastaraisiais metais tapo viena iš esminių priemonių valdant koronavirusą – ypač kai atsiranda nauja jo atmaina. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kritikuoja tokią praktiką, bet tai valstybių nestabdo, rašo Vokietijos leidinys „Deutsche Welle“.
Vos praėjusią savaitę pasirodžius informacijai apie naują susirūpinimą keliančią COVID atmainą omikron, pasaulis greitai reagavo – didelė dalis nedelsiant paskelbė draudimus ar ribojimus atvykėliams iš pietų Afrikos.
Griežtos taisyklės galioja ir toliau, bet jau tapo aišku – naujoji atmaina pasklidusi pasaulyje. Vokietijos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai dw.com komentavo, kad sprendimas Pietų Afriką ir jos kaimynes įvardinti kaip „viruso atmainos regioną“ yra atsargumo priemonė, ir pripažino, kad tai nesutrukdys atmainai patekti į šalį. „Visgi, tai gali sulėtinti plitimą“, – teigė Sebastianas Gülde.
Ne tik Vokietija, bet ir kitos Europos šalys – tarp jų ir Lietuva – įvedė ribojimus, atsižvelgdamos į Europos Komisijos raginimą „aktyvuoti apsaugos mechanizmą“ ir stabdyti skrydžius iš Afrikos pietinės dalies bent jau tol, kol bus daugiau žinoma apie omikron.
Pasak EK atstovės spaudai Lauros Berard, „mechanizmas“ bus peržiūrimas kas dvi savaites.
Ar kelionių draudimai efektyvūs?
Verdikto, kokie efektyvūs yra kelionių draudimai ir ribojimai, dar nėra, kadangi dar yra ganėtinai mažai tyrimų šiuo klausimu. Nors Kinijoje COVID buvo suvaldytas, „Journal of Emergency Management“ skelbtas tyrimas apie kitų ligų, tokių kaip SARS, Ebola, MERS, plitimą pateikia daugiau įžvalgų.
„Kelionių draudimai gali nukelti užkrečiamos ligos patekimą į šalį kelioms dienoms ar savaitėms, – Vašingtono universitetui teigė tyrimo autorė Nicole Errett. – Tačiau yra labai mažai įrodymų, kad kelionių draudimai eliminuoja ligos patekimo į šalį riziką ilguoju laikotarpiu.“
2020 m. „Journal for Travel Medicine“ buvo paskelbtas tyrimas apie Australijos draudimą atvykėliams iš Kinijos. Jo išvadose teigiama, kad draudimas buvo „labai efektyvus“ – atvejų skaičių sumažino 86 proc. Tačiau tyrimo duomenys buvo surinkti dar tuomet, kai virusas tebebuvo kone vien tik Kinijoje, tad tuomet vieną šalį ir buvo lengviau izoliuoti. Tyrimo autoriai neatsižvelgė į atvejus, kurie į Australiją pateko iš kitų šalių. Be to, ir pačios Australijos geografinė izoliacija suvaidino vaidmenį vengiant viruso.
Naujesnis ir daugiau valstybių apimantis tyrimas buvo paskelbtas „Communications Physics“ žurnale. Jame teigiama, kad daugiau nei 63 proc. kelionių ribojimų buvo neefektyvūs. Daugiausiai dėl to, kad buvo nekoordinuoti, priimti dėl savų interesų arba nepaskelbti reikiamu metu.
Dauguma kelionių ribojimų buvo neefektyvūs – dėl to, kad buvo nekoordinuoti, priimti dėl savų interesų arba nepaskelbti reikiamu metu.
Apribojimai, kurie buvo efektyvūs, viruso patekimą atidėjo beveik 19 dienų, teigiama tyrime. O to rezultatas – 13 mln. atvejų mažiau.
Ką mano specialistai?
„USA Today“ kalbino specialistus ir paklausė jų nuomonės – ar kelionių draudimai yra efektyvi pandemijos valdymo priemonė?
„Manau, kad jie gali duoti mums laiko, bet neužkirs kelio plisti – katė jau pabėgusi iš maišo“, – sakė dr. Walteris Orenstein, asocijuotasis direktorius Emory vakcinų centre ir Emory medicinos universiteto infekcinių ligų profesorius. Jis visgi pabrėžė, kad net ir neilgas laikas gali būti naudingas. Per jį mokslininkai galėtų padaryti vakcinas efektyviomis naujai atmainai, jeigu to prireiktų. Be to, per tą laiką būtų galima tiesiog daugiau žmonių paskiepyti ir sukurti imunitetą.
„Manau, taip, kaip draudimai yra įgyvendinami, leidžia žmonėms jaustis saugiems. Bet tikriausiai jūs nesate tokie saugūs, kaip manote esantys dėl kelionių draudimų, nes tai visgi neužkerta kelio atvejams patekti į šalį“, – teigė dr. Danielle Ompad, asocijuota epidemiologijos profesorė NYU Globalios visuomenės sveikatos mokykloje.
Epidemiologijos profesorius Josephas Eisenbergas sutiko, kad kelionių draudimai gali padėti vakcinų gamintojams duoti jiems laiko, bet tai gali kainuoti ateityje. Anot jo, šalys ateityje gali vengti daryti viruso atmainų tyrimus ir dalintis tokia informacija, kuri yra be galo svarbi pasauliui.
Rizika ir nauda
Kaip rašo dw.com, kelionių draudimų nauda kol kas vis dar atrodo miglota, tačiau žala yra aiškesnė.
„Neefektyvūs kelionių ribojimai lėmė didelį bereikalingą keleivių sumažėjimą, o tai pakenkė pasaulio ekonomikai ir socialiniam stabilumui“, – teigiama „Communications Physics“ skelbto tyrimo išvadose.
Pasaulinis turizmo sektorius dėl pandemijos praėjusiais metais jau prarado 1,78 trln. eurų. Koronaviruso pandemija 2021 metais šiam sektoriui atsieis dar bent tiek pat prarastų pajamų, pirmadienį pranešė JT Pasaulio turizmo organizacija (PTO). Labiausiai nukentės skurdesnės šalys.
Net ir PSO pareiškė, kad visiškas kelionių draudimas nesustabdys pandeminio koronaviruso omikron atmainos plitimo.
„Visuotiniai kelionių draudimai neužkirs kelio tarptautiniam plitimui, be to, jie užkrauna sunkią naštą gyvenimui ir pragyvenimui“, – nurodė PSO rekomendacijoje dėl kelionių režimo esant omikron padermės plitimo grėsmei.
„Be to, jie gali neigiamai paveikti pasaulines sveikatos apsaugos pastangas, demotyvuodami šalis pranešti epidemiologinius bei sekoskaitos duomenis ir jais dalytis“, – sakoma rekomendacijoje. Kitaip sakant, valstybės jų piliečiams nukreiptus draudimus priims kaip „bausmę“ už tai, kad laikėsi protokolo ir pranešė apie viruso vystymąsi.
„Jeigu suvaržymai skelbiami, jie neturi būti invaziniai, o turi būti moksliškai pagrįsti“, – sekmadienį komentavo PSO.
Valstybės jų piliečiams nutaikytus draudimus priims kaip „bausmę“ už tai, kad laikėsi protokolo ir pranešė apie viruso vystymąsi.
„Paskelbti kelionių draudimus, kurių smaigalyje – Afrika, kenkia pasauliniam solidarumui. COVID be paliovos išnaudoja mūsų susiskaldymą“, – teigė Matshidiso Moeti, PSO regioninis direktorius.
Pietų Afrika nedelsiant pasmerkė jai pritaikytus kitų valstybių draudimus ir paragino juos persvarstyti.
„Naujos atmainos buvo aptiktos kitose šalyse. Visi tie atvejai neturėjo jokių nesenų ryšių su pietų Afrika. Reikia pažymėti, kad reakcija į tas šalis yra visiškai kitokia nei į atvejus pietų Afrikoje“, – savo pareiškime skelbė PAR.
Tokiai pozicijai antrino ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Pirmadienį jis teigė: „Negalima kaltinti Afrikos žmonių už amoraliai žemą vakcinų prieinamumą Afrikoje – ir jie neturėtų būti baudžiami už gyvybiškai svarbios mokslo ir sveikatos informacijos identifikavimą bei pasidalijimą su pasauliu“.
