Tačiau vyriausybės visame pasaulyje imasi drastiškų priemonių, kaip kovoti su nauja plintančia liga. Iš Kinijos evakuoja savo piliečius, uždaro sienas su šia šalimi, netgi neįsileidžia arba karantinuoja keliautojus iš labiausiai paveiktos Kinijos provincijos – Hubėjaus.
Kodėl reakcija yra tokia agresyvi?
Vienas esminių veiksnių – naująjį virusą gaubianti nežinomybė, teigia Anthony Fauci, JAV nacionalinio alergijų ir užkrečiamų ligų instituto direktorius.
Gripą tiek medikai, tiek mokslininkai pažįsta. „Yra aiškumas. Aš jums galiu pasakyti, netgi garantuoti, kad atėjus kovui ir balandžiui gripo atvejų sumažės, – sakė jis konferencijoje praėjusią savaitę. – Galima ganėtinai tiksliai prognozuoti, kiek bus mirčių, kiek žmonių reikės hospitalizuoti.“
Tačiau sveikatos apsaugos pareigūnai nežino, kiek mirtinas yra naujasis virusas. Kol kas atrodo, kad jis gali būti pavojingesnis žudikas nei gripas.
„Kalbant apie gripą, gali labai apytikriai sakyti, kad galbūt vienas iš tūkstančio ar dar mažiau susirgusių žmonių mirs, – teigė Berno universiteto epidemiologas Christianas Althausas. – O šio naujo koronaviruso mirties procentas gali būti virš 1 procento.“
Kitaip sakant, potencialiai jis gali nusinešti dešimt kartų daugiau gyvybių nei gripas.
Visgi net jeigu ir paaiškėtų, kad mirtingumas nuo koronaviruso yra panašus kaip nuo gripo, Ch.Althausas teigia, kad reikia atsižvelgti į dar vieną dalyką. Jeigu specialistai galėtų amžiams išnaikinti gripą, taip jie ir padarytų. Tačiau bėda ta, kad gripas yra pernelyg paplitęs visame pasaulyje, o naujasis koronavirusas dar tik pradėjo plisti.
„Iš esmės mes dar turime galimybę sustabdyti naujos kvėpavimo takų ligos plitimą“, – teigia mokslininkas.
Jis pažymi, kad beveik prieš 20 metų pasauliui pavyko suvaldyti ir išnaikinti kitą koronavirusą SARS, kuriuo pasaulyje buvo užsikrėtę mažiausiai 8 tūkst. žmonių, o žuvo šimtai.
Tačiau yra vienas svarbus skirtumas. Ch.Althausas pažymi, kad SARS atveju dauguma užsikrėtusiųjų neperduodavo infekcijos. Liga plito tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, nuo žmonių, kurie turėjo neįprastai didelį šio viruso kiekį. Arba tam tikrose ligoninėse, kurių infekcijos suvaldymo sąlygos buvo tragiškos, – tada susirgdavo šimtai sveikatos priežiūros darbuotojų.
„Net maža užsikrėtusių žmonių dalis galėjo užkrėsti daug kitų asmenų – 10, 20 ar 30“, – įspėja mokslininkas. Nors tai skamba bauginančiai, iš tiesų tokį plitimą lengviau kontroliuoti. Pareigūnai galėjo visą energiją skirti tam, kad nustatytų šiuos SARS virusą platinančius žmones.
„Jeigu pražiūrėsi keli infekuotuosius, gal ir nieko labai blogo nebus“, – sako Ch.Althausas. Didesnė tikimybė, kad jie vis tiek neužkrės kitų, todėl plitimo grandinė toliau nesitęs.
Deja, Ch.Althauso ir jo kolegų sukurtas koronaviruso modelis rodo, kad naujoji infekcija gali plisti gerokai nuosekliau – panašiai kaip gripas.
„Tai reiškia, kad turime būti labai atsargūs, turime rasti visus virusu infekuotus žmones, kurie išvyko į kitas šalis“, – teigia mokslininkas.
