2020 03 16 /13:32

2 tūkst. Lietuvos piliečių skelbia negalintys grįžti, dalį pargabenti galvojama lėktuvais ir keltais

Maždaug 2 tūkst. Lietuvos piliečių informavo diplomatines atstovybes, kad dėl apriboto judėjimo negali grįžti į tėvynę, daugiausia įstrigusių lietuvių yra Ispanijoje, pirmadienį pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat daug lietuvių yra Vokietijoje ir Prancūzijoje. Jų pargabenimui galėtų būti organizuojami užsakomieji komerciniai skrydžiai, tačiau sprendimų dar reikia palaukti. Ministras apgailestavo, kad dabar sunkioje situacijoje atsidūrę žmonės kartais patys elgiasi neatsakingai.
Linas Linkevičius
Linas Linkevičius / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Anksčiau buvo raginama lietuvius kuo skubiau grįžti namo savo jėgomis, tačiau dabar, ministras pripažino, tą labai sunku įgyvendinti – masiškai atšaukiami skrydžiai. „Susiduriama su tikrai neišsprendžiamomis problemomis“, – situaciją apibūdino L.Linkevičius.

Ministro teigimu, visą parą vyksta darbas, kaip įstrigusius lietuvius pargabenti iš užsienio, tačiau daug situacijų yra individualios, todėl sprendimų dar reikia palaukti. Svarbiausia esą registruotis http://keliauk.urm.lt/.

„Matyt, bus komerciniai skrydžiai, – pirmadienį žadėjo L.Linkevičius. – Pirmiausiai pradėsim nuo Ispanijos, kadangi ten daugiausiai susitelkę – apie tūkstantis mūsų tautiečių, kurie ieško būdų, kaip sugrįžti. Tai matyt, reikės organizuoti skrydžius ar kitus būdus.“ Kitose šalyse taip pat bus ieškoma variantų.

Jis paragino žmones, turinčius sąlygas svečioje šalyje prabūti šį sudėtingą laikotarpį, taip ir padaryti.

Tikėtina, kad į Berlyną bus siunčiamas lėktuvas „Spartan“, tačiau ar taip bus elgiamasi su kitomis šalimis – vargu. „Tų „Spartanų“ mes tikrai neprisiuntinėsim, ir suprantama, kad jų nėra daug, ir jie nėra tokie talpūs, kaip įsivaizduojama. Jie neišspręs situacijos. Situacijas gali išspręsti kažkokie užsakomieji komerciniai skrydžiai“, – teigė ministras.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigė, kad jau yra numatyta, kaip būtų organizuojami tokie skrydžiai.

15min.lt/Pauliaus Ramanausko nuotr./Lietuvos Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“
15min.lt/Pauliaus Ramanausko nuotr./Lietuvos Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“

Vokietijos-Lenkijos pasienyje įstrigusius gali gelbėti ir keltas

Komentuodamas situaciją Vokietijos-Lenkijos pasienyje, kur į Lenkiją neįleidžiami sausuma vykę lietuviai, L.Linkevičius teigė, kad kaimyninei šaliai buvo išsiųstos trys koordinuotos notos nuo Lietuvos, Latvijos ir Estijos su prašymu atsižvelgti į situaciją.

„Gavome patikinimus, kad ji bus sprendžiama, bet norime praktinio įgyvendinimo, todėl dar anksti pasakyti, kaip tai bus padaryta. Todėl suprantant visų atsidūrusių sunkioje situacijoje ir pyktį, ir nuovargį, vis tiek turime paraginti pasitelkti kantrybę“, – teigė ministras. Jis pabrėžė, kad komunikuojami ministerijos veiksmai ir pažadai pasirūpinti neturi būti priimti kaip garantija, kad jau dėl situacijos sprendimo sutarta. „Garantijos nėra, bet yra paieškos“, – patikino jis.

Su Lenkija svarstomi keli variantai – vienkartinė galimybė keliauti pareigūnams konvojuojant automobilių koloną. Ministro žiniomis, jau užsiregistravę apie 400 asmeninių automobilių, kurie laukia prie Vokietijos-Lenkijos sienos. Galbūt lietuviai galėtų keliauti ir traukiniu, autobusais. „Diskutuojam, kalbamės ir tikimės kažkokio sprendimo iš Lenkijos Vyriausybės“, – teigė L.Linkevičius.

Susisiekimo ministras J.Narkevičius, anksčiau raginęs lietuvius vykti keltu iš Kylio, pirmadienį sakė, kad vietos jame sparčiai tirpsta – pirmadieniui jau nebėra, antradieniui – vos dešimt. Kitomis dienomis jų yra daugiau.

Lietuviai galbūt galėtų grįžti keltu iš Kopenhagos, kurį užsakytų Lietuva. „Mes esame pasiruošę, sutarę ir rezervavę iš Kopenhagos didžiulį keltą 1,5 tūkstančiui keleivių, kuris išspręstų problemą“, – sakė J.Narkevičius. Tačiau lietuviams patiems reikėtų nuvažiuoti iki Danijos, dar kol kas ir nepriimtas galutinis sprendimas dėl jo.

Trūksta keliautojų atsakomybės?

„Akivaizdu, kad situacija pastaruoju metu negerės, – pripažino L.Linkevičius. – Ji tik labiau komplikuojasi, nes atsiranda tokių nenumatytų atvejų. Tokių karštų vietų atsiras ir daugiau.“ Dėl to ieškoma sprendimų visos Europos lygmeniu, dėl to kalbamasi su kitų šalių ministrais.

Ne laikas dabar priekaištauti, bet noriu pasakyti, kad kartais elgiamės tikrai neatsakingai, – teigė L.Linkevičius.

Šioje situacijoje L.Linkevičius matė ir gerą pamoką keliaujantiems. „Vasario 28 d. rekomendavome nevykti į Pietų Tenerifę, – priminė ministras. – Buvo ir pasipiktinusių, kodėl mes taip darome. Tai ne laikas dabar priekaištauti, bet noriu pasakyti, kad kartais elgiamės tikrai neatsakingai.“ Tenerifėje užfiksavus koronaviruso užkrato atvejų, buvo karantinuotas viešbutis su maždaug tūkstančiu turistų.

Jis teigė, kad net ir paskelbus ekstremalią situaciją vis dar buvo sulaukiama skambučių ir užklausų iš žmonių, turinčių planų vykti, pavyzdžiui, slidinėti į Prancūziją. „Tai irgi pamoka, kad turime susitelkti, kai tokia sudėtinga situacija. Neieškoti kaltų, o visiems kartu susitelkus pamėginti ją išspręsti“, – ragino ministras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Paklaustas apie galimas kompensacijas žmonėms, kuriems teks brangiai dabar brangiai pirkti paskutinės minutės skrydžių bilietus, L.Linkevičius ragino prisiminti socialinį teisingumą – kodėl reikėtų kompensuoti žmonių keliones, kai turime sunkiai besiverčiančių žmonių, bedarbių ir pan.

„Matyt, tie, kurie leidžia sau keliauti, turi daugiau pajamų, todėl įsivaizduoti, kad taip viskas būtų kompensuojama, gal nereikėtų“, – teigė ministras. Kiek galės, valdžia, anot jo, padės.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis