„Iki pandemijos turizmo verslas kūrė 6 proc. Lietuvos BVP, jame dirbo 55 tūkst. darbuotojų. 5 proc. daug ar mažai? Žemės ūkio kuriamas BVP sudaro nepilnus 6 proc.“, – palygino kelionių agentūros „Prekybos namų RA kelionių agentūra“ vadovas Armandas Burba.
Tačiau kelionių organizatorių (KO) ir agentūrų pajamos 2020 m. sumažėjo 81 proc., šis sektorius neteko 45 proc. darbuotojų, nors rimtų bankrotų išvengta.
Visgi turizmo verslo atstovai su nerimu laukia šaltojo sezono. Sergamumui vėl augant, baiminamasi naujų ribojimų, žmonių nenoro keliauti.
„Kai kuriems turizmo verslams ši žiema jau gali būti paskutinė“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A.Burba.
Kodėl turizmo verslas Lietuvoje atsidūrė net blogesnėje situacijoje nei kad ir kaimyninėje Latvijoje, A.Burba išskyrė kelias priežastis.
Pirmoji – nors ir buvo siūlomas, visgi nebuvo sukurtas Baltijos kelionių burbulas su Latvija ir Estija.
Kai kuriems turizmo verslams ši žiema jau gali būti paskutinė, – kalbėjo A.Burba.
Antroji priežastis, anot A.Burbos, – Ekonomikos ir inovacijų ministerija du mėnesius vėlavo iškomunikuoti informaciją, kad Lietuva priima pasiskiepijusius turistus. Tai lėmė ir liūdną statistika – šiemet atvykstančių turistų skaičius buvo beveik trečdaliu mažesnis net nei 2020 m.
Be to, Lietuvoje iki šiol dar nėra turizmo gelbėjimo ir vystymo strategijos.
„Prekybos namų RA kelionių agentūros“ vadovas taip pat kritikavo paramą turizmui pandemijos metu, nes pasak jo, apie 80 proc. jos gavo stambusis verslas, nors būtent smulkusis ir vidutinis sudaro apie 70 proc. viso turizmo verslo.
Dėl to paramos negavo, anot A.Burbos, neklasifikuojamos apgyvendinimo įstaigos, gidai, kelionių agentūros, atvykstamojo turizmo operatoriai.
Nuo 2004 m. dirbančios kelionių organizatoriaus „Amberturas“ vadovė Jurgita Kaušinytė taip pat atkreipė dėmesį į, jos žodžiais, „iš lubų“ nuleistas KO draudimo sumas. Pavyzdžiui, 2020 m. bendrovė turėjo turėti KO draudimą, kurio suma – 50 tūkst. Eur.
„Draudimo suma nepriklauso nuo uždirbtų pajamų, o iš lubų nuleistas skaičius privalo būti apmokėtas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
Anot J.Kaušinytės, iš KO veiklos įmonė praėjusiais metais neuždirbo nė vieno euro. „Galite įsivaizduoti – draudimas yra sumokėtas, o pajamų gautas absoliutus nulis. Bendros pajamos krito daugiau nei 90 proc.“, – apie įmonės padėtį kalbėjo jos vadovė, priminusi ir premjerės Ingridos Šimonytės žodžius, kad turizmo verslo aukojamas dėl visuomenės sveikatos.
Galite įsivaizduoti – draudimas yra sumokėtas, o pajamų gautas absoliutus nulis. Bendros pajamos krito daugiau nei 90 proc., - sakė J.Kaušinytė.
„Būti paaukotiems sveikatos labui – tai daugiau nei nehumaniška“, – kalbėjo J.Kaušinytė.
Ji pateikė ir savo įmonės pavyzdį, kokios paramos iš valdžios sulaukė. Pavyzdžiui, nors valstybė skyrė pinigų darbuotojų algoms, tačiau tokia pagalba nesidžiaugė nei darbuotojai, nei įmonės vadovė. Darbdaviui vis tiek teko sumokėti Sodros, pajamų mokesčius. Nors šie buvo atidėti metams, juos jau teks mokėti šiemet.
„O darbuotojai gavo šiek tiek daugiau nei 200 Eur paramą – absoliuti skurdo riba yra aukštesnė“, – atkreipė dėmesį „Amberturo“ vadovė.
Dar liūdnesnė situacija, pasak jos, yra su gidais. Šie gavo 257 Eur pašalpą, ir iš jų reikėjo dar susimokėti mokesčius.
Būti paaukotiems sveikatos labui – tai daugiau nei nehumaniška, – kalbėjo J.Kaušinytė.
Bet net ne visi ir gavo 257 Eur, pabrėžė J.Kaušinytė. 2020 m. kovo 16 d. ne visi gidai buvo užregistravę savo veiklą, kadangi didelės dalies jų darbas prasidėdavo tik gegužės, birželio mėnesiais. Tokie gidai, pasak J.Kaušinytės, negavo nieko.
Palyginimui ji pateikė Latviją, kuri darbo užmokestį mokėjo tiesiai darbuotojams (t.y., įmonei nereikėjo mokėti mokesčių), jis buvo mokamas nuo vidutinio 2019 m. atlygio.
Smulkiesiems bei vidutiniams turizmo verslas taip pat buvo itin sunku gauti paskolas, kad sugebėtų išsilaikyti. Iš bankų dažniausiai buvo gaunami neigiami atsakymai, nes turizmas priskirtas pačiai rizikingiausiai sferai.
Pasak J.Kaušinytės, tai lėmė, kad paskolų portfelio programoje iš 100 mln. tik 3 mln. atiteko turizmo verslui. Bet ir šie milijonai, jos teigimu, atiduoti stambiosioms įmonėms.
Iš bankų dažniausiai buvo gaunami neigiami atsakymai, nes turizmas priskirtas pačiai rizikingiausiai sferai.
„O kokią paramą gavo mažosios? Deja, bet jokios“, – tikino įmonės vadovė. Galiausiai buvo pasiūlyta norint gauti paskolą jai, kaip fiziniam asmeniui, laiduoti už įmonės paskolą. „Valstybė sustabdė veiklą, legaliai dirbusi daugiau kaip 17 metų, mokėjusi mokesčius, privalau rizikuoti savo šeimos gerove“, – su apmaudu kalbėjo J.Kaušinytė.
A.Burba vardino kelis žingsnius, kurių skatina imtis valdžią: sukurti paramos priemones smulkiajam ir vidutiniam verslui; sukurti veiksmingą realistinę turizmo vystymo strategiją; permąstyti Turizmo įstatymą, kuris esą neatitinka ES teisės, sudaro prielaidas korupcijai; likviduoti „Keliauk Lietuvoje“ ir įsteigti Turizmo departamentą; turizmo industriją paskelbti prioritetine Lietuvos ūkio šaka.
„Šios šakos atkūrimas biudžetui kainuos daugiau nei išsaugojimas“, – įspėjo A.Burba.
