Kšemionkai (arba Opatovo Kšemionkai) yra archeologinis rezervatas – čia driekiasi priešistorinis kasybos regionas, kuriame yra titnago kasyklos. Tai viena didžiausių šios archeologinės kultūros titnago kasyklų Europoje.
Darbai šiose kasyklose pradėti dar neolito eros laikais. Jos buvo daugiau ar mažiau naudojamos 3900–1600 m. pr. Kr. laikotarpiu.
1922 m. lenkų geologas Janas Samsonowiczius atrado apie 700 šachtų, kurios buvo sujungtos požeminiais takais. Šachtose aptikta senovės kasybos įrankių ir titnaginių kirvių.
Dabar jau priskaičiuojama apie 4 tūkst. atrastų šachtų, kurios išvingiavusios 78,5 ha plote. Jų skersmuo siekia nuo 20 iki 200 m, o jas jungia apie 4,5 km ilgio bendras požeminių takų labirintas. Vidutinis šachtų gylis yra 5–6 m. Pačios didžiausios siekia ir 9 m gylį bei užima kelis šimtus kvadratinių metrų plotą.
Pirmieji turistai šachtas galėjo aplankyti šeštajame dešimtmetyje, tačiau vieta nebuvo pritaikyta masiniam turizmui – lankytojai turėjo ropoti ar net šliaužti siaurose erdvėse. Prireikė dar beveik trijų dešimtmečių, kad dalis erdvių būtų praplatintos. Dabar turistams yra atvertas specialus 465 m takas požemiuose, kuris nusileidžia į 11,5 m gylį.
Kšemionkų interneto svetainėje skelbiama, kad toks požeminis turistinis takas – vienintelis pasaulyje, kuris reguliariai atveriamas lankytojams.
Netoli Kšemionkų titnago kasyklų rasta Čmieluvo gyvenvietė su dirbtuvėmis, kuriose gaminti titnaginiai kirviai, naudoti Šiaurės Europoje; manoma, jie buvo gaminami iš Kšemionkų kasyklų titnago.
1994 m. Kšemionkai buvo pripažinti Lenkijos istorijos paminklu.
Aplink kasyklas yra ir gamtos rezervatas – Kamenos slėnio saugomos teritorijos dalis. Šiame regione randamos 39 retų ir saugomų augalų rūšys.
