Šis Lenkijos pietvakarių kraštas yra be galo dėkingas kelionei. Čia pat – Sudetų kalnai ir juose išrausti bei iki šiol paslaptimis apipinti tuneliai. Čia net ramūs nedideli miesteliai gali nustebinti architektūros šedevrais (skaitykite čia) ar net iš pačios Norvegijos dėžėmis atgabenta senovine bažnyčia (skaitykite čia). Ir kone kiekviename jų rasite pilį, rūmus ar dvarą.
Žemutinės Silezijos istorija buvo audringa – regionas yra priklausęs Bohemijos karalystei, Habsburgų monarchijai, Prūsijai ir Vokietijai (daugiau apie tai skaitykite čia). Kiekvienas istorijos tarpsnis čia paliko savą antspaudą gausybėje čia tebestovinčių rūmų.
-
Mažas Lenkijos miestas, siūlantis daug: architektūros šedevrą ir karo aviacijos legendą
-
Škliarska Poremba – Lenkijos kalnų kurortas, nuviliojantis poilsiautojus iš Zakopanės
-
Kaip Prūsijos karalius visą vikingų bažnyčią į Lenkiją dėžėmis kėlė
-
Antikomunistiniai nykštukai Vroclavui padėjo atgimti iš naujo
Didžiausia pokyčiai Žemutinėje Silezijoje vyko prasidėjus Antrajam pasauliniam karui. Iki šiol buvusios vokiečių žemės virto komunistinės Lenkijos dalimi. Pasikeitė ne tik gyventojai (senieji arba patys bėgo, arba būdavo išvaromi, o čia atkeliami naujakuriai), bet ir požiūris į rūmus, kuriais nusagstytas visas Žemutinės Silezijos žemėlapis.
Kaip ir kitose šalyse už geležinės uždangos, rūmai bei dvarai čia pusę amžiaus tarnavo kitoms reikmėms arba išvis stovėjo tušti. Jie buvo nacionalizuoti, paversti sandėliais, mokyklomis, ligoninėmis, administracijos pastatais ar tiesiog palikti likimo valiai bei niokojami vandalų bei vagių. Lenkijai nusikračius komunizmo pančių, imtasi rūmus gelbėti – tiek valstybės, tiek privačių asmenų pastangomis.
15min aplankė keletą išskirtinių vietų – įskaitant „nacių traukinio“ legendomis apipintą Ksionžo (Książ) pilį, fantastiško interjero romantiškus rūmus, kuriuose gali pasijusti kaip Anglijoje, ir karščiausią – tiesiogine prasme – Lenkijos kurortą.
Ksionžo pilis, turėjusi virsti Hitlerio būstine
Adolfas Hitleris čia taip ir nespėjo apsilankyti, bet Ksionžo (Książ) nuo jo vardo neatsiejama. Gal deja – nes pilis su savo architektūra ir istorija viliotų net ir neminint nacių. Bet, kita vertus, pastaraisiais metais kilusi „tamsiojo turizmo“ banga būtent dėl sąsajų su Trečiuoju reichu čia atgena papildomus tūkstančius turistų.
Trečia pagal dydį Lenkijos pilis vadinama Žemutinės Silezijos perlu. Dar tik važiuojant jos link pilis atima žadą – ant uolos iškilęs spalvingas rūmas atrodo kaip iš fantastinės knygos viršelio.
Kitoje slėnio pusėje nuo jos – griuvėsiai, kurie prideda mistiškumo šiai vietai. Ypač kol dar nežinai, kad jie yra dirbtiniai. Kadaise pilies savininkai specialiai pastatė griuvėsių imitaciją, kad šią vietą apgaubtų dar paslaptingesnė aura.
XIII a. pradėta statyti pilis turi ir gotikos, ir baroko, ir rokoko stiliaus bruožų. Kai kurie jos kambariai tiesiog varva nuo prabangos. Juk pilis XX a. viduryje buvo rengiama pačiam A.Hitleriui. Buvo planuota, kad čia bus viena iš svarbiausių jo būstinių. Buvo rengiamas ir ištaigingas miegamasis, ir specialus pabėgimo liftas jam.
Trečiojo reicho vadas čia taip ir neapsilankė, bet kad vieta turėjo be galo didelę reikšmę naciams, rodo po ja išraizgytas milžiniškas paslaptingų tunelių tinklas. Kalbėta ir apie planuotas ginklų saugyklas juose, ir apie ketintus atlikinėti eksperimentus. Viena teorija pasakoja, kad būtent čia kažkur tebėra paslėptas nacių traukinys, prigrūstas aukso ir kitų vertybių, kurios buvo gelbėjamos į šias vietas atžygiuojant Raudonajai armijai.
Daugiau apie šios pilies ir jos požemių istoriją dar bus rašoma 15min rubrikoje „Pasaulis kišenėje“.
Prabangieji Pakoszow rūmai
Išskirtine prabanga lankytojus gali priblokšti Pakoszow rūmai, esantys Pechovicėse. 15 hektarų parke įkurtame viešbutyje susipina šiuolaikiškumas ir pagarba architektūriniam paveldui bei istorijai.
Rūmų prižiūrėtojai išduoda, kad šio pastato istorija yra išskirtinė. Paprastai tokio dydžio pastatai būdavo kilmingųjų dvarai, tačiau tikriausiai būtų sunku patikėti, kad čia prieš tris amžius tebuvo lino balinimo fabrikas. XVIII a. seną, paprastą pastatą įsigijęs turtingas pirklys jį pavertė rūmais, kurie stovi iki šių dienų.
XX a. šie rūmai buvo apleisti, kol 2005 m. juos įsigijo buvusių savininkų palikuonys. Hartmannų šeima ypatingą dėmesį skyrė išskirtinių architektūros detalių ir paveldo išsaugojimui – interjere mainosi stiklas ir senosios plytos, dera modernūs sprendimai su pagarba paveldui.
Savininkai itin didžiuojasi nedideliu atskirame pastate esančiu kambariu, kurio visos sienos išklotos XVIII a. rankų darbo plytelėmis. Teigiama, kad toks kambarys yra unikalus visame Silezijos regione.
Angliška elegancija Staniszow rūmuose
Visiškai kitokie yra Staniszow rūmai (Palac Staniszow). Čia kiekvienas kampas persunktas angliškos dvasios, ir prabanga kitokia – ne moderni, o laikui nepavaldi, romantiška, išpuošta gerai apgalvotomis smulkmenomis.
2001 m. rūmus įsigiję Agata ir Waclawas Dzidos nedideliame Staniszow kaimelyje sukūrė anglišką pasaką. Kadaise von Reussų šeimai priklausantys pastatai dabar paversti prabangiu viešbučiu su fantastišku restoranu, spa, baseinu, meno galerija, arklidėmis ir šalia prisiglaudusiu išpuoselėtu parku su tvenkiniais bei rožių terasomis.
Vaikštant po Staniszow rūmus greitai gali pamiršti esantis Lenkijoje: paveiksluose – angliški peizažai, dekore vyrauja augalų motyvai, sodrios spalvos, sienas puošia medžioklės trofėjai, o kiekvieną stalą ar lentyną – gyvų gėlių puokštės.
Ir svečiai, pripažino rūmų darbuotoja, retai būna lenkai. Nesenstanti aristokratiška elegancija ir jaukumas čia daugiausiai vilioja idiliškos ramybės ieškančius vyresnio amžiaus vokiečius.
Karščiausias Lenkijos kurortas Cieplicė
Nedideliame kurortiniame Cieplicės miestelyje esančiuose Schaffgotschów rūmuose dabar įsikūręs Vroclavo Technologijos universiteto padalinys, bet lankytojai kviečiami apsistoti pačiame miesto parke – viešbutyje, kuris įkurtas rūmams priklausiusiame XIX a. pastate. Schaffgotschų šeimai priklausė ir netoliese stovinti Chojnik pilis, kurios niekada nėra užėmęs joks priešas. Po didelio gaisro XVII a. iš jos dabar telikę griuvėsiai, bet jie pritaikyti lankytojams – ten net įrengtas hostelis.
Visgi Cieplicė tūkstančius lenkų ir vokiečių ištisus metus traukia ne rūmais ar pilimi, o savo didžiausiu turtu – karščiausiomis Lenkijoje versmėmis. „Kiti turi naftos, anglies, o mūsų turtas – vanduo“, – teigė sanatorijos „Uzdrowisko Cieplice“ vadovas.
Apie tai, kad šių vietų vanduo pasižymi gydomosiomis savybėmis, žinoma jau ne vieną šimtą metų. Kadaise čia traukdavo ne tik įvairių luomų žmonės, bet šiuo vandeniu būdavo gydomi net ir gyvūnai. Pavyzdžiui, nuo sąnarių skausmų kenčiantys arkliai.
Dabar iš 2 km gylio gręžinio trykštantis iki 90º laipsnių karštumo vanduo naudojamas įvairioms medicinos procedūroms (yra apie 80 įvairiausių gydymų), natūraliai karštas vanduo net naudojamas miestelio šildymo sistemoje.
Lomnicos rūmai, tapę vestuvių dovana
Kur norėtumėte praleisti savo medaus mėnesį? Maldyvuose, Alpėse? O gal sunkiai dirbdami apleistuose rūmuose Lenkijoje?
1945 m. iš šių rūmų nuo karo negandų turėjo pabėgti paskutinieji savininkai Küsteriai. Pastatai buvo nacionalizuoti, jie buvo naudoti tai švietimo, tai žemės ūkio administracijos reikmėms, bet nuo 1979 m. stovėjo tušti. Dešimtajame dešimtmetyje rūmų istorija buvo aprašyta laikraštyje, ir leidiniui pakliuvus į savininkų palikuonių rankas, šie pastatus atsiėmė.
1991 m. Ulrichas von Küsteris šį visiškai apleistą pastatą gavo kaip dovaną iš artimųjų vestuvių proga. Rūmų būklė buvo tragiška – reikėjo daug pinigų ir darbo, kad pastatai būtų iš pradžių bent jau apsaugoti nuo griuvimo. Pora net pardavė savo vestuvinį servizą, kad nusipirktų medienos stogo dengimui.
Pagrindinis pastatas įrenginėjamas iki šiol, bet jame jau yra nemažai originalių tų laikų baldų, dekoro elementų ir buities reikmenų. Gretimame pastate, kuris vadinamas „mažaisiais rūmais“, veikia aukštos kokybės restoranas, įkurtas stilingas viešbutis.
15min Lenkijoje lankėsi Žemutinės Silezijos turizmo organizacijos ir Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi
