Latvijos ministrų kabinetas 15 val. susirinko į neeilinį posėdį, iš kurio paskelbta netikėta žinia – Lietuva ir Estija šią savaitę visgi nebus įtrauktos į „geltonąjį“ šalių sąrašą, skelbia tvnet.lv.
Latvijos sveikatos apsaugos ministrė Ilze Viņķele posėdyje sakė, kad kaimyninės šalys dėjo visas pastangas, jog būtų išlaikyta galimybė laisvai judėti trijose Baltijos šalyse dar bent savaitę.
Baltijos šalys yra sutarusios, kad jeigu sergamumo COVID-19 rodiklis viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, valstybė yra įtraukiama į paveiktų šalių sąrašą, ir atvykstantiems iš jos yra privaloma saviizoliacija.
Penktadienį Lietuvos suminis 14 d. rodiklis – 16.1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Per parą jis sumažėjo nuo 16.5, bet visgi per plauką perkopė sutartą ribą.
Latvijos sergamumo COVID-19 rodiklis penktadienio duomenimis yra vos 4.3, Estijos – 16.4.
Nors anksčiau Latvijos valdžia griežtai pasisakė prieš išimtis Lietuvai ir Estijai, penktadienį posėdyje ne vienas ministras agitavo už jas. Vidaus reikalų ministro teigimu, dar reikėtų bent savaitės, kad būtų išdiskutuota apie visas detales dėl kelionių ribojimų – kad staigūs pokyčiai nepakenktų vietos gyventojams ir verslams.
Ekonomikos ministras neslėpė palengvėjimo, kad kaimyninės šalys dar nepateks į „geltonąjį“ sąrašą – net viena savaitė ekonomikai bus labai svarbi, rašo delfi.ee.
Latvijos vyriausybės posėdyje pasiūlyta, kad kaimyninių šalių sergamumo rodikliai būtų vertinami kiek laisviau.
Premjeras Krišjānis Karinis pripažino, kad Latvijos vyriausybei kilęs nemenkas iššūkis – kaip ir apsaugoti vietos gyventojų sveikatą, ir nesustabdyti ekonominių ryšių su kaimyninėmis šalimis. Jis pasiūlė, kad gal tuomet atvykėliams būtų privalu dėvėti kaukes.
Latvijos vyriausybės posėdyje pasiūlyta, kad kaimyninių šalių sergamumo rodikliai būtų vertinami kiek laisviau – joms būtų suteikta papildoma savaitė, jeigu ribos neviršytų daugiau nei 10 proc. Diskusijas apie tai Latvijos valdžia pratęs kitą savaitę.
A.Veryga įspėjo lietuvius
Latvijos valdžia anksčiau buvo griežtai pasisakiusi prieš bet kokias išimtis kitoms valstybėms. Visgi ji ir pati pripažino, kad įtraukus Lietuvą į geltonąjį kelionių sąrašą, lauktų nemažai iššūkių.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį spaudos konferencijoje įspėjo, kad lietuviai turės laikytis Latvijos paskelbtų taisyklių, jeigu Latvija įtrauktų Lietuvą į paveiktų šalių sąrašą. Kiek žinoma, sienų kontrolės atnaujinti Latvijos valdžia neketina, tačiau kad atvykėliai laikytųsi tvarkos, rūpinsis pareigūnai.
„Kiek mes žinom, kaip latviai planuoja kontrolę užtikrinti, – ten daug įgaliojimų suteikta policijos pareigūnams, – sakė A.Veryga.
– Turėkit galvoje, kad kirtę sieną ir įvažiavę į kitos šalies teritoriją, ten įsigalioja kitas režimas, ir tų sąlygų, kurios yra nustatytos ten, reikia laikytis. Už jų nesilaikymą jų šalies policijos pareigūnai gali pritaikyti sankcijas. Kokios jos yra, aš tikrai negaliu pasakyti, nežinau.“
Ministras svarstė, kad yra daug priežasčių, kodėl epidemiologinė situacija Lietuvoje yra prastesnė nei Latvijoje. „Tai yra objektyvios priežastys, kurios leido tam tikra prasme nuspėti, kad situacija blogės. Buvo panaikintas karantinas, nuimtos apsaugos priemonės, galėjom laisviau keliauti, susirinkti, bendrauti. Tai kadangi atsipalaidavom, daugiau bendravom, o virusas iš šalies nebuvo išnykęs – nebuvo tokios dienos, kad būtų buvę fiksuota 0 atvejų Lietuvoje. Išliekant virusui galimybei plisti, ir tiesiog žmonėms aktyviau bendraujant, turim daugiau atvejų“, – aiškino A.Veryga ir išreiškė viltį, kad ėmusis naujų priemonių, naujų atvejų skaičiai ateityje mažės.
Būtų išimčių
Latvijos sveikatos apsaugos ministrė Ilze Viņķele penktadienį ryte Latvijos radijui pripažino, kad kelionių ribojimai atvykstantiems iš Lietuvos ir Estijos būtų žymiai komplikuotesni ir su daugiau niuansų, palyginus su kitomis Europos šalimis.
Ministrė nenorėjo kalbėti apie būsimas taisykles, tik užsiminė, kad esamos nuostatos tikriausiai bus pakeistos atsižvelgiant į verslo sektorių. Ji patvirtino, kad išimtys galiotų Baltijos šalyse keliaujantiems studijų ir darbo reikalais.
I.Viņķele teigė, kad griežtesni kelionių ribojimai Latvijai suteikia galimybę neįvesti itin griežtų priemonių šalies viduje. „Galime priimti sprendimą dėl laisvesnių santykių su kaimynėmis, bet tai didina riziką, kad augant sergamumo rodikliams turėsime įvesti griežtesnius suvaržymus šalies viduje, o to, mano nuomone, mūsų visuomenė tikrai nenorėtų, nes dabar gyvename beveik normalų gyvenimą su labai nedideliais apribojimais“, – aiškino ministrė.
Latvija išliktų atvira ir tranzitinėms kelionėms – tiek oru, tiek sausuma. Latvijos ligų profilaktikos ir kontrolės centras pirmadienį 15min teigė, kad „net jeigu Lietuvos suminis 14 d. rodiklis viršys 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą, Lietuvos piliečiai vis tiek galės naudotis Latvija kaip tranzitine šalimi – jeigu jie Latvijoje neužsibus ilgiau nei reikia. Jeigu jie norės būti ilgesnį laiką, nei reikia tranzitui, turės 14 dienų izoliuotis“. Visos taisyklės turėtų paaiškėti penktadienį popiet.
Kritika Lietuvai ir Estijai
I.Viņķele teigė, kad didesnį sergamumą Lietuvoje ir Estijoje galėjo lemti tai, jog šios šalys pernelyg laisvai leido tarptautines keliones.
Prieš kelis mėnesius atidarydamos tarpusavio sienas, Latvija, Lietuva ir Estija susitarė dėl griežtų taisyklių savo gyventojams, keliaujantiems už Baltijos valstybių ribų, bet Estija ir Lietuva ėmė „vienašališkai, net neinformavusios Latvijos“, nesilaikyti šių taisyklių, sakė I.Viņķele.
„Jie pradėjo daug laisviau skraidyti,... įvedė daug daugiau kontrolės formalumų, kurie atrodo griežti, rūstūs ir patinka politikams, bet nėra labai naudingi epidemiologinio saugumo požiūriu, ir štai dabar matome rezultatus“, – kalbėjo ministrė.
I.Viņķele teigė, kad didesnį sergamumą Lietuvoje ir Estijoje galėjo lemti tai, jog šios šalys pernelyg laisvai leido tarptautines keliones.
Jos vertinimu, Lietuvoje ir Estijoje politiniai argumentai nusvėrė specialistų nuomonę.
Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis trečiadienį pareiškė, jog Lietuvoje ir Estijoje augant susirgimų skaičiui vadinamasis Baltijos šalių kelionių burbulas penktadienį pasibaigs ir lietuviams, vykstantiems į kaimyninę šalį, reikės izoliuotis.
Latvijos ministras pirmininkas K.Karinis ir kiti Vyriausybės nariai pasisakė už tai, kad Latvija privalo pasiųsti aiškią žinią – negalima daryti išimčių nė vienai valstybei, rašo delfi.lv.
Tiek premjeras, tiek ministrai pažymėjo, kad Baltijos kelionių burbulas buvo sukurtas gegužę, tačiau kaimyninės šalys esą netaikė tokių pat griežtų saviizoliacijos reikalavimų kaip Latvija, taip pat leido atvykti iš „raudonų“ šalių. Dėl to ministrai sutarė nedaryti nuolaidų Lietuvai ir Estijai.
Premjeras pareiškė nepritariantis siūlymui nereikalauti iš Lietuvos atvykstančių žmonių izoliuotis. „Kaip vyriausybės vadovas aš to nepalaikau. Kaip galima pateisinti vienos šalies teritorijos atleidimą nuo izoliavimosi taisyklės, kai tai kelia grėsmę mūsų sveikatai?“ – klausė K.Karinis.
Jis neslėpė nusivylimo, kad „kaimyninės šalys nesiėmė tokių pačių apribojimų kaip Latvija, todėl atsidūrė blogesnėje situacijoje, o dabar tikisi nuolaidų iš Latvijos“.
Kad Latvija taiko griežtesnes priemones kovoje su COVID-19, parodė ir tyrėjų iš Oksfordo universiteto analizė.
K.Karinis neslėpė nusivylimo, kad „kaimyninės šalys nesiėmė tokių pačių apribojimų kaip Latvija, todėl atsidūrė blogesnėje situacijoje, o dabar tikisi nuolaidų iš Latvijos“.
„Deja, turime susitaikyti su faktu, kad bus reikalinga saviizoliacija grįžusiems iš Baltijos šalių, jeigu bus tokie skaičiai, – sakė Latvijos premjeras. – Neuždarysime sienų, bet bus saviizoliacija.“
Europoje daugėja apribojimų
Europoje vėl augant užsikrėtimų skaičiui, įvairios šalys įveda vis naujus apribojimus. Pavyzdžiui, savo sienas užsieniečiams jau užvėrė Ukraina, Vengrija. Kijevas savo sprendimą netikėtai paankstino viena diena, tad jau penktadienį Vilniaus oro uoste dalis keleivių liko neįleisti į lėktuvą.
Dėl vis besikeičiančių taisyklių žemų kaštų oro linijos atšaukia kai kuriuos skrydžius, o į kai kurias šalis siūlo bilietus už juokingai mažas kainas – tačiau į tokias, kuriose sergamumo rodiklis yra pakankamai aukštas. Daugiau skaitykite čia: Grįžta neapibrėžtumo laikai? „Ryanair“ siūlo ir juokingai pigius bilietus, ir atšaukia skrydžius.
Patirtis jau rodo, kad šalys kelionių draudimus paskelbia ir labai skubotai, tad planuojantis išvykas reikia itin atsakingai. Kliūtis lietuviams laisvai patekti į kitas šalis gali tapti ir mūsų šalies peržengta 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
Konkrečios šalies kelionių ribojimus galima pasitikrinti Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje ir tos valstybės konsulinėse įstaigose.
Latvijos turizmas prašė Lietuvai daryti išimtį
Lietuvos įtraukimas į vadinamąjį geltonąjį ar net raudonąjį COVID-19 paveiktų šalių sąrašą itin pakenktų Latvijos turizmo sektoriui, pareiškė Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Santa Graikstė.
Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė S.Graikstė BNS teigė, jog šią vasarą dauguma Latvijoje viešėjusių turistų atvyko būtent iš Lietuvos, todėl įtraukus šią šalį į sąrašą šalių, iš kurių atvykstantys asmenys turi 14 dienų izoliuotis, turistų srautas Latvijoje smarkiai sumažėtų.
„Siekiant sušvelninti finansines pasekmes dėl turistų praradimo, būtini skubūs sprendimai valstybės lygmeniu“, – pareiškė asociacijos vadovė naujienų agentūrai BNS ir pridūrė, jog reikia sėsti prie derybų stalo su sveikatos apsaugos ministerijos ir ligų prevencijos ir kontrolės centro specialistais.
Dėl Baltijos šalių vienybės turime rasti sprendimą, kaip tai padarė Suomija su Estija, padarydama jai išimtį, – sakė kaimo turizmo asociacijos vadovė.
Už išimtis Lietuvai pasisakė ir Asnāte Ziemele iš Latvijos kaimo turizmo asociacijos „Lauku ceļotājs“, kuri pateikė Suomijos ir Estijos pavyzdį.
„Dėl Baltijos šalių vienybės ir bendradarbiavimo turime rasti sprendimą, kaip tai padarė Suomija su Estija. Suomija padarė Estijai išimtį, net jeigu ir pagal Suomijos kriterijų ji turėtų būti įtraukta į „pavojingų“ šalių sąrašą. Mes taip pat turėtume įvertinti Baltijos šalių vienybę ir padaryti išimtis“, – sakė ji.
