Jų ypač laukė Lietuvos armėnų bendruomenė. Prognozuojama, kad lietuvius taip pat turėtų dominti ši kryptis. Tačiau maršruto ateitis lieka neaiški, vos prasidėjus skrydžiams: jų bilietų pardavimas sausio ir vasario mėnesiais šiuo metu sustabdytas.
Suprasti akimirksniu
- Pirmieji skrydžiai iš Vilniaus į Jerevaną ir atgal įvyko gruodžio 19 d.
- Skrydžius du kartus per savaitę – trečiadieniais bei sekmadieniais – vykdys skrydžių bendrovė „Wizz Air“.
- Tačiau bilietų paieškos sistemoje matyti, kad šiuo metu sausio–vasario mėnesiais bilietų į šiuos skrydžius įsigyti negalima.
Anksčiau bilietai kainavo 400 Eur, dabar – 60 Eur
Lietuvoje šiuo metu gyvena daugiau nei 1000 armėnų. Vienas jų, Klaipėdoje gyvenantis, restorano „Pepper Grey“ savininkas Armenas Manukyanas, 15min pasakojo labai laukęs, kol Lietuvą su jo tėvų žeme sujungs tiesioginiai skrydžiai.
„To laukėme jau 30 metų. Todėl esame be galo laimingi. Juokaujame, kad bilietus teks pirkti kiekvieną mėnesį, kad tik neuždarytų skrydžio“, – 15min sakė A.Manukyanas.
Jis teigia, kad naujove džiaugiasi ne tik armėnai. Armėnija – pamėgta kelionių kryptis tarp Lietuvos gyventojų. Anksčiau vykdamas į gimtinę A.Manukyanas dažnai sutikdavo ir ten keliaujančius lietuvius. Šie, kaip ir jis, iš Vilniaus į Jerevaną skrisdavo jungiamaisiais skrydžiais per Minską, Kijevą arba Sakartvelo miestus, o iš ten automobiliu pasiekdavo Armėniją. Tokia kelionė buvo imli laikui. Pavyzdžiui, jungiamojo skrydžio kartais tekdavo laukti ir 6 valandas.
„Dabar sutaupau ne tik laiko, bet ir pinigų. Už kelionės bilietus į Jerevaną ir atgal į Vilnių sumokėjau apie 60 eurų. Palyginimui: anksčiau jungiamieji skrydžiai kainuodavo apie 300–400 eurų“, – teigia pašnekovas.
Šis skrydis buvo laukiamas ir Armėnijoje gyvenančių lietuvių. Tiesa, jų nėra daug – oficialiais duomenimis, Armėnijoje šiuo metu gyvena maždaug 30 lietuvių. Dauguma – meilės emigrantai, susituokę su Armėnijos piliečiais.
Pasak Lietuvių bendruomenės šioje šalyje pirmininkės Lianos Manvelyan, tiesioginis skrydis – dar viena galimybė suartėti dviem tautoms.
Kryptis, orientuota į išvykstamąjį turizmą
Jerevane esančiame Tarptautiniame Zvartnoco oro uoste į pirmąjį skrydį keleivius išlydėjo ir Lietuvos ambasados Armėnijoje darbuotojai bei muzikantas Jurgis Didžiulis, tuo pačiu reisu sugrįžęs į Vilnių. Lėktuvui kirtus Lietuvos oro erdvę dainininkas atliko „Welcome to Lithuania“ dainą.
Lietuvos Respublikos nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Armėnijos Respublikoje Inga Stanytė-Toločkienė pabrėžia, jog šio skrydžio laukė ir ambasada. Jos teigimu, Vilnių ir Jerevaną pagaliau sujungę tiesioginiai skrydžiai gražiai vainikavo ypatingus dvišaliams santykiams metus.
„2021 metais minėjome Lietuvos ir Armėnijos abipusio pripažinimo ir diplomatinių santykių 30-mečio jubiliejų. Labai tikiuosi, kad tiesioginiai skrydžiai sustiprins mūsų šalių ryšius, palengvins dvišalį bendradarbiavimą, prisidės prie ekonominių, verslo ir turizmo santykių plėtojimosi“, – komentavo ambasadorė.
Lietuvos turizmo asociacijos atstovė Renata Juškaitienė teigia, jog šiuo metu armėnų į Lietuvą atvyksta labai mažai. Sulaukiama pavienių turistų, tačiau grupių – ne. Todėl naujoji kryptis yra orientuota į išvykstamąjį turizmą.
„Būtent jis gali pasiteisinti. Turistinė kryptis turėtų sudominti lietuvius, tikimasi srautų, susidomėjimas yra. Puikus pavyzdys – šalia Armėnijos esantis Sakartvelas, kuris yra lietuvių mėgstama atostogų kryptis“, – sakė R.Juškaitienė.
Ji įsitikinusi, kad Lietuva armėnams taip pat gali būti patraukli turistinė kryptis. Tačiau norint pritraukti ne pavienius turistus, o dideles grupes, reikia aktyvios rinkodaros kampanijos, nes šiuo metu nėra didelio susidomėjimo: armėnams Lietuva – dar neatrasta šalis.
„Manau, kad lietuviai tikrai trauks į Armėniją, tačiau armėnams bus sunkiau, nes reikia gauti Šengeno vizą“, – pasakojo klaipėdietis A.Manukyanas.
Anot jo, armėnams iššūkiu gali tapti kelionei reikalingi dokumentai. Reikia pasirūpinti Šengeno viza – tai papildomi laiko ir pinigų kaštai. Taip pat būtina turėti vakcinacijos pažymą. Šiuo metu Armėnijoje mažiau nei 20 proc. piliečių yra pilnai vakcinuoti nuo koronaviruso.
Be to, šalyje viena iš vakcinos rūšių yra „Sputnik“ – šios vakcinos skiepas Europos Sąjungoje negalioja. Todėl šia vakcina pasiskiepiję žmonės, norėdami skristi į Europos Sąjungą, turi pasiskiepyti kita vakcina arba izoliuotis pagal patvirtintas taisykles.
Stabdomi vos prasidėję skrydžiai
Naujiena apie tiesioginius skrydžius Vilnius–Jerevanas pradžiugino daugelį kelionių entuziastų. Vienas tokių – aviacijos ekspertas Simonas Bartkus. Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog „Wizz Air“ interneto puslapyje nuo sausio 9 d. iki kovo 9 d. šių skrydžių bilietai neparduodami.
„Wizz Air“ dažnai pratęsia (bilietų pardavimo – 15min past.) stabdymo laikotarpius, todėl negalime būti tikri, ar skrydžių Vilnius–Jerevanas stabdymas nebus pratęstas“, – komentavo S.Bartkus.
Eksperto nuomone, skrydžio atidarymas ir stabdymas taip greitai rodo, jog paklausa nėra tokia gera, kaip tikėjosi aviakompanija.
„Naujasis skrydis yra tolimas, prasidėjo žiemą, pandeminiu laikotarpiu. Todėl, panašu, jog nėra perkamas pakankamai“, – svarstė S.Bartkus. Kaip papildomą iššūkį ekspertas įvardija tai, jog skrendant šia kryptimi būtina apskristi Baltarusiją. Dėl to ilgėja skrydžio trukmė, didėja degalų sąnaudos.
„Paklausa skrydžiams tarp Lietuvos ir Armėnijos tikrai yra ribota. Dabar sunku spręsti, ar „Wizz Air“ pakaks kantrybės „įsukti“ šį maršrutą. Tikėtina, kad jeigu neatsiras naujų kelionių ribojimų dėl pandemijos ar kitų aplinkybių, viską lems pardavimai ateinančią vasarą“, – komentavo aviacijos ekspertas.
