2020 09 21 /14:40

Pažadai bliūkšta: paveiktų šalių sąrašuose salų išskirti nebeplanuojama

Jau kurį laiką Lietuvos valdžia kartojo, kad norėtų paveiktų šalių sąrašuose išskirti kai kurias teritorijas (pavyzdžiui, pietų Europos salas), tačiau tokiam žingsniui priešinosi Latvija. Baltijos burbule be jos sutikimo esą nebuvo galima to padaryti. Burbulas subliuško, o kartu su juo, panašu, ir pažadai dėl salų išskyrimo sąraše.
Azorų salos
Azorų salos / 123rf.com nuotr.

Turizmo verslas jau seniai prašo daryti nuolaidų kryptims, kuriomis būtų galima atostogų gabenti lietuvius, ir tokias valstybes vertinti regionais. Pavyzdžiui, kai kuriose Graikijos, Ispanijos, Portugalijos salose sergamumo COVID-19 rodiklis yra net mažesnis ir už Lietuvos.

Premjeras Saulius Skvernelis prieš kelias savaites teigiamai atsiliepė apie tokią galimybę. „Diskutavome ir apie galimybę išskirti saugias salas iš valstybių, kurios laikomos paveiktomis, jeigu imtume jų visą teritoriją. Linkstame priimti tokį sprendimą, kad palengvintume sąlygas turizmo verslui, tačiau dėl to dar turime sutarti su Baltijos burbulo partnerėmis“, – savo feisbuko paskyroje rugsėjo 9 d. rašė ministras pirmininkas.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad tam kliudė Latvija. „Bent jau Latvijos kolegos yra kategoriškai prieš atskirų regionų arba sričių išskyrimą, – rugsėjo pradžioje sakė sveikatos apsaugos ministras. – Kol mes turim Baltijos šalių burbulą, tikrai negalim tokių vienasmeniškų sprendimų priiminėti dėl išimčių.“

Visgi Lietuva dabar neketina išskirti atskirų teritorijų paveiktų šalių sąraše, nors Latvijos pozicija jau ir nebeturėtų būti tam kliūtis.

Baltijos burbulas subliuško – Latvija tiek Lietuvą, tiek Estiją yra įtraukusi į paveiktų šalių sąrašą ir iš atvykstančiųjų reikalauja saviizoliacijos. Ryga taip pat nesekė Vilniaus ir Talino pavyzdžiu pakeisti sergamumo kartelę paveiktų šalių sąrašuose iš 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų į 25.

Visgi Lietuva dabar neplanuoja išskirti atskirų teritorijų paveiktų šalių sąraše, nors Latvijos pozicija jau ir nebeturėtų būti tam kliūtis.

„Skaidyti šalių sergamumo į regionus neketinama, nes epidemiologai neturi patikimų duomenų, leidžiančių stebėti ilgalaikes sergamumo tendencijas viename ar kitame šalies regione“, – 15min informavo SAM spaudos tarnyba.

Ministras A.Veryga pirmadienį teigė, kad kol kas yra laukiama bendros Europos Sąjungos politikos šiuo klausimu, nors kada toks sutarimas gali būti pasiektas, jis negalėjo atsakyti. „Nenorėtume būti vieninteliai išskirtiniai“, – teigė ministras.

„Juo labiau, kad tam, jog būtų apsispręsta dėl atskirų salų arba regionų, reikia turėti patikimus duomenis, pagal kuriuos būtų galima vertinti, kokia yra ten situacija. Kol kas iš epidemiologų, kiek žinau, tokių patikimų duomenų trūksta“, – sakė A.Veryga.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aurelijus Veryga

Ministras pabrėžė, kad situacija labai greitai keičiasi. „Prieš savaitę ar dvi kalbėjome apie tą 25-ių atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį, dabar pati Lietuva prie jo artėja. Tos diskusijos darosi vis sudėtingesnės ir sudėtingesnės, nes yra ne viena valstybė, kuri peržengė ir 50, ir 100, ir 200. Kol kas bendro sutarimo nėra“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo ministras.

„Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė 15min komentavo, kad rodiklių skaidymas Lietuvos organizatoriams leistų užtikrinti sąžiningą̨ konkurenciją su kitų Europos Sąjungos valstybių̨ kelionių̨ organizatoriais.

„Delsimas priimti reikalingus sprendimus verčia mus atšaukinėti žmonių iš anksto suplanuotas keliones. Vien iki spalio vidurio tokių kelionių skaičius siekia apie 1500. Tuo pačiu kelionių organizatoriams tai reiškia vis didėjančią išmokų už neįvykusias keliones naštą. Jeigu sergamumo skaidymo regionais nutarimas būtų buvęs priimtas anksčiau, keliautojams būtume galėję pasiūlyti daugiau saugių atostogų krypčių.

Juo labiau, kad žmonės patys ieško galimybių keliauti ir mes dažnai sulaukiame klausimų, kodėl nevykdome skrydžių į epidemiologiškai saugias atostogų kryptis, pavyzdžiui, Madeirą, kurios sergamumo rodiklis šiandien nesiekia 14 susirgimų 100 tūkst. gyventojų ir šalies valdžia užtikrina visas sąlygas tinkamai pasirūpinti keliautojais, jei jie susirgtų“, – teigė A.Keinytė.

Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė 15min sakė, kad kelionių organizatoriams salų išskyrimas yra itin svarbus, jeigu norima kalbėti apie jų veiklos tęstinumą. „Kadangi situacija yra labai dinamiška ir labai nepastovi, galimybė turėti daugiau krypčių, į kurias organizatoriai – esant saugiai epidemiologinei situacijai – galėtų vykdyti skrydžius, būtų tam tikras veiklos užtikrinimas“, – teigė ji.

Milda Rainienė
Milda Rainienė

M.Plepytė-Rainienė kaip svarbiausias rudens sezonui paminėjo Kanarų salas, taip pat Madeirą – amžino pavasario salą. Kol dar palankūs orai, kelionių organizatoriai norėtų skraidinti ir į tas Graikijos, Ispanijos, Italijos salas, kuriose epidemiologinė situacija yra gera.

„Jeigu sergamumo rodiklių išskyrimo nebus ir SAM nesugebės rasti galimybių, kurias randa kitų valstybių ministerijos, tai ką gi – turizmo verslo sektoriui ir taip jau labai sudėtinga situacija, o tokie sprendimai dar labiau apsunkins padėtį“, – tikino LTA vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad net ir iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų pakeltas sergamumo rodiklis naujų krypčių neatveria.

123rf.com/Paplūdimys Kipre
123rf.com/Paplūdimys Kipre

„Dabar yra tik Kipras, į kurį sekmadienį išskrido pirmasis užsakomasis reisas. Žmonės tikrai noriai perka keliones į jį, tikrai nori keliauti“, – teigė LTA vykdomoji direktorė.

Išimčių padarė tik URM, bet jomis pasinaudoti nepavyksta

Rugsėjį kelionių organizatoriai sulaukė gerų žinių iš Užsienio reikalų ministerijos. Ji atnaujino kelionių rekomendacijas vykstantiems organizuotomis turistų grupėmis tiesioginiais užsakomaisiais skrydžiais į Tunisą, Portugalijos Madeiros ir Azorų salų regionus.

URM padarius išlygas, kelionių organizatoriams atsivėrė teisinė galimybė Lietuvos keliautojus skraidinti šiomis atostogų kryptimis, tačiau, kol nėra ir atitinkamo SAM sprendimo, šia galimybe pasinaudoti nepavyks.

„Jeigu SAM neišskirs sergamumo rodiklių, tai ir URM žengtas svarbus žingsnis tarytum nebetenka prasmės, nes žmonėms grįžus tektų izoliuotis“, – situaciją aiškino M.Plepytė-Rainienė.

123rf.com/Madeira
123rf.com/Madeira

URM atsakyme 15min teigė, kad rengiant kelionių rekomendacijas į konkrečią valstybę vertinama ne tik sergamumo padėtis, bet ir kita turima informacija apie šalį – reikiamos medicininės pagalbos gavimo užtikrinimas kelionės metu, medicininis draudimas COVID-19 užsikrėtimo atveju, galimybė sugrįžti į Lietuvą.

Kokioms dar valstybėms URM galėtų padaryti išimčių rekomendacijose, kol kas neaišku. „Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 situacija pasaulyje tebėra labai dinamiška, iš anksto pasakyti, kaip artimiausiu metu gali būti keičiamos kelionių rekomendacijos, negalime“, – atsakyme 15min rašė URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyrius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis