Ministras Seimo salėje atkreipė dėmesį ir į kitą įstatymo netobulumą, apie kurį jau rašė 15min, – nėra aišku, nuo kada pradedamas skaičiuoti dabar galiojantis 90 dienų laikotarpis.
Kas Lietuvai grėstų to nepadarius?
Iki pandemijos pinigai už atšauktas keliones turėdavo būti grąžinami per 14 dienų, tačiau Seimas gegužės mėnesį priėmė Civilinio kodekso pataisą, pagal kurią terminas pratęstas iki 90 dienų.
Gindama vartotojų teises, Europos Komisija prieš Lietuvą (ir dar grupę kitų šalių, kurios priėmusios panašius sprendimus) pradėjo pažeidimo procedūrą, nes nesilaikoma ES direktyvos.
Anot R.Sinkevičiaus, „pasekmės nėra labai malonios, jeigu būtų nustatyta, kad Lietuva pažeidė šią direktyvą“. Lietuvai gali būti prašoma skirti periodinę baudą (minimali Lietuvai — 560,88 Eur per dieną, maksimali — 33 652,8 Eur per dieną) arba vienkartinę baudą (minimali Lietuvai — 464 tūkst. Eur).
Dėl to Vyriausybė Seimą dabar ragina grįžti prie ankstesnės taisyklės.
Anot R.Sinkevičiaus, „pasekmės nėra labai malonios, jeigu būtų nustatyta, kad Lietuva pažeidė šią direktyvą“.
Parlamentarai visgi abejojo, ar verta taip skubėti. „Visi žinome, kiek ilgai trunka ES teisės pažeidimo procedūra – metų metais“, – Seimo salėje kalbėjo Eugenijus Gentvilas, primindamas, kad ir daugiau Europos valstybių pažeidė šią direktyvą, o kai kurios net drastiškiau. Pavyzdžiui, Kroatija pinigų grąžinimo terminą pratęsė iki pusantrų metų.
Ministras oponavo, kad šis ES Direktyvos klausimas nėra labai sudėtingas ir nereikalauja didelio tyrimo, tad EK sprendimas nebūtinai gali trukti ilgai. „Aš manau, kad geriau pateikti anksčiau ir leisti Seimui geriau gilintis į problemą. Gal čia tos bėdos nėra“, – teigė R.Sinkevčius.
Simonas Gentvilas dar atkreipė dėmesį, kad prieš Lietuvą EK yra pradėjusi 38 pažeidimo procedūras, o ši yra priešpaskutinė, tad kūlvirsčiais skubėti esą nėra būtinybės.
Ginčai – dėl deramos pagalbos turizmui
Ministras R.Sinkevičius Seime sakė, kad kelionių organizatoriams būtent tam – atsiskaitymams su klientais – yra skirta paskolų priemonė. „Vienai įstaigai nesant užstato galima skirti iki 1 mln. Eur kreditą, kas pilnai leistų organizatoriams atsiskaityti su klientais, kurie įmokėjo įmokas, bet negavo paslaugos“, – aiškino ministras.
Turizmo verslas teigia, kad ši priemonė vėluoja, o ir ja pasinaudoti nėra lengva ir greita. Skundžiamasi, kad lengvatinėms paskoloms prašoma perteklinių įsipareigojimų, pinigų gavimo procesas ilgai užtrunka.
Ministrui teko aiškintis, kodėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei Vyriausybė laiku nesirūpino turizmo sektoriumi. Kaimyninės šalys, anot E.Gentvilo, šią problemą išsisprendė dar gegužės-birželio mėnesiais, o Lietuvoje net ir pagaliau numatyta paskolų priemonė „yra tiek biurokratizuota, kad įsisavinta dar tik 3 mln. Eur iš 15 mln.“
„Nėra taip paprasta dalinti pinigus, kai nėra užstato. Reikalinga vertinti ir kitus šio verslo gyvybingumo rodiklius, o tai, žinoma, reikalauja iš verslo pastangų ir papildomo laiko“, – aiškino R.Sinkevičius ir sakė, kad nors ir biurokratizuota, tačiau paskolų priemonė yra žingsnis pirmyn.
Jis ragino Seimo narius pačius įsitraukti į turizmo gelbėjimą – parodyti išmonę ir pateikti pasiūlymus, kaip „gali būti dotuojama ar subsidijuojama ši siaura verslo sritis, nepažeidžiant visuomeninio intereso ir neeikvojant viešųjų pinigų siaurai sričiai gaivinti“.
Algirdas Sysas visgi gynė Vyriausybę – esą verslui skirta nemažai pinigų. „Šitos agentūros galėjo susitvarkyti. Juo labiau, kad mes komitete matėme duomenis – atleistų iš paslaugų sektoriaus yra žymiai daugiau nei iš turizmo verslas. Piktnaudžiavimas šioje srityje yra labai aiškus, – Seimo salėje kalbėjo parlamentaras apeliuodamas į tai, kad nemažai turistų jau gerokai ilgiau nei 90 dienų laukia pinigų grąžinimo. – Turime ginti vartotoją.“
Nėra taip paprasta dalinti pinigus, kai nėra užstato, – aiškino R.Sinkevičius.
Dar viena abejotina nuostata
Tiesa, Seimo pavasarį priimtame CK pakeitime numatyta ir dar viena abejotina nuostata – terminas pradedamas skaičiuoti tik pasibaigus kelionių apribojimams.
Ministras pripažino, kad šis klausimas yra „šiek tiek diskusinis“. „Nuo kurio laiko yra taikomas 90 d. terminas. Ar nuo karantino pabaigos, ar nuo ekstremalios situacijos, kuri vis dar tebėra, pabaigos. Gaila, kad įstatymo leidėjas nesureglamentavo 90 d. datos pradžios. Tai iššaukia diskusiją“, – problemas dėstė R.Sinkevičius.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 15min anksčiau paaiškino: šiuo metu 90 dienų terminas pinigams grąžinti taikomas nuo tos dienos, kai panaikinami apribojimai, kurių pagrindu kelionių organizatorius negalėjo įvykdyti kelionės sutartyje nustatytų sąlygų.
„Pavyzdžiui, apribojimai gali būti susiję su turistų saugumu, leidimais vykdyti skrydžius į konkrečią šalį, pačios šalies, į kurią įsigyta kelionė, vykdomais apribojimais priimti turistus iš Lietuvos, saviizoliacijos reikalavimais nuvykus, vietinių ekskursijų ribojimais ir pan.“, – atsakyme teigė VVTAT.
Daugiau apie tai skaitykite čia: Išryškėjo Seimo palikta spraga – keliautojai pinigus už neįvykusias keliones gali atgauti nežinia kada.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 11 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Ekonomikos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rugsėjo 29 d.
