„Stambule atsiradome apie 22 val. Paskelbė skrydžiui į Tbilisį mūsų vartus. Aš sugrįžau ir pasakiau savo grupelei ir mes visi jau ėjome iki savo vartų. Tuo metu pradėjo masiškai nukelti visus skrydžius. Niekas nesuprato, kas vyksta: Wi-Fi ryšio šiame oro uoste nėra, o mes savo telefonų nejungėme. Likus valandai iki mūsų skrydžio visi skrydžiai jau buvo atšaukti“, – pasakojo S.Dailidė.
Supratę, kad vyksta kažkas neeilinio, lietuviai ėmė skambinti į ambasadą, konsulatą – nė vienu nurodytu telefono numeriu prisiskambinti nepavyko. Iš kitų oro uoste buvusių turistų S.Dailidė sakė išgirdęs, kad vyksta „kažkokie neramumai“.
„Tuomet paskambinau savo draugei ir paprašiau pažiūrėti internete, kas Stambule darosi. Ji man parašė trumpai: kad kariškiai periminėja valdžią, prasideda karas“, – pasakojo vaikinas.
Supratę, kad oro uostas – vienas iš galimų taikinių, lietuviai skubiai susirado saugesnę vietą: uždarą patalpą, kur buvo stalai. Po jais ir slėpėsi.
Netrukus prasidėjo: „Pro langą matome – trys tankai pravažiavo. Supratome, kad TAI tikrai vyksta. Po kažkokių sprogimų ar įtartinų garsų kilo chaosas. Ir taip kelis kartus. Žmonės slepiasi kur tik gali, po suolais, bėga nežinia kur...“.
Sėdi, nieko nežinai. Tavęs niekas neinformuoja. Kai mums šaudė po langais – neaišku, kas vyksta. Pasirodo, jie į orą šaudė – norėjo nuvyti masę žmonių.
Pasak S.Dailidės, blogiausia, kad nebuvo aišku, kas iš tiesų vyksta. „Merginos, išgirdusios sraigtasparnius, džiaugėsi, kad jau viskas – jos saugios. Bet iš tiesų nebuvo aišku, kieno tas sraigtasparnis ir kodėl jis skraido. Kelis kartus girdėjosi sprogimas – garsas nuėjo per visą kūną.
Tačiau vėliau išsiaiškinome, kad tai galėjo būti ir nuo skrendančio naikintuvo. Realiai mes nelabai žinojome, kas vyksta ir tegalėjome kurti sąmokslo teorijas“, – apie išgyventą košmarą pasakojo keliautojas.
Situacijai aprimus katu su dar dviem lietuviais jis išėjo „į žvalgybą“: „Pamatėme, kad niekas oro uoste nesprogę, nesušaudyta. Pasikalbėjau su vienu vietiniu (turkiškai suprantantys daugiau informacijos turėjo). Jis sakė, kad viskas jau kontroliuojama piliečių ir didžiosios dalies kariuomenės. Prie oro uosto buvo daug civilių gyventojų, kurie jį saugojo, kad sukilėliai nepaimtų.“
Savarankiškai daug keliaujantis lietuvis į tokią situaciją pateko pirmą kartą ir neslepia – buvo baisu. Vis dėlto kelionę tęsti jis žada.
„Tikiuosi, kad tęsis. Mūsų tikslas – įkopti į Kazbeką. Tik dabar dar neįsivaizduoju, kur bagažas mūsų. Vilniuje atidavėme, o čia nebematėme“, – sakė S.Dailidė.
Iš Gruzijos jis grįžta rugpjūčio pradžioje. Skrydis – taip pat per Stambulą. „Viskas bus gerai. Išgyvenome didelį įvykį, bet atsipirkome pakankamai lengvai – niekas nežuvo“, – keisti planų neketino vaikinas.
