Į 15min kreipėsi Belgijoje gyvenanti Aušra, ji ten yra deklaravusi ir savo gyvenamąją vietą.
„Tėvai gyvena ne Vilniuje. Turėjau lėktuvo bilietus į Vilnių gruodžio 23 d. Kilo klausimas: ar galiu išsinuomota mašina važiuoti iš Vilniaus oro uosto iki tėvų namų kitoje savivaldybėje? Susisiekiau su Užsienio reikalų ministerija ir gavau atsakymą, kad negalėsiu, nes gyvenamoji vieta nedeklaruota tėvų adresu.
Tada perklausiau, ar tai reiškia, kad iš užsienyje gyvenančių lietuvių galės grįžti tik tie, kurie vis dar deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, ir tie, kurių tėvai gyvena mieste, kuriame yra oro uostas, į kurį atskrendama (pvz., Vilnius) ? Gavau atsakymą: taip“, – rašė moteris.
Ji buvo nusivylusi, kad naujosios taisyklės yra ne visiems lygios – nuskriaudžiami užsienyje gyvenantys lietuviai.
„Ir suprantu rizikas, – pridūrė ji. – Covid prieškelioninis testas užsakytas, FFP2 nusipirktos skrydžiams, ir su tėvais apšnekėta, ar jie tikrai nori, kad grįžčiau. Aš gydytoja ir mama irgi gydytoja – tai pašnekėjom, kad bet kokiu atveju kasdien abi rizikuojam.“
Tokia situacija – viena iš daugelio, kuriomis dalijasi kitose šalyse gyvenantys tautiečiai. Tad kaip yra iš tiesų?
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmadienį spaudos konferencijoje patikino, kad nuvykti į norimą vietą atskridus į Lietuvą galima.
Aš gydytoja ir mama irgi gydytoja – tai pašnekėjom, kad bet kokiu atveju kasdien abi rizikuojam.
„Atvykti žmogus į Lietuvą gali, atvykęs į Lietuvą jis taip pat gali apsigyventi apsigyvendinimo įstaigoje. Bet bendras principas toksai – kad to judėjimo po Lietuvą nebūtų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Neaiškumų kitose šalyse gyvenantiems lietuviams daugiausiai sukėlė sekmadienio Vyriausybės sprendimas drausti judėjimą tarp savivaldybių numatant vos kelias išimtis, taip pat griežtas draudimas dėl apgyvendinimo paslaugų. Pirmadienį nutarimas jau buvo pakoreguotas.
Papildyta, kad vykti iš vienos savivaldybės į kitą leidžiama ir keliaujant į/iš oro uostą, taip pat dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių.
Asmenų judėjimas tarp savivaldybių ribojimas nuo gruodžio 16 iki sausio 3 d. yra draudžiamas. išskyrus, kai vykstama:
- į savo gyvenamosios vietos savivaldybę;
- į kitą savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties;
- atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje;
- į/iš oro uostą;
- dėl sveikatos priežiūros paslaugų;
- dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių;
- į kitą savivaldybę, kurioje asmuo turi nekilnojamojo turto.
„Yra palikta vertinamoji nuostata, kur leistų tiesiog į konkrečias aplinkybes atsižvelgiant pareigūnui, jeigu būtų tokia situacija, kad žmogus yra sustabdytas, įvertinti, ar tai tikrai yra kažkokia ypatinga aplinkybė, dėl kurios reikėtų išvykti į kitą savivaldybę“, – posėdyje sakė premjerė I.Šimonytė.
Vyriausybė taip pat atsisakė griežto draudimo dėl apgyvendinimo paslaugų teikimo. Nors sekmadienį buvo skelbta, kad jos gali būti teikiamos tik izoliacijos tikslais, galutiniame variante atsirado gerokai švelnesnė taisyklė.
Numatyta, kad viešbučiuose ar kitose apgyvendinimo vietose galės apsigyventi ir žmonės, kurie į kitą savivaldybę keliauja darbo ar kitais objektyviai neatidėliotinais reikalais.
Viename kambaryje galės apsigyventi ne daugiau nei vienos šeimos/šeimos ūkio nariai.
