Antalijos viešbučio „Rixos Premium Tekirova“ virtuvės šefai Serdaras Kaygusuzas ir Celalas Dilsizas parodė, kaip turi būti gaminamas tikras kebabas. Tai – ne Lietuvos naktinėtojų pamėgtas majonezo, kopūstų, kokios tik nori mėsos ir dar visokių priedų suktinis. Tikram kebabui galioja griežtos taisyklės, bet jomis sekti labai paprasta – lengvai jį galima pasigaminti ir namie.
Reikės:
- Geros kokybės ėrienos
- Ėrienos lajaus (perpus mažiau nei mėsos)
- Druskos
- Pomidorų
- Žaliųjų čili pipirų
- Turkiškos duonos
Jokių pipirų ar kitų prieskonių mėsai – tai tik sugadintų skonį.
Pats svarbiausias kebabo ruošimo etapas – tinkamas mėsos sukapojimas. Mėsą kartu su lajumi reikia susmulkinti taip, kad gabalėliai būtų šiek tiek mažesni už ryžį.
Smulkinimui negalima naudoti jokių automatinių smulkintuvų – tik peilį. Geriausia – specialų tikrą turkišką peilį-kapoklę zirh. Smulkinant ėrieną kitaip, iš jos kartu su sultimis dings ir dalis mėsos skonio.
Mėsą sumaišius su druska, ją reikia valandai palikti šaldytuve. „Kitaip nebus geras kebabas“, – po kiekvieno žingsnio pabrėžia „Rixos Premium Tekirova“ šefas.
Lygiai taip pat svarbu, kaip veriama mėsa ant iešmo. Dedant ją svarbu pirštu įspausti tarpelius, nes kitaip mėsa susmuks ir netinkamai iškeps. Būtina veriant rankas sudrėkinti vandeniu – kitaip mėsa bus per kieta.
Suvertą mėsą ant karštų žarijų tereikia palikti kelioms minutėms, vis pasukinėjant iešmą, kad kebabas tolygiai iškeptų. Šalia užmeskite ir iešmus su suvertais pomidorais bei čili pipirais.
Patiekiant į lavašą tereikia suvynioti mėsą. Viskas – nei kopūstų, nei sūrio, nei pomidoro padažo ar majonezo. Tik tikras geros mėsos skonis ir prisiminimai iš Turkijos. Beje, valgyti jį reikia irgi tik karštą, o ne atvėsusį. „Šaltas irgi nebus geras kebabas“, – patikina „Rixos Premium Tekirova“ šefas.
