Prieš kelias savaites Latvijos oro linijų „AirBaltic“ vadovas Martinas Gaussas interviu 15min sakė: „Turiu tik vieną patarimą – jei pastatysite oro uostą, atidarykite jį, nedarykite kaip Berlyne“.
„Vokiečiai yra oro uostų statybų ir jų neatidarymo specialistai. Tai turbūt kvailiausias oro uosto pastatas. Ir man, kaip vokiečiui, gėda matyti, ką Berlynas daro su tuo oro uostu, – piktinosi M.Gaussas. – Mes jį kasmet atidarome, tačiau tai niekada taip ir neįvyko. Jie net leidžia traukiniams pravažiuoti pro oro uostą, kad tuneliuose būtų pakankamai oro, kitaip viskas pradės pūti.“
Brandenburgo oro uostas statyti pradėtas 2006 m. ir turėjo pradėti veikti dar 2011 m. Nebuvo atidarytas tuomet, startas buvo nukeltas dar tiek, kad jis jau tapo patyčių ir anekdotų tema bei gėda politikams, planuotojams ir verslininkams. Juo labiau, kad tai vyksta Vokietijoje – šalyje, kuri garsėja savo inžinerija, efektyvumu ir kokybe. Bet iš viso oro uosto operacijų pradžia atidėta net septynis kartus.
Priežasčių būta įvairiausių, pradedant struktūriniais iššūkiais ir baigiant korupcijos skandalais. Pavyzdžiui, prieš dvejus metus, likus nedaug laiko iki eilinės „atidarymo dienos“, buvo pastebėta, kad neveikia 1,6 tūkst. automatinių durų. Iš viso, anot BBC, vertinant statybų kokybę yra pastebėta daugiau nei 550 tūkst. defektų.
Kai kurie jų buvo nedideli ir kosmetiniai, tačiau nemažai buvo ir struktūrinių, inžinerinių problemų, kurias ištaisyti reikėjo daug laiko ir pinigų. Buvo neteisingai įdiegtos apsaugos nuo gaisro sistemos, ne taip sujungti kabeliai, suplanuota mažiau registracijos stalų nei reikia tokio dydžio oro uostui, eskalatoriai buvo per trumpi...
Spaudimas, kad šis projektas galų gale būtų įgyvendintas, yra milžiniškas. Į BER jau investuota 7 milijardai eurų, nors pagal pirminį biudžetą turėjo pakakti vos 2,4 mlrd. Eur. Oro uostas vadinamas gėdingiausia visos Vokietijos statybų aikštele, o vienas parlamentaras pareiškė, kad didžiausia BER bėda yra pinigai – „Jų buvo tiesiog per daug“. Didžiausių Vokietijos oro linijų „Lufthansa“ vadovybė taip pat buvo išreiškusi nepasitikėjimą BER projektu pareikšdama, kad „jį reikia nugriauti ir pastatyti iš naujo“.
Jau kurį laiką buvo žadama, kad oro uostas visgi pradės veikti kitų metų spalio mėnesį, ir penktadienį tai oficialiai patvirtinta – planuojama, kad keleiviai dar vienu Berlyno oro uostu galės naudotis nuo 2020 m. spalio 31 d.
Verslo lyderius, turizmo atstovus ir paprastus berlyniečius BER projekto prakeiksmas itin erzina, nes miestui verkiant reikia naujo oro uosto. Po miesto suvienijimo 1990 m., Berlynas turėjo tris veikiančius oro uostus: Tegelio ir Tempelhofo buvusiame Vakarų Berlyne ir Šėnefeldo (Schönefeld) buvusiuose komunistiniuose Rytuose.
Tačiau 2008 m. finansiniai sunkumai privertė Tempelhofą uždaryti duris, tad mieste liko tik du dar Šaltojo karo metais statyti oro uostai. Skundžiamasi, kad jiems trūksta tiek vietos, tiek prestižo lyginant su kitomis Europos sostinėmis.
„Berlyniečiai labai laukia naujo oro uosto, – yra sakęs miesto turizmo biuro „VisitBerlin“ vadovas Burkhardas Kiekeris. – Mes sakome, kad tai yra paskutinė trūkstama dėlionės detalė, kad Berlynas būtų prikeltas kaip tarptautinis megamiestas.“
Nors BER atidarymas buvo atidedamas daug kartų, šįkart tikinama, kad data nebebus pastumta į priekį. „Spiegel“ rašo, kad ir vyriausybė tiki, jog pavojaus, kad atidarymą teks atidėti dar kartą, nėra.
