Paskelbus karantiną Lietuvoje, organizatoriai atšaukė visas suplanuotas keliones nuo kovo 13 iki balandžio 14 d. Antradienį pratęsus karantiną dar dviem savaitėms, atostogų atšaukimai taip pat prasitęs.
Dabar blogai tiek turistams, tiek organizatoriams
Kelionės įvykti negali, bet žmonės yra jau sumokėję ir nemažas sumas, tad jie visiškai teisėtai reikalauja grąžinti už keliones sumokėtus pinigus per 14 dienų. Skaičiuojama, kad keliautojų įmokos organizatoriams sudaro apie 30 mln. Eur.
Tačiau organizatoriai sako negalintys nedelsiant išmokėti pinigų – jiems kilę rimtų finansinių problemų. Vienu metu pinigų reikalauja daug klientų, o tuo tarpu pačios bendrovės jų nebeturi – didžioji dalis pinigų perduoti apgyvendinimo, transporto ar kitiems paslaugų teikėjams. Šie savo ruožtu dėl kilusios krizės taip pat neskuba jų grąžinti.
„Kelionių organizatoriams perkeliama pernelyg didelė rizika, susijusi tiek su pareiga grąžinti pinigus, tiek ir su jų grąžinimo terminais“, – rašoma siūlomų pakeitimų aiškinamajame rašte.
Be to, naujų pajamų organizatoriai iš esmės neturi – naujų kelionių pardavimo paklausos praktiškai nėra, visam turizmo sektoriui trūksta apyvartinių lėšų. Aiškinamajame rašte taip pat atkreipiamas dėmesys, kad organizatoriai patyrė ir papildomų nuostolių dėl repatrijavimo – jie savo lėšomis pargabeno turistus iš paveiktų valstybių ir teritorijų, nepriklausomai nuo kelionės paketų pasibaigimo datų.
„Pinigų grąžinimas turistams gali sukelti kelionių organizatorių bankrotų bangą“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Dabartine situacija nepatenkinti ir keliautojai. Jie nori susigrąžinti pinigus už nesuteiktas paslaugas arba garanto, kad galės išvykti vėliau. Tačiau to niekas kol kas negali duoti, pasaulyje vis dar siaučiant pandemijai.
Alternatyva – kuponas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo, jos teigimu, abiem pusėms naudingą sprendimą – kuponą, kurio vertė lygi už neįvykusią kelionę sumokėtai sumai. Jis būtų suteikiamas tuomet, kai kelionės vykdyti neįmanoma, o turistas sutinka gauti jį, o ne pinigus. Tačiau jeigu per metus kuponu keliautojas nepasinaudotų, tuomet organizatorius turės grąžinti kupono vertę atitinkančią pinigų sumą.
Tokiu atveju tiek organizatoriams nukristų didelė finansinė našta, tiek keliautojai galėtų būti tikri, jog pinigų nepraras. Sumokėta suma liktų kitai kelionei arba būtų grąžinta po metų.
„Turistai bus tikri, kad nepraras sumokėtų pinigų, o neišsirinkę tinkamo pasiūlymo, pasibaigus kupono galiojimo laikotarpiui, susigrąžins už jį pinigus. Kelionių organizatoriai taip turės galimybę išsaugoti darbo vietas. Tikėtina, kad bus išvengta dalies bankrotų ar nemokumo atvejų“, – teigia ministerija.
Už kuponų galimybės įdiegimą pasisakė ir Europos Komisija, Seime teigė laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Ji pabrėžė, kad kuponams turi galioti tos pačios draudiminės apsaugos kaip ir organizuotai turistinei kelionei.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, šiandien kelionių organizatoriams fiziniai asmenys už būsimas keliones yra sumokėję šiek tiek daugiau nei 30 mln. eurų. Bendras kelionių organizatorių skaičius yra 252, iš jų 116 užsiima išvykstamuoju turizmu, 40 – vietiniu turizmu, 96 – tik atvykstamuoju turizmu.
Su kuponais nebus privaloma sutikti – kas tada?
Ministerija numato, kad kuponas gali būti išduotas tik abipusio susitarimo atveju. Buvo svarstoma ir privalomo kupono galimybė, tačiau toks variantas neturi palaikymo iš Europos Komisijos, Seime teigė energetikos ministras.
Seimo nariai Simonas Gentvilas, Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad žmonės vis tiek tikriausiai rinksis pinigus, o ne kuponą. „Kuponai bus tik B alternatyva. A alternatyva bus pinigų grąžinimas“, – pabrėžė S.Gentvilas.
Jeigu žmogus kupono nenori, kelionių organizatorius turėtų pinigus grąžinti pagal galiojančias taisykles – per 14 dienų. Turizmo verslo atstovai nori, kad šis terminas būtų pratęsiamas.
„Kitose šalyse šis terminas, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, yra jau pratęstas: pavyzdžiui Ispanijoje iki 2, Maltoje iki 6 mėnesių. Pusės metų atsiskaitymo su vartotoju terminas jau patvirtintas ir Lenkijoje. Tai daroma suvokiant, kad net ir pasibaigus karantinui ir pandemijos protrūkiui konkrečioje šalyje, jis nebūtinai bus pasibaigęs kitose, tad kelionių rinkos atsigavimas gali labai užsitęsti“, – teigiama pranešime spaudai.
Turizmo sektorius nori daugiau pagalbos
Turizmo atstovai atkreipia dėmesį, kad vien kupono galimybės suteikimas neišgelbės sektoriaus. „Neužtikrinus lankstesnių atsiskaitymo su vartotojais sąlygų bei tikslinių ilgalaikių paskolų kelionių organizatoriams, to nepakaks“, – rašoma pranešime spaudai.
Ministerija numato, kad kuponas gali būti išduotas tik abipusio susitarimo atveju. Buvo svarstoma ir privalomo kupono galimybė, tačiau toks variantas neturi palaikymo iš Europos Komisijos.
Kaip pavyzdys pristatoma ir Danija, kur vyriausybė skyrė 200 milijonų eurų, siekiant užtikrinti kelionių organizatorių atsiskaitymą su keliones atšaukti nusprendusiais vartotojais. „Net savo liberalia politika garsėjančioje šalyje suvokiama, kad dorotis su šia finansine našta verslas negali būti paliktas vienas“, – aiškinama tekste.
Europos Komisija yra priėmusi paramos ekonomikai dėl koronaviruso taisykles. Jos leidžia šalims narėms ne tik garantuoti turimas paskolas ar skatinti bankus skolinti, bet ir teikti tiesiogines paskolas bei subsidijas (iki 800 000 eurų vienam ūkio subjektui) įmonėms, siekiant užtikrinti jų likvidumą, rašoma pranešime.
Lietuvos turizmo rūmų prezidentės Žydrės Gavelienės teigimu, yra svarbu įvertinti šio sektoriaus specifiką: „Pasaulio turizmo organizacija prognozuoja, kad keliautojų skaičius šiemet sumažės apie 20-30%. Dėl galimo aviakompanijų bankroto ir krypčių perskirstymo, bijau, kad Lietuvos atveju, šis skaičius gali būti ir dar didesnis“.
„Siekiant išsaugoti šalies turizmo sektorių būtina galvoti kompleksiškai. Reikia projektuoti ne tik subsidijas darbo vietų išsaugojimui – su gerokai trumpesniais įsipareigojimo terminais, nes akivaizdu, kad visų sektoriaus dalyvių veiklos apimtys trauksis, bet ir imtis priemonių, kurios garantuotų kelionių organizatorių galimybes logiškais terminais padengti jau prisiimtus įsipareigojimus, bei leistų užtikrinti šio verslo tęstinumą.“ – pabrėžia Lietuvos turizmo rūmų vadovė.
Pasak jos, modeliuojant valstybės pagalbos turizmo sektoriui priemones, būtina įvertinti ir tai, kad kelionių apimtims grįžti į pradinį lygį gali reikėti ir 2-3 metų. Tam neigiamos įtakos turėtų ne tik prognozuojamas ženklus ekonomikos nuosmukis, bet ir galima antroji viruso bangą rudenį.
