B.Tilmantaitė – laisvai samdoma fototografė ir žurnalistė, kurios kuriamos istorijos skirtingose pasaulio šalyse pasakoja apie žmogaus ir gamtos ryšį, socialines problemas, įvairias mažumas ir bendruomenes.
Berta savo kuriamus pasakojimus publikuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio spaudoje, taip pat yra pelniusi įvairių apdovanojimų tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose.
Šiuo metu Berta keliauja ir dirba Pietų Amerikoje bei kuria pirmąją dokumentinių multimedijų pasakojimų platformą Lietuvoje Nanook.lt
Fotokonkursui „Pasaulis tavo akimis“ autorė atsiuntė fotoreportažus iš Malaizijos „Vandenyno žmonės“ bei Peru „Jūros dumblių rinkėjai“.
Vandenyno žmonės (Berta Tilmantaitė, Malaizija, 2014 m.)
Bajau Laut arba Sama Dilaut – „jūros klajokliai” – yra nykstanti etninė grupė, išlaikiusi jūrinį gyvenimo būdą.
Jie yra valčių gyventojai, klaidžioja po Koralų Trikampį (tropinių vandenų sritis, aprėpianti Indoneziją, Malaiziją, Papua Naująją Gvinėją, Filipinus, Solomono salas ir Rytų Timorą (Timor-Leste), arba apsistoja mažuose nameliuose, statramsčiais įtvirtintuose ant rifų ar salose.
Viena iš šios grupės narių – Lakit – veidą tepasi „buraku”, kuris apsaugo odą nuo saulės.
Buraką Lakit gaminasi pati iš jūržolių miltelių, kuriuos vėliau sumaišo su vandeniu. Visa šeima laiką leidžia ir miega valties centre.
Siboto valosi dantis valties gale, kuris atstoja ne tik virtuvę, bet ir vonią bei tualetą.
Dauguma Bajau Laut žmonių nežino savo amžiaus, turi tik asmenvardį ir nemoka nei skaityti, nei rašyti.
Siboto nelanko mokyklos ir visą laiką praleidžia valtyje, kurioje gimė, su šeima.
Dauguma Bajau Laut žmonių nežino savo amžiaus, turi tik asmenvardį ir nemoka nei skaityti, nei rašyti.
Daugelis jų neturi jokių asmens dokumentų ir nežino, kur yra gimę.
Nėra dokumentų, vadinasi, nėra nei teisės į išsilavinimą, nei į sveikatos apsaugą.
Sama Dilaut negali gyventi įprasto gyvenimo ir nuolatos yra priversti susidurti su sunkumais.
Keičiantis laikams mažiau Bajau Laut gali gyventi tradicinį gyvenimą valtyje. Mažėjantis žuvų skaičius, piratavimas ir kiti pavojai vandenyse stumia Sama Dilaut ieškoti kitų maisto ir pajamų šaltinių į sausumą.
Mergaitė, vardu Rujina, plaukioja netoli Mabulu salos ir ieško jūros gėrybių. Gyvendami išvien su vandenynu, Bajau ištobulino nepaprastą gebėjimą laisvajam nardymui.
Ieškoti jūrinių žuvų jie gali panerdami giliau nei į 20-ties metrų gylį. Praeityje jie taip pat nardė dėl perlų. Kadangi nuo pat gimimo Bajau vaikai daug laiko praleidžia vandenyje, geba dvigubai geriau matyti po vandeniu nei įprasta kitiems žmonėms.
Jūros dumblių rinkėjai (Berta Tilmantaitė, Pacasmayo, Peru, 2015 m.)
Daugiau nei tūkstantį metų jūros dumbliai yra vienas svarbiausių maisto produktų peruviečių virtuvėje. Kiekvieną rytą vietiniai, gyvenantys Pacasmajo miestelyje Peru, išsisklaido palei pakrantę ir pradingsta vandenyje.
Kasdien šalies pakrantės gyvenantojai praleidžia kelias valandas mirkdami vandenyje ir rinkdami jūros dumblius – renka juos ne tik sau, bet ir pardavimui, kad turėtų iš ko pragyventi.
Barny Portilla renka dumblius netoliese keliautojų ir banglenčių pamėgto paplūdimio. Vietoj svorių diržo, kad lengviau panirtų, jis naudoja akmenų maišą – taip pigiau.
Skurdžiai nederlingose žemėse gyvenantiems peruviečiams vandenynas yra tarsi jų daržas, iš kurio jie prisirenka įvairiausių gėrybių.
Jūros dumbliai yra vieni maistingiausių maisto produktų Žemėje, be to, jie taip pat naudojami medicinoje. Dumbliuose yra įvairių mineralų, vitaminų bei proteino.
Marilu neturi kaukės, su kuria galėtų matyti po vandeniu, todėl apsimuturiavusi keliais sluoksniais drabužių apsaugai nuo saulės ir šalto vandens, dumblius ji renka apgraibomis.
Jūros gėrybių suvartojimas pasaulyje pastaraisiais metais auga. Kasdien surinktus dumblius jūros dumblių rinkėjai parduoda supirkėjams, šiek tiek pasilikdami savo šeimoms.
Net ir su storiausiais hidrokostiumais dumblius renkančios moterys po kelių valandų darbo sako ne juokais sušąlančios, ypač žiemą.
Visų fotokonkurso dalyvių nuotraukas ir istorijas rasite www.pagalba.org
