Trakų turizmo informacijos centras ir kelionių portalas pamatykLietuvoje.lt išrinko 30 lankytinų vietų, kurias rekomenduojame aplankyti Trakų rajone šią vasarą. Sąraše rasite pažintinių takų, piliakalnių, šaltinių, muziejų, bažnyčių ir kitų įdomių vietų.
Šių vietų žemėlapį rasite čia.
Visą vasarą (iki rugpjūčio 31 d.) keliaukit ir aplankykite bent 20 iš visų 30-ies rekomenduojamų šio žaidimo vietų Trakų rajone. Apsilankę jose pasižymėkite savo išmaniuoju telefonu. Pabuvoję bent 20-yje vietų gausite unikalų prizo kodą, kurį Trakų turizmo informacijos centre galėsite iškeisti į šią kelionę priminsiantį suvenyrą. Taip pat, gautą prizo kodą užregistruokite ir pagrindinio žaidimo prizo lošimui!
Lankytinos vietos
Trakų Dievo Motinos gimimo vardo cerkvė
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Stačiatikių cerkvę statyti Trakuose buvo nuspręsta 1861 m. Jos statybai 6000 rublių paaukojo Rusijos imperatorienė Marija Aleksandrovna, o 50 tūkstančių plytų davė G. Adelsonas, Kauno ir Panerių geležinkelio tunelių statytojas. 1862 m. rugpjūčio 18 d. įvyko statybos darbų pradžios iškilmės, o 1863 m. rugsėjo 22 d. cerkvė jau buvo pašventinta, suteikiant jai seniau miesto pietiniame gale buvusios Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvės vardą. Pastatyta cerkvė neturėjo varpinės. Jos projektą 1868 m. parengė architektas Samoilovas. Cerkvė statyta 1863 m. Lietuvoje vykusio sukilimo prieš Rusijos imperijos valdžią numalšinimui paminėti.
Trakų istorijos muziejaus sakralinio meno ekspozicija
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Sakralinio meno ekspozicija įrengta buvusio Dominikonų vienuolyno koplyčioje (Trakų Pusiasalio pilies teritorijoje). Čia eksponuojami liturginiai indai, drabužiai, altoriaus reikmenys, religinio siužeto dailės kūriniai. Koplyčios interjeras, labai nukentėjęs po vienuolyno uždarymo (1863 m.), baigtas restauruoti 2004 metais. Koplyčioje restauruoti sieniniai altoriai, langus puošia vitražai su šv. Dominyko ir šv. Jono Nepamuko figūromis.
Šv. Jono Pauliaus II paminklas
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
2015 rugsėjo 12 d. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje buvo pašventintas šventojo Jono Pauliaus II paminklas. Trakų bažnyčia esanti Jono Pauliaus II piligrimų kelyje, liudija apie išskirtinį šių dienų šventojo pamaldumą Marijai.
Trakų pusiasalio aukštumoje iškilusi parapinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia šiandien atrodo pastatyta kiek atokiau nuo pagrindinių miesto ašių. Tačiau pažvelgus iš paukščio skrydžio atpažįstama viduramžius siekianti Trakų struktūra, joje bažnyčia akivaizdžiai dominuoja tarp gyvenamųjų namų. Bažnyčia — dvasinis miesto centras, dydžiu ir svarba prilygęs Trakų salos pilies rūmams. Ne tik bažnyčios mastas, bet ir jos istorija išskirtinė — ji nė sykio nebuvo uždaryta, perėjusi kitos konfesijos žinion ar naudota ne pagal paskirtį. Šiandien Trakų bažnyčia — unikalus tikėjimo ir Lietuvos kultūros istorijos paminklas, saugantis daugiasluoksnį šešių šimtmečių praeitį menantį Bažnyčios ir dailės paveldą.
Trakų Supynių parkelis
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Priešais Šv. Jono Nepomuko skulptūrą įrengtas Sūpynių parkelis. Tai puiki vieta pailsėti, praleisti laiką su vaikais, o kartu ir įsimylėjėlių jau pamėgta viena romantiškiausių Trakų vietų. Kad dar labiau sustiprinti romantiška aplinką, nakties metu parkas gražiai apšviestas.
„Trakai 2020“ kultūros medis
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Modernios skulptūros centre – medis, svarinantis vaisius – įvairius menus simbolizuojančius apskritimus. Medis įkomponuotas tarsi praskleistoje knygoje, kurios ažūrinis paviršius primena viduramžių kario šarvą. Kompoziciją kūrė kūrybininkų grupė – Viktorija Sideraitė, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas, jų idėjas įkūnijo mecenatas akcinė bendrovė „Vilniaus baldai“.
Angelų kalva – tūkstantmečio ženklų takas
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Šioje liaudies pamaldumo ir dvasingumo puoselėjimo vietoje gausu medinių angelų skulptūrų, dailių kaltinių saulučių bei tautiniais simboliais išpuoštų gyvybės medžių. Pradinės Angelų kalvos idėjos iniciatorės Dominyka Dubauskaitė-Semionovė ir Lolita Piličiauskaitė-Navickienė 2009 metais sumanė pagerbti Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejų bei Trakų Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bazilikos 600 metų jubiliejų. Planuota ant kalvos įkurdinti 10 angelų, kurių kiekvienas būtų skirtas vienam šimtmečiui. Idėja susidomėjusių žmonių gerumas ir dosnumas pranoko jos sumanytojų lūkesčius – ant kalno iš pat pradžių iškilo 18 angelų skulptūrų! Beje, Angelų kalva dabar taip pat žinoma Tūkstantmečio ženklų tako vardu.
Bulvių kelias
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Anuomet į Užutrakio dvarą grafai atvykdavo vandens keliu – plaustu per Galvės ir Skaisčio ežerų sąsmauką juos perkeldavo keltininkas. Sausuma nekeliaudavo ir aukšto rango Tiškevičių svečiai, vykstantys į dažnai čia rengiamus priėmimus, giminių susitikimus ir draugiškas puotas. Užutrakio dvaro rūmus bei sodybos ūkį aptarnaujantis personalas retai keliaudavo vandens keliu. Ūkiniams reikalams buvo skirtas kitas – vadinamasis Bulvių kelias, anuomet per laukus vedęs iki Užutrakio dvaro ūkinių pastatų, o šiandien vingiuojantis daugiausia Galvės ežero pakrante.
Traukiantys Bulvių keliu turi puikią galimybę pasigrožėti nuostabiu peizažu – pribloškiančiu vaizdu į ežerą su jame išsibarsčiusiomis salomis bei ypatinga puošmena – Trakų salos pilimi.
Mergelės Marijos skulptūra Užutrakio dvaro parke
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Mergelės Marijos su kūdikiu skulptūra stovėjo Užutrakio dvaro parko pietinėje dalyje, ant Galvės ežero kranto iškilioje salelėje tarp nedidelių tvenkinių. Ši marmuro skulptūra ilgiausiai puošė Užutrakio parką – apie 1964 m. Užutrakio Madonos skulptūra dar stovėjo. Kitos parko skulptūros buvo sunaikintos ar pasisavintos prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai. 2007 m. Trakų istorinio nacionalinio parko pastangomis padaryta šios skulptūros kopija pastatyta originalioje vietoje.
Parkas miške „Raistas“
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Pažintinis takas „Raistas“ yra įkurtas privačioje teritorijoje. Tai puiki vieta pabėgti nuo miesto šurmulio ir paskęsti gamtos apsuptyje, kur aplink stūkso didžiulis raistas, kuris tikrai nepaliks abejingų savo grožiu ir teikiama ramybe. Pažintiniame take taip pat yra pavėsinės su griliumi, kur galėsite surengti nuostabų pikniką gamtos tyloje.
Bražuolės piliakalnis
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Viduramžiais ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis, kuri nuo XIII a. iki XIV a. buvo vienu iš didžiausių ir stambiausių žemės centrų, kuriame rezidavo žemės kunigaikštis, o vėliau didysis Lietuvos kunigaikštis, nuo 1386 m. Lietuvos ir Lenkijos karalius Jogaila. Būtent šioje pilyje 1382-07-06 Lietuvos Didysis kunigaikštis Jogaila ir Kryžiuočių ordino atstovai pasirašė sutartį, vadinamą Bražuolės sutartimi. 1953 metais ant piliakalnio yra stovėjusi valstiečio sodyba ir aikštelė buvo ariama. Į pietryčius nuo piliakalnio yra rastos senovės gyvenvietės liekanos.
Varnikų pažintinis takas
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Per Varnikų botaninį-zoologinį draustinį išsiraizgęs 5 km ilgio pažintinis takas gamtos mylėtojams siūlo pasižvalgyti po įspūdingą gamtą ir pasigrožėti jos bioįvairove. Varnikų botaninis-zoologinis draustinis – geriausiai ištirta Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos dalis. Čia aptikta daugiau nei 600 skirtingų aukštesniųjų augalų rūšių, iš kurių net 16 yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
Skaisčio stovyklavietė
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
2018 m. Trakų miškų ūrėdijos įrengta stovyklavietė driekiasi 450 metrų ežero pakrante, jos teritorija užima net 3,3 ha plotą, kuriame įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė, 740 metrų ilgio pėsčiųjų takai, vaikų žaidimų aikštelė, laužavietės, pavėsinės, persirengimo kabinos, palapinių statymo vietos ir kiti kokybiškam poilsiui gamtoje reikalingi objektai.
Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Kai 1905 m. buvo išduotas leidimas bažnyčios statybai, tikintieji, bijodami, kad valdžios nutarimas gali pasikeisti, per 10 dienų pastatė medinį baraką, kuris turėjo tarnauti kaip laikina bažnyčia. Šį pastatą pašventino Vilniaus vyskupas Edvard von Ropp. Jau 1906 m. buvo užsakytas mūrinės bažnyčios projektas. Architektu buvo pasirinktas Orsino Bongi iš Mediolano.
Užsakovai prašė, kad bažnyčią jis suprojektuotų tuomet madingu neoromaniniu stiliumi, Santa Maria delle Grazie bažnyčios pavyzdžiu. Jau 1910 m. statybos reikalams buvo sudarytas Bažnytinis Komitetas. Tais pačiais metais grafienės Marijos Kristinos Tiškevičienės paaukotame žemės sklype prasidėjo bažnyčios statybos. Iškilus sunkumams dėl komplikuotos politinės situacijos ir lėšų stygiaus, bažnyčios projektas negalėjo būti pilnai įgyvendintas. Dabartinės bažnyčios išpuošimo autorius – Stefan Narębski.
Grota Lentvario dvaro parke
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Be rūmų, Lentvario dvare buvo daug ūkio pastatų, kurie išlikę iki šiandien. 12,7 ha ploto parke yra išlikusi grota – uolų imitacija iš armuoto betono, du viadukai, upelyje dirbtinės kaskados, suformuotos iš akmenų. Dvaro ansamblyje ir šiandieną įsikūręs Lentvario kilimų fabrikas.
Vytauto Didžiojo kelio skulptūra „Vytautas Didysis“
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Senųjų Trakų link veda istorijos mylėtojų dabar pamėgtas kelias. Minint 570-ąsias kunigaikščio mirties metines, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija įrengė simbolinį Vytauto Didžiojo kelią. Į šį projektą įsitraukė ir Senųjų Trakų bendruomenė. 2000 m. visuomenei pristatytas kelias – tai maršrutu Trakai–Senieji Trakai išsidėsčiusios devynios stotelės, devyni koplytstulpiai, simbolizuojantys svarbius Vytauto Didžiojo gyvenimo įvykius, jo nuopelnus. Pirmasis pasitinka anksčiausiai (1998 m.) pastatytas koplytstulpis, vaizduojantis šv. Jurgį. Ant nedidelės kalvelės, nuo kurios atsiveria vaizdas į Trakų salos pilį bei Trakų baziliką, stovinti skulptūra simbolizuoja didžiojo kunigaikščio karingą būdą, nuožmias bei pergalingas jo kovas. Nuo čia prasideda kelias į istorinę Lietuvos sostinę – Senuosius Trakus.
Senųjų Trakų piliavietė
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Senųjų Trakų pilis buvo pastatyta strategiškai svarbioje vietoje šalia kryžiuočių karo kelio, vedančio į Vilnių, ir dėl patogios padėties labai trumpą laiką tarp 1316 m. ir 1323 m. buvo Lietuvos valstybės sostine. Pirmą kartą Trakai (dabar Senieji Trakai) ir Trakų kunigaikštystė paminėta 1337 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. Gedimino pastatyta Senųjų Trakų pilis – viena iš seniausių mūrinių pilių Lietuvoje.
1345-1382 m. Senųjų Trakų pilį valdė Žemaitijos ir Trakų kunigaikštis Kęstutis. Pilyje apie 1350 m. Kęstučio ir kunigaikštienės Birutės šeimoje gimė Vytautas (1392 – 1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis). Pilis buvo sunaikinta 1391m. kryžiuočių antpuolio metu ir daugiau nebeatstatyta. Dabar pilies vietoje stovi Benediktinų vienuolynas ir bažnyčia.
Trakų krašto miškų parkas
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Miškininkų dienos proga 2017 rugsėjo 16 d. prie Trakų urėdijos Ropėjų girininkijos pristatytas naujas rekreacinis objektas – „Trakų krašto miškų parkas“. Teritorijoje įrengtuose stenduose gausu informacijos apie miškininko profesiją, mūsų miškų retus augalus ir gyvūnus. Puiki vieta sustoti atsikvėpti keliaujant iš Vilniaus link Druskininkų, Varėnos ar Alytaus.
Gojaus Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Į Gojaus kaime esančią Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčią piligrimai atvyksta ne tik pasimelsti, bet ir apžiūrėti joje saugomų relikvijų. Vienas svarbiausių koplyčios turtų – Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas. Tai Vilniaus Šv. Kryžiaus Bonifratrų vienuolyno (dabar Marijos vargdienių seserų vienuolynas) bažnyčioje kabančio paveikslo, kurį 1936 metais nutapė Romualdas Varachovskis, kopija. Galima paminėti, kad Lietuvoje iš viso yra paskelbta apie 30 šventų paveikslų!
Rūdiškių Vandens bokštas
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Rūdiškių stotis pusiaukelėje tarp Lentvario ir Valkininkų buvo reikalinga tam, kad garvežiai galėtų papildyti vandens atsargas (jie važiavo garo katilų galia). 1862 m. Rūdiškių stotyje pabaigtas statyti aštuoniakampio plano, dviejų tarpsnių vandens bokštas su 2563 kubinių pėdų (1 pėda = 0,3048 m) vandens talpa.
Vanduo iš šulinio tiektas į siurblinę, joje stovėjo rankinis siurblys, kuriuo vanduo buvo pakeliamas į bokštą, du vandentiekio vamzdžiai iš bokšto vedė prie čiaupų; vienas iš jų buvo skirtas garvežiams pildyti.
Žuklijų I piliakalnis
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Žuklijų piliakalnis randasi Žuklijų kaimo rytiniame pakraštyje, apie 0,1 km nuo Vilkokšnio ežero šiaurinio kranto. Įrengtas nupjauto kūgio pavidalo kalvoje. Kalvą juosia ežero slėnis ir daubos. Šioje vietoje yra net du piliakalniai, kuriuos kaip teigia legenda supylė kareiviai kepurėmis: didesnįjį – išeidami į karą, mažesnįjį – grįždami namo.
Vytautavos Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Būsimai bažnyčiai 1930 m. Donatas Malinauskas dovanojo Paulinavos ūkio žemę ir kitur esančius ūkinius pastatus. Vytauto Didžiojo metų proga būsimą parapiją nutarta pavadinti Vytautava. Kunigo Nikodemo Švogžlio-Milžino rūpesčiu 1939 m. iš atvežto kluono ir kitų ūkinių pastatų suręsta bažnyčia, įkurta parapija. 1940 m. nupirktas gyvenamasis namas ir pastatoma klebonija.
Žaliasis takas
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Šis pažintinis takas vingiuoja šalia Strėvos upės ir žiediniu maršrutu lankytojus veda Spindžiaus mišku. Jis jungia ne tik Strėvos įgriūvą, bet ir kitus svarbius objektus, ir padeda nepasiklysti šiose mistika dvelkiančiose apylinkėse... Vienas iš Žaliojo tako siurprizų – Šaltinių kalnelis, iš kurio trykšta net žiemą neužšąlantys šaltinėliai.
Išskirtinio dėmesio verta Orchidėjų karalystė. Ant nedidelės kalvelės karaliauja lietuviškų orchidėjų plantacija! Joje prieglobstį yra radę itin jautrūs gegužraibiniai augalai ar plačialapė klumpaitė, kuri saugoma Lietuvoje ir Europos Bendrijoje.
Skrebio miško pažintinis pėsčiųjų takas
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Šis takas – puikus pasirinkimas mėgstantiems pasivaikščiojimus miške bet kokiu oru. Takas išsiskiria ypatingu kraštovaizdžiu, biologine įvairove ir archeologiniu paveldu – I tūkstantmečio piliakalniu su papėdės gyvenviete ir 3 pilkapynų kompleksu ir šaltiniuotu Mošos upeliu. Informaciniuose stenduose rasite išsamią informaciją apie čia augančius medžius, vešinčius retus augalus, gyvenančius gyvūnėlius, stūkstančius piliakalnius.
Kartuvių (Šibos) kalnas
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Rytinėje miestelio pusėje matosi tankiai pušimis apaugęs Kartuvių kalnas, kitaip dar vadinamas, Šibos kalnu. Pagonybės laikais čia buvo alkakalnis, vykdavo aukojimų apeigos. Tai mūsų protėvių dievų garbinimo vieta. Valstiečių sukilimo metu čia buvo baudžiami pakarimu nepaklusnūs baudžiauninkai, o 1863 metais – sukilimo dalyviai, kurių kūnai buvę sumėtyti įšalimai esantį Navos ežerą. Stataus pakilimo į kalną iš Trakų pusės aukštis yra apie 100 m. Nuo kalno atsiveria puikus vaizdas į Navos ežerą, dabar Aukštadvario vandens saugyklą, sujungusią penkių ežerų virtinę. Kartuvių kalno aukštis virš jūros lygio siekia 170 m.
Aukštadvario (Verknės senvagės) šaltinis
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Trykštantis šaltas, geros kokybės šaltinio vanduo nuteka į Verknės senvagę, ant kurios krantų prieškario laikais stovėjo malūnas, lentpjūvė, tiltas. Vietos gyventojai šį vandenį nuo seniausių laikų naudojo ne vien gėrimui, bet ir gydymui. 1959 m., pastačius hidroelektrinę, Verknė pakeitė vagą ir savo vandenis pradėjo nešti kiek toliau nuo miestelio. Liko vos pastebima jos senvagė.
Nikronių akmuo
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Dabar – gamtos paminklas, anksčiau – Vladislavos dvaro riboženklis, senojo tikėjimo laikais buvo garbinamas ir laikomas šventu akmeniu.
Vietiniai žmonės pasakoja, kad „akmeny yra vanduo, tai žmonės atvažinėja iš labai toli. Valkinykai nuo mūs tai 30 kilomatrų, i gal bus kiek daugiau. Tai atvažinėdavo ir plovė akis, kad būktai, kad ir mačino. Visi sakė, kad ir mačino, kad sopa akys. Jagu trachoma, tai dar kas tynai, sako, kad mačino... Ten visko priskretį, nat nešvarus, o jiej gi ir tų vandenį nat ir gerdavo, ir veždavo, su savimi ėmė“.
Rangavos sakraliniai šaltiniai
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Rangavos kaime netoli sodybos, šalia tvenkinių trykšta 2 šaltiniai. Mažesnysis šaltinis laikomas šventu ir turinčiu gydomųjų galių, nes teka prieš saulę. Pasakojama, kad jis atsivėrė 1720 metais. Ši vietovė – buvusi dvarvietė. Šeimininko įsakymu buvo nupjautas labai senas tuščiaviduris ąžuolas. Jo kelmo vietoje ištryško paslaptingasis šaltinis. Vietiniai gyventojai šaltinį apmūrijo. Šio šaltinio vandens semti traukę apylinkių kaimų žmonės, vandeniu plaudavo akis, skaudamas vietas, veido raukšles. Didesnysis šaltinis yra arčiau sodybos, kurio vanduo pakyla iš tvenkinio iki 1 m. aukščio. Tai vienas veržliausių šaltinių parke.
Velnio duobė
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Velnio duobė – tai legendomis ir padavimais apipinta Lietuvos duobių „karalienė“. Ji paskelbta ne tik Lietuvos Respublikos geologiniu gamtos paminklu, bet ir vienu iš 100 lankomiausių Europos gamtos paminklų. Beje, Velnio duobė, arba Velniaduobė, yra ypatinga mitologinė sakralinė vieta.
Velnio duobės paslapčių takas veda apačion, kur telkšo 60 metrų skersmens pelkė. Vasarą gal ir norėtųsi po ją pabraidžioti, bet nepatartina, mat pelkė labai klampi ir pavojinga. Manoma, kad pelkė požeminiais kanalais susisiekia su netoliese esančiais giliais Škilietų ežerėliais. Pasakojama, esą velnio į duobę įvilioti ir prasmegę gyvuliai po kurio laiko išplaukdavę viename iš tų ežeriukų. Legenda byloja, kad šiose apylinkėse guli milžino skeletas. Jo burna – tai Velnio duobė, akys – Škilietų ežerai, o nosis – Pamiškės piliakalnis.
Gedanonių kalva
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Mergiškių kraštovaizdžio draustinis – Dzūkų aukštumos aukščiausioji dalis, išsiskiria reljefo formų įvairove. Ją suformavo maždaug prieš 18 tūkst. metų slinkęs ledynas. Galinės morenos dariniai sudarė Aukštadvario kalvyną, kuriame priskaičiuojama virš 250 kalvų. Jas vainikuoja aukščiausia Gedanonių kalva, iškilusi 257,4 m virš jūros lygio. Svarbių kelių sankirtoje: į Trakus per Aukštadvarį, Kaišiadorys per Vaitkūnus, Alytų per Užuguostį kalva visada buvo kaip orientyras keliautojams.
Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia
Tikslios koordinatės ir daugiau informacijos – čia
Pirmoji bažnyčia minima 1526 m. Manoma, kad ji XVI a. pabaigoje priklausė evangelikams reformatams, nes Onuškio palivarko savininkas 1611 m. ją grąžino katalikams. 1655 m. bažnyčia sudegė. 1673 m. buvo klebonija ir nauja prieglauda. Bažnyčia atstatyta po 1674 m. 1797 m. ji buvo labai sena ir sutrešusi, 1820 m. šiek tiek remontuota, 1823 m. sugriuvo. Toje pačioje vietoje 1823–1829 m. dvarininko K. Šetkevičiaus rūpesčiu pastatyta dabartinė plytų ir akmenų mūro bažnyčia. Gyventojai prašė lietuviškų pamaldų, tačiau 1832 m. vyskupo paskirta komisija nustatė, kad parapijiečiai namuose kalba lietuviškai, bet meldžiasi lenkiškai, todėl lietuviškos pamaldos nereikalingos.
Bažnyčia vėlyvojo klasicizmo, turi romantizmo bruožų, halinė, stačiakampio plano, su 6 dorėninių kolonų portiku. Vidus 3 navų. Cilindrinius skliautus laiko 4 poros kolonų. Šventorių juosia akmenų mūro ir plytinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė.
Prizai
Pagrindinis žaidimo prizas – skrydis oro balionu 4 asmenims virš gražiausio Lietuvos miesto – Trakų, kurį dovanoja VŠĮ „Smile balloons“ (www.hotairballoon.lt)!
Tai pramoga, kuri leis pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti ramybe, skrendant oro balionu virš Trakų pilies, ežerų ir nuostabaus kraštovaizdžio.
Dovanų gaus kiekvienas interaktyvaus žaidimo dalyvis aplankęs ir pasižymėjęs prie bent 20-ies iš 30-ies žaidimo vietų. Kiekvienas po žaidimo užsukęs į Trakų turizmo informacijos centrą (Karaimų g. 41, centro darbo metu: kasdien 9.00 – 18.00) gautą prizo kodą galės iškeisti į suvenyrą. Jūsų laiminga ranka lems ar iš Trakų parsivešite Trakai 2020 – Lietuvos kultūros sostinė suvenyrinį maišelį ar puodelį, maršruto „Sveikai per Trakai2020“ su programėle #Walk15 maišelį, Trakų dėlionę ( 500 dalių), kuprinėlę ar kepuraitę „Lietuva“, „Surink Lietuvą“ Trakų magnetuką.
O daugiau maršrutų kelionėms rasite portale „Pamatyk Lietuvoje“ čia.
