Šiandien kviečiame panirti į paslaptingą dvarų ir pilių pasaulį bei susipažinti su šešiais keisčiausiais ir įdomiausiais mitais, supančiais Lietuvos dvarus ir pilis.
1. Pagonių laikus menantis Plungės dvaro parkas
Žemaitijos Versaliu laikomas Plungės dvaras išsiskiria ne tik įspūdingais rūmais, tačiau ir pagoniškus laikus menančiu parku. Apie 60 hektarų plotą užimantis Plungės dvaro parkas formuoti pradėtas XVIII amžiaus viduryje, valdant Zubovų giminei. Vėliau, Plungės dvarą įsigijus grafui Mykolui Oginskiui, parkas pertvarkytas – iškasti tvenkiniai, pasodinta vietinių ir egzotiškų dekoratyvinių medžių ir krūmų.
Vis dėlto, vienas įdomiausių akcentų parko lankytojams iki šiol yra centrinėje parko dalyje stūksantis Perkūno ąžuolas. Manoma, jog pagonybės laikais po šiuo ąžuolu buvo įrengtas aukuras, kurio amžinąją ugnį kurstė Vaidilutės. Sklando legenda, jog žemaičiams priėmus krikštą, amžinoji ugnis buvo užgesinta, o tai pamatęs dievas Perkūnas užsirūstino ir trenkė į šį medį. Sakoma, kad dar ir dabar ant medžio galima išvysti žaibo žymes.
Pasivaikščioti paslaptingomis šimtamečių medžių alėjomis galite Plungėje, adresu Parko g. 3.
2. Kretingos dvaro akmuo, kviečiantis įsimylėjėlius
43 hektarų plote išsidėstęs Kretingos dvaras stebina net 24 išlikusiais dvaro komplekso pastatais bei įspūdingu dvaro parku, puoštu skulptūromis ir fontanais. Dvaro parke daug lankytojų dėmesio sulaukia akmens luite iškaltas dvipusis suolas, dar vadinamas meilės akmeniu.
Legenda byloja, jog šis akmuo buvo Rusijos imperatorienės Jekaterinos II ir tuometinio dvaro savininko Platono Zubovo slapta susitikimų vieta. Tiesa, tai kiek prieštarauja istoriniams faktas, mat Zubovui įsigijus dvarą, jo mylimoji jau buvo mirusi. Nepaisant šių netikslumų, vis dar tikima, kad atskleidus savo jausmus prie meilės akmens, įsimylėjėlių lauks ilga ir tvirta meilės istorija.
Aplankyti Kretingos dvaro rūmus bei pasigrožėti išpuoselėtomis parko erdvėmis galite Kretingos mieste, adresu Vilniaus g. 20.
3. Šiurpi Paežerių dvaro meilės istorija
Sūduvos perlu ir mažuoju Paryžiumi vadinamo Paežerių dvaro istorija siekia XVI–XVII amžių. Didingų klasicistinių formų dvaro rūmų statyba rūpinosi LDK didikas Simonas Zabiela. O XIX amžiaus pradžioje, Paežerių dvarą paveldėjus dvarininkui Zigmantui Gauronskui, rūmai įgijo ypatingą puošnumą. Visgi šio didiko pavardė siejama ne tik su įstabiais rūmais, bet ir su tragiškai pasibaigusia meilės istorija.
Anot legendos, dvarininkas pamilo gražią ir jauną dvare dirbusią tarnaitę. Vis dėlto, tarnaitei pradėjus lauktis dvarininko kūdikio, jis norėdamas išvengti konflikto su žmona, tarnaitę išsiuntė į kitą dvarą. Negalėdama pakelti nelaimingos meilės kančių, tarnaitė nusprendė nutraukti savo ir įsčiose besimezgančio kūdikio gyvybę įšokdama į greta tyvuliuojantį ežerą. Dar ir dabar žmonės pasakoja, kad po dvarą klajoja ramybės nerandanti tarnaitės siela, o rytais, sklaidantis rūkui, dvaro parke galima išvysti baltą merginos šešėlį.
Norėdami išgirsti dar daugiau legendos detalių, aplankykite dvarą, įsikūrusį Paežerių kaime, adresu Dvaro g. 6.
4. Šiurpi Panemunės pilies legenda
Dešiniajame Nemuno krante stūkso didinga, klasicizmo stiliaus bruožais išsiskirianti Panemunės pilis. Nors pilis pradėta statyti tik XVII amžiaus pradžioje, tačiau, pasak legendos, dabartinėje pilies teritorijoje kadaise stovėjo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio dvaras. Manoma, kad šiame dvare kunigaikštis buvo ir palaidotas, o dabartiniame pilies parke supiltos kalvelės yra Vytenio ir jo žmonos kapavietės.
Tiesa, Panemunės pilį gaubia ir kita, kur kas šiurpesnė legenda. Statant pilį, viename iš bokštų buvo įrengtas karceris, skirtas uždaryti prasikaltusius baudžiauninkus. Manoma, kad atsižvelgiant į prasižengimo lygį baudžiauninkai čia praleisdavo nuo dienos iki kelių mėnesių. Sklando gandai, kad dar ir dabar naktimis pilyje galima girdėti vaitojančius numarintų baudžiauninkų balsus.
Pamatyti karcerį, archeologinius radinius bei užlipti į Panemunės pilies bokštą galite Pilies kaime, Jurbarko rajone, adresu Vytėnų g. 53.
5. Paslaptingos Medininkų pilies statybos
Šalimais aukščiausių Lietuvos kalvų stūksanti mūrinė Medininkų pilis yra viena ankstyviausių ir bene didžiausia aptvarinio tipo pilis Lietuvoje. Apie pilies statybą nėra išlikusių tikslių istorinių šaltinių, tačiau, pasak padavimo, Medininkų pilį pastatė dievų ir milžinų gentis. Esą jie buvo tokie stiprūs, kad tuo pačiu metu pilis statė Medininkuose ir Krėvoje, o reikalingus įrankius pilių statybai permesdavo oru.
Aplankykite galingus Medininkų pilies mūrus galite Medininkuose, adresu Šv. Kazimiero g. 2.
6. Trakų pilis – siekiant įsiteikti mylimajai
Galvės ežero juosiamos gotikinio stiliaus Trakų salos pilies istorijoje gausu legendų. Tiesa, iki šių dienų pasakojama pilies atsiradimo legenda byloja, kad Trakų pilies statybos prasidėjo siekiant įsiteikti mylimajai. Iš Palangos kilusiai Kęstučio žmonai Birutei Senuosiuose Trakuose stigo vandens telkinių, tad norėdamas pamaloninti žmoną Kęstutis pradėjo pilies statybas ežerų apsuptame pusiasalyje.
Nuostabios gamtos apsuptyje įsikūrusią pilį aplankyti galite Trakuose, adresu Kęstučio g. 4.
Mitai ir jų paieškos keliaujant po Lietuvos dvarus ir pilis
Kone apie kiekvieną Lietuvos pilį ar dvarą pasakojamos legendos, , o kraštovaizdžio ir architektūrinis paveldas suteikia nepaprastą galimybę grįžti šimtmečius atgal ir pajusti istorinį praeities dvelksmą. Norintys išgirsti dar daugiau negirdėtų legendų ir mitų, paslaptingų pasakojimų, aplankykite įstabius ir istorija alsuojančius Lietuvos dvarus ir pilis.
