Susipažinus su pokyčiais, kuriuos žiemos metu patyrė „Raketa“, galima teigti, kad nostalgiją keliantis legendinis laivas žingsnis po žingsnio virsta vis modernesniu, šiuolaikiniu laivu.
„Buvo tikslas sutilpti į 80 tūkst. eurų atnaujinimui skirtą žiemos remonto biudžetą. Daugelis tiekėjų sutiko palaukti, pakentėti, kol prasidės sezonas – tad dar ne su visais atsiskaityta.
Iš esmės atnaujintas visas laivo vidus. „Persiūtas“ salonas, pakeisti staliukai, ant kurių atsirado magnetas – plaukiant per didesnes bangas nereiks gaudyti indų“, – penktadienio rytą žiniasklaidai naujoves pristatė Nerijus Šilgalis, VšĮ „Vandens kelias“ prezidentas.
„Raketoje“ taip pat sumontuota moderni kondicionavimo įranga, nes karštomis dienomis netrūkdavo klientų nusiskundimų. Įrengta vieta gelbėjimosi liemenėms, tad atsirado daugiau vietos poilsiautojų lagaminams.
Pakeistas, pasak N.Šilgalio, buvo ir variklio skyrius – sumažintas jo skleidžiamas triukšmingumo lygis. Nors tai dar nėra išbandyta, manoma, kad naujoji garso izoliacija triukšmą laivo salone sumažins perpus. Atnaujinta ir kai kuriems keleiviams iki tol trukdžiusi garso sistema, – buvo kiek per garsi, tad trukdė susikalbėti, ilsėtis.
„Tikimės gerų emocijų, nuotaikų, sklandaus vandens lygio, kuo mažiau gamtos netikėtumo. Susidomėjimas tikrai didelis – akivaizdu, kad pramogų žmonėms reikia. Tikiuosi, kad keleiviai galės džiaugtis ne tik išskirtiniu maršrutu, bet ir komfortu laive.
Praėjusį sezoną laivas „Raketa“ vykdė reguliarius maršrutus net ir hidrologinės sausros metu. Išlieka nerimas dėl pandemijos keliamų iššūkių, bet laikantis visų karantino rekomendacijų, tikimės ir šiemet vykdyti reguliarus maršrutus visą sezoną“ – tikino laivo savininkas N.Šilgalis.
Dėl karantino apribojimų kurį laiką laive neveiks baras.
Pradės su akcija
Paklaustas, ar kis šiemet bilietų kainos, pašnekovas patikino, kad nors viskas brango, kelionė į Nidą netaps brangesnė nei pernai – 51 euras sėdintiems ne prie lango, 61 euras – sėdintiems prie lango. Iki Joninių bus taikoma nuolaida – bilietai atitinkamai kainuos 29 ir 39 eurus.
Pirmasis plaukimas numatytas pirmąjį birželio savaitgalį – birželio 3-iąją. Ketvirtadieniais ir penktadieniais „Raketa“ plaukia į Nidą ir grįžta tą pačią dieną iš jos. Šeštadienį, nuplaukusi į pajūrį, „Raketa“ ten „nakvoja“ ir grįžta į Kauną sekmadienį.
Iš Kauno laivas išplaukia 9 valandą ryto, iš Nidos – 15.30 valandą.
Neplukdė tik keletą savaičių
Pirmąjį sezoną „Raketa“ plukdė beveik 5 tūkst. keleivių. Su didžiuliu iššūkiu buvo susiduriama sekmadieniais, kai norinčių plaukti į Kauną būdavo daugiau nei telpa laive.
Išliks ir atrakcija – tiesioginės transliacijos iš laivo. Pasak N.Šilgalio, užsikabinus ant laivo sparnų žolėms, tekdavo kelioms minutėms stabtelėti ir paplaukti kiek atgal, o tai sukeldavo susirūpinusių žmonių skambučių bangą – gal kas nutiko laivui, kodėl neplaukia?
„Pernai turėjome skaudžią dieną – birželio 23-iąją, kuomet vakare buvo pranešta, kad laivo variklis baigia gyvenimą ir reikės jį keisti. Tai užtruko dvi paras. Po to sunkesnis periodas buvo rugpjūčio pirmąsias savaites, kai buvo paskelbta hidrologinė sausra. Turėjome tuomet stabdyti reisus“, – praėjusio sezono iššūkius įvardijo laivo savininkas.
Jis užsiminė ir apie kitą laivą, plauksiantį maršrutu Nida–Klaipėda. Nors jis ruošiamas, abejonių kelia pandeminė situacija. Pasak N.Šilgalio, jei kiltų karantininių iššūkių ruošiant sezonui iš karto du laivus, tai savininkams taptų nepakeliama našta.
Tvarko Nemuno vagą
„Be galo džiaugiamės Vidaus vandens kelių direkcijos įgula, kuri dirba laive „Raketa“. Tai aukščiausios kvalifikacijos laivybos specialistai, turintys ilgametį, tiesiog neįkainojamą, unikalią patirtį. Įgula ne tik vairuoja greitaeigį keleivinį laivą, bet visą ne eksploatacijos laikotarpį ruošia jį naujam sezonui. Pagrindinis kapitonas D.Druskis šiemet deleguotas Lietuvos upeivio garbės ženklo apdovanojimui“ – teigė Justina Juozaponė, Vidaus vandens kelių direkcijos personalo ir komunikacijos vadovė.
Šių metų pavasarį Vidaus vandens kelių direkcija, po keletą metų trukusių paruošiamųjų darbų, pradėjo istorinį Nemuno tvarkymo projektą „TEN-T kelio E 41 modernizavimas“, po kurio apie 225 km ilgio upės vagą reguliuos ne mažiau 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų. Projekto pabaiga numatyta 2023 metais.
„Jau po metų, veikiant bunoms, bus jaučiamas efektas“, – žadėjo Vladimiras Vinokurovas, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.
Pasak jo, šį sezoną „Raketa“ pradeda puikiomis hidrologinėmis sąlygomis, kalbant apie Nemuno vandens lygį net juokaujama, kad situacija prilygsta potvynio situacijai – metru aukščiau įprasto vandens lygio.
Įgyvendinus minėtą projektą, bus sudarytos palankios sąlygos Nemunu iki Kuršių marių naudotis krovininės, keleivinės, pramoginės laivybos tikslu visu navigacijos laikotarpiu. Tai esminis lūžis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upe, įskaitant ir sausmečio laikotarpį.
Didelis darbas jau įvykdytas, – rengiant projektą, užtikrinant finansavimą, įvykdant viešojo pirkimo procedūras. Šiuo metu direkcija jau turi visus statybos leidimus ir vykdo darbus.
Dėl bunų poveikio bus ženkliai lengviau išlaikyti laivakelio projektinius matmenis net ir sausuoju metų laikotarpiu. Žemsiurbių pagalbos reikės, tačiau sąnašų valymo darbų kiekiai bus žymiai mažesni.
Projekto investicijos – 23 mln. eurų (be PVM).
Išaugo susidomėjimas laivais
Direkcija pastebi, kad pradėjus Nemuno vagos tvarkymo projektą, žaibiškai išaugo susidomėjimas naujais ir naudotais laivais.
„Džiaugiamės verslininkų optimizmu, iniciatyvumu. Džiugu, kad Nemunas vėl tampa traukos objektu, kad Kaunas pamažu atsisuka į savo istorine šaknis ir vėl jaučiame, kad esame paupio miestas.
Kol kas krovininei ir keleivinei laivybai paruoštas vandens kelias nuo Kauno iki Atmatos žiočių, Šiemet jau pradėtas turistinę laivininkystę skatinantis naujas projektas tarp Lietuvos ir Lenkijos Nemuno aukštupyje – vandens kelias, jungiantis Lietuvą ir Lenkiją Augustavo kanalu ir Nemuno upe“, – pristatė V.Vinokurovas.
Užsiminė jis ir apie dar vieną naujovę – laivai netrukus turėtų švartuotis ir Nemuno saloje, pačiame Kauno centre.
„Turėtume paleisti laivą „Žalgiris“. Vyksta paruošiamieji darbai. Dėl aukšto vandens lygio susiduriame su iššūkių pritvirtindami švartavimosi vietas. Sulaukiame didelio susidomėjimo iš mažesnių laivų, vadinamųjų vandens taksi, pramoginių laivų savininkų. Jais galima vykdyti pasiplaukiojimus šeimos rate, su draugais, švęsti asmenines šventes – laukiama karantino atlaisvinimo“, – teigė V.Vinokurovas.
