Idėja švęsti „Senovinės ugnies naktį” paremta laužų kaip komunikacijos ir navigacijos įrankiu - protėviai laužais siųsdavo signalus kaimyninėms gyvenvietėms, padėdavo laivams rasti kelią link sausumos.
Nors laužų šiam tikslui degti jau nebereikia, paskutinį vasaros šeštadienį žmonės susirinka simboliškai pasiųsti ugnies žinią, kad tradicijos nėra pamirštos. Šiais metais Lietuvoje buvo uždegti 5 laužai: Kukuliškių, Šaipių kaimuose, Karklėje, Nemirsetoje ir ties Būtinge.
Pagrindinis laužas buvo Karklės paplūdimyje, kur gausiai susirinko Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai. Laužas čia buvo įkurtas vėliau, nei suplanuota, mat vėjas neleido ugniai įsiliepsnoti.
Laukdami pagrindinio reginio žmonės klausėsi Viktoro Diawaros elektroninių sutartinių ir stebėjo fakyrų atliekamus triukus.
Akcijos iniciatorių interneto svetainėje teigiama, kad buvo užregistruotas 1 141 laužas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Žemėlapyje matyti, kad du simboliniai laužai buvo įžiebti ir JAV.
Šiais metais akcijos iniciatoriai kvietė atkreipti dėmesį ir įvertinti jūros svarbą.
“Baltijos jūra jungia mus su mūsų kaimynais, su tautiečiais ir žmonėmis, gyvenančiais aplink jūrą. Dabar turime susimąstyti apie jūros svarbą ir reikšmę. Jūra privalo būti prižiūrima ir saugoma, kad viskas būtų išsaugota ateities kartoms”, - teigia organizatoriai.