Tačiau per porą pastarųjų metų kai kurie fortai Kaune ėmė veikti – tai geriau už bet kokias kalbas įrodo, kad kartais iš pirmo žvilgsnio kvailos mintys gali virsti realiais ir sėkmingais darbais.
Tvarkytis trukdo ne tik lėšų stygius
Šia idėja pasidalinta antradienį Kauno VII forte vykusiame viešame pristatyme, kuriame apžvelgta, kaip sekasi gaivinti Kaune ir rajone esančius fortus. Nuo 2014 m. veikianti viešoji įstaiga „Kauno tvirtovės projektai“, kuriai vadovauja prof. V.Rakutis, bando visus fortus gaivinti kompleksiškai.
Per porą veiklos metų daug nepadarysi – lyg teisindamasis kalbėjo įstaigos vadovas. Vis dėlto šiuo tuo pasigirti jau galima: pavyzdžiui, šiemet pasirašytas ketinimų protokolas, kuriame numatyta, jog prie fortų išvystymo idėjos jungiasi ne tik Kauno miesto, bet ir rajono savivaldybė, kurios teritorijoje taip pat yra dalis istorinių fortų.
„Iki gegužės pabaigos turėsime naują juridinį vienetą – Kauno regioninį tvirtovės parką, kuris jungs visus – Kauno ir Kauno rajono – objektus“, – sakė prof. V.Rakutis.
Tikimasi, kad naujajai įstaigai pavyks sėkmingai veikti ir ji turės daugiau finansų vystyti norimus projektus: iki šiol egzistavusi VšĮ „Kauno tvirtovės projektai“ beveik neturėjo bazinių lėšų – gaudavo pinigų tik atskiriems projektams.
„Mums sakydavo: užsidirbkite patys. Bet juk tai tas pats, kas septynmečiui vaikui sakyti: „Tu užsidirbk“. Viešoji įstaiga negali generuoti lėšų, jas gauna tik per projektus. Be to, tie pinigai būdavo skirti tik konkretiems darbams“, – sakė „Kauno tvirtovės projektai“ vadovas. Jis – ir asociacijos „Kauno tvirtovė“ valdybos narys.
Būna, metų metus stovi fortas, kurio niekas netvarko. Bet kai pabandai nukirsti medį ar krūmą – iš karto pasirodo kažkokios institucijos ir uždraudžia tai daryti.
Šiuo metu po asociacijos sparnu yra 4 veikiančios fortų įgulos. Jų nariai kartu su savanoriais tvarko fortus, organizuoja šventes. Pavyzdžiui, pernai rugsėjį IX forte buvo surengta Tvirtovės diena, kuri sulaukė didžiulio miestiečių susidomėjimo. Todėl tikimasi, kad taps tradicine ir IX forte vyks kasmet rugsėjo mėnesį.
Kitų fortų, pavyzdžiui, trečiojo, įgulos organizavo Jonines, Užgavėnes.
„Fortai – labai gera vieta miestiečiams susiburti ir švęsti. Tai skatina žmones burtis ir tvarkytis. Tačiau net ir dėl to dažnai kyla daug nesklandumų: fortams taikoma labai daug apribojimų: būna, metų metus stovi fortas, kurio niekas netvarko.
Bet kai pabandai nukirsti medį ar krūmą – iš karto pasirodo kažkokios institucijos ir uždraudžia tai daryti“, – apgailestavo III forto įgulos vadas, istorikas Ovidijus Jurkša. Jis pasidžiaugė, kad visai neseniai įgula gavo visus reikiamus leidimus, tad dabar jau gali drąsiai tvarkyti III fortą.
V.Rakutis pabrėžė, kad ne tik apribojimai, bet ir darbo rankų stygius yra ta priežastis, kodėl fortai atkuriami taip lėtai. Šiuo metu viską daro asociacijos, įgulų nariai, jų šeimos bei savanoriai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kalėjimas, kuriame didžiausias priešas – pelėsis ir šaltis
„Žmonės dažnai neįsivaizduoja, kas yra Kauno tvirtovė. Tai – šimtai hektarų Kaune ir už jo. Talkos gerai, tačiau prižiūrėti fortus ir greta jų esančią teritoriją reikia nuolat, o ne kartą ar du per metus. Todėl esu pagalvojęs ir apie tokį planą, jog tokius darbus galėtų atlikti iš įkalinimo įstaigų sugrįžę asmenys. Galbūt galėtume jiems suteikti laikiną gyvenamąją vietą ir įdarbinti. O darbo tikrai netrūks“, – sakė V.Rakutis.
Jo teigimu, šią idėją palaiko Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centras, jau turintis patirties vystant panašius projektus.
„Anot centro darbuotojų, nuteistųjų darbas prie tokių objektų duoda daug naudos jiems patiems. Mes galvojame ne tik apie aplinkos tvarkymą, bet ir naujų statinių atsiradimą, prie ko taip pat galėtų prisidėti iš įkalinimo įstaigų sugrįžę asmenys“, – sakė pašnekovas.
Sudarytas turistinis maršrutas
2014 m. V.Rakutis yra prasitaręs, kad visiškai užbaigtą Kauno tvirtovės parką Kaunas turės ne anksčiau nei po 20 metų. Praėjus dvejiems jis juokauja, kad liko dar 18-a, kol turistai galės savarankiškai arba su gidais lankyti visus Kaune esančius karinės istorijos objektus ir susipažinti su turtinga jų istorija.
Vis dėlto kai ką fortų istorija besidomintiems turistams asociacija „Kauno tvirtovė“ paruošė jau dabar. Tai – pernai sudarytas maršrutas „Kauno fortų žiedas“.
Pirmieji jį išbandė 60 keliautojų, surengę dviračių žygį po Kauno fortus. Kelionę pradėję nuo IX forto, ir iš viso įveikę apie 30 kilometrų, entuziastai finišavo IV forte prie Jiesios. Taip buvo išbandytas naujas turistinis maršrutas „Kauno fortų žiedas“, skirtas tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems, tiek automobilių turizmo entuziastams.
„Į pirmąjį žygį kvietėme patyrusius keliautojus ir prašėme jų išsakyti objektyvią nuomonę – ir kritiką, ir gerus dalykus. Sulaukėme įvairių reakcijų. Buvo moterų, kurios jau prie ketvirto objekto sakė: „Mes pasaugosime dviračius“ ir nebeėjo į vidų. Tačiau kai kurie stebėjosi – lyg buvo Kaune, tačiau įprasto Kauno vaizdo nematė“, – sakė pašnekovas.
Šiuo maršrutu galima leistis ir savarankiškai, tačiau V.Rakutis rekomendavo rinktis gidą: „Fortai buvo pritaikyti žmonių žudymui. Jei ten iškastas griovys, tai jis toks – kad įkritęs nusisuktum galvą. Tokie jie išliko iki šių dienų. Tad, jei nepatyręs turistas įkristų, gali smarkiai susižeisti. Todėl rekomenduoju ieškoti lydinčio gido, kuris žinotų vietą ir jos istoriją.“
Šiemet planuojama paruošti dar vieną panašų, tik trumpesnį, maršrutą Aleksote. O iš viso tokių maršrutų Kaune galėtų būti 9–10.
