Į kultūros paveldo registrą Klaipėdos mieste įtraukti geležinkelio objektai yra senoji Klaipėdos geležinkelio stotis, Girulių geležinkelio stotis, Rimkų geležinkelio stoties pastatų kompleksas, išardytas istorinis geležinis pėsčiųjų tiltas per geležinkelį.
„Mums, paveldosaugininkams, svarbiausia yra šių objektų fizinė būklė. Šiandien ji – nevienareikšmė. Geriausia yra Girulių geležinkelio stoties būklė. Senosios Klaipėdos geležinkelio stoties istorinis vaizdas deformuotas sovietmečiu, tačiau jo kontekste istorinis pastatas neblogai išlaikytas. Rimkų geležinkelio stoties pastatų komplekso būklė yra patenkinama, tačiau jau sulaukėme pirmojo gero signalo, susidomėjimo šio objekto tvarkymo galimybėmis. Liūdniausias yra istorinio geležinkelio tilto likimas, jis baigia surūdyti ir pagal paskirtį jo tikriausiai nepanaudosime“, – konstatavo „Vakarų ekspresui“ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Iš Klaipėdos važiavo į Tilžę, Berlyną
Europoje geležinkelių tinklas sparčiai plėtėsi XIX a. antroje pusėje, o Mėmelis (dabartinė Klaipėda) kurį laiką buvo nuošalyje. Pirmoji geležinkelio linija miestą pirmiausiai sujungė su Tilže (dabartinis Sovetskas). Trejus metus trukusios geležinkelio statybos užbaigtos buvo 1875 m. spalio 15 d., o traukiniai pradėjo kursuoti 1878 m.
1881 m. buvo pastatyta senoji Klaipėdos geležinkelio stotis – geltonų plytų klasicistinio stiliaus dviejų aukštų pastatas su dvišlaičiu stogu. Ji pastatyta laikantis 1850 m. Prūsijoje patvirtintų reikalavimų geležinkelio stoties pastatams.
Pastate buvo laukiamoji salė, šalia jos – bilietų kasa, bagažo išdavimo patalpa, raštinės patalpos ir restoranas, antrajame aukšte – stoties darbininkų butai.
Priešais geležinkelio stotį buvo išgrįsta pirmoji reprezentacinė miesto aikštė, į stotį vedė medžiais apsodinta gatvė. Aikštėje keleivių lūkuriuodavo karietos, vėliau juos pakeitė tramvajus ir automobiliai, autobusai.
XIX a. pabaigoje Klaipėdos geležinkelio stoties aikštėje buvo pastatytas prašmatnus, sietyną primenantis šviestuvas su penkiais žibintais, kuriuos laikė dekoratyvūs metaliniai ereliai.
Europoje geležinkelių tinklas sparčiai plėtėsi XIX a. antroje pusėje, o Mėmelis (dabartinė Klaipėda) kurį laiką buvo nuošalyje.
Pirmieji reisai iš / į Klaipėdos geležinkelių stoties buvo krovininiai – jais buvo gabenama mediena bei žuvis maršrutais Klaipėda-Šilutė, Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai. Kelionė į Tilžę trukdavo dvi su puse valandos.
Tarpukariu tiesiogiai iš Klaipėdos buvo galima pasiekti net Berlyną. Kelionė į Vokietijos sostinę greituoju traukiniu trukdavo apie 15 val.
Tarpukariu Klaipėda taip pat buvo sujungta su Lietuvos geležinkelių tinklu, kas suteikė geležinkeliui didžiulę ekonominę reikšmę. Geležinkelis yra labai svarbus jūrų krovos, jūros verslo kompanijoms, kurios per Klaipėdos geležinkelio stotį (mazgą) ir atsiveža, ir išgabena daug krovinių į kitus Lietuvos miestus bei kitas valstybes.
Senoji Klaipėdos geležinkelio stotis buvo daugelio svarbių istorinių įvykių liudininkė. 2002 m. aikštėje prie stoties buvo pastatyta bronzinė skulptūra „Atsisveikinimas“ (autorius Leo Janischowski). Jos iniciatoriai – išeiviai iš Klaipėdos krašto. Skulptūra skirta krašto gyventojų – memelenderių – priverstiniam pasitraukimui iš Klaipėdos krašto Antrojo pasaulinio karo pabaigoje atminti.
Deformacijų laikas
Dabar pažvelgus į Klaipėdos geležinkelio stotį net sunku suprasti, kur ta istorinė jos dalis.
Sovietmečiu, 1975 m., prie senosios Klaipėdos geležinkelio stoties pradėtas statyti naujasis raudonų plytų pastatas iš esmės pakeitė istorinį vaizdą. Naujame pastate Klaipėdos geležinkelio stotis veikia iki šiol, o senoji stotis yra privatizuota ir joje įsikūrė daug privačių įstaigų.
„LTG Infra“ šiuo metu rengia galimybių studiją, kurioje planuojama geležinkelio tinklo plėtra Klaipėdoje, palies ir stočių pastatus. Pasak V.Juškos, Klaipėdos savivaldybės rekomendacija geležinkelininkams buvo išlaikyti esamą šiuolaikinio pastato išraišką ir atkurti prie senosios stoties buvusį priestatą bei reprezentacinę aikštę.
„Šiuo metu šalia geležinkelio stoties vyksta naujo objekto statybos, dėl kurių sulaukėme visuomenininkų kritikos, tačiau tarp šio pastato ir stoties nėra jungties, vieta atkurti istorinį priestatą yra palikta. Šis variantas buvo kompromisinis“, – sakė V.Juška.
Traukiniu – į kurortą
Geležinkelio atšaka iš Mėmelio į Seebad-Försterei (nuo 1924 m. – Giruliai) buvo baigta 1892 m. birželio 15 d. Stoties pastatas, statytas 1890-1892 metais, priekinis jo fasadas papuoštas mediniais raižiniais, būdingais XX a. pradžios visuomeniniams pastatams.
Sumenkus geležinkelio veiklai, Girulių geležinkelio stoties pastatas parduotas, o paviljonas, nors ir pripažintas krašto vertybe, ilgus metus stovėjo apleistas. 2013 m. geležinkelininkų iniciatyva atliktas pagrindinės Girulių stoties pastato dalies atnaujinimas, sutvarkytos vidinės patalpos, pakeista stogo danga.
Tais metais Girulių geležinkelio stotyje dar stodavo greitieji traukiniai, važiuojantys maršrutu Vilnius-Klaipėda-Vilnius, tačiau 2015 m. Susisiekimo ministerija ėmė uždarinėti kai kurias šalies geležinkelio stotis ir stoteles. Sąraše atsidūrė ir Girulių geležinkelio stotis. Ji tapo sudėtine Klaipėdos geležinkelio stoties dalimi.
Dabar pažvelgus į Klaipėdos geležinkelio stotį net sunku suprasti, kur ta istorinė jos dalis.
Stotis uždaryta
Šią vasarą „LTG Infra“ skelbė šaunią akciją, populiarinančią Karklės kurortą.
Vilniečiams siūlė važiuoti traukiniu į Klaipėdą ir iš jos autobusiuku – į Karklę. Galėjo traukinys sustoti ir Girulių stotyje, iš jos ir Karklė arčiau.
Tačiau Girulių geležinkelio stotyje, pasak „LTG Infra“ komunikacijos direktoriaus Manto Dubausko, stoja tik keleiviniai traukiniai, važiuojantys maršrutu Radviliškis-Klaipėda-Radviliškis.
„Girulių geležinkelio stotis funkcionuoja kaip paviljonas. Laukiamosios salės, kuri būtų viduje – nėra, keleiviai traukinio visada laukdavo lauke. Pati stotis uždaryta, kadangi traukinių eismas tiesiogiai valdomas iš Eismo valdymo centro (EVC) ir tik retkarčiais, esant gamybiniam būtinumui, atiduodamas į vietinį valdymą, tuomet iškviečiamas „LTG Infra“ darbuotojas (budėtojas)“, – informavo M.Dubauskas.
Šiais metais Klaipėdoje kilo didelis ažiotažas ne tik dėl planuojamos geležinkelio plėtros Girulių miške, bet ir šimtamečių ąžuolų, augančių šalia Girulių geležinkelio stoties, kuriuos buvo numatyta nupjauti įrengiant apsauginę geležinkelio sienutę. Tame projekte numatyta, kad ta pati sienutė, tiesa, peršviečiama, apjuos ir patį Girulių geležinkelio stoties pastatą, tad jis bus izoliuotas nuo Girulių. Sujudus visuomenei projektas pristabdytas.
„Girulių stotis labai graži ir medžiai šalia jos – gražūs. Iš tiesų šis objektas galėtų būti labiau aktualizuojamas, įveiklinamas, įtraukiamas į turistinius maršrutus, organizuojant renginius, akcijas, tačiau, žinoma, svarbus ir saugumo klausimas, vis dėlto šalia stoties yra geležinkelio bėgiai, kuriais važiuoja traukiniai“, – svarstė V.Juška.
Pirmos pasakojimo dalies pabaiga