Gintaras neatsiejama bene kiekvieno lietuvio dalis – gintarinių karolių arba juo dekoruotų paveikslėlių galima rasti visur. Tačiau iš tiesų retas žino, kokiomis savybėmis jis pasižymi ir kaip atskirti tikrą nuo padirbto akmens.
Nuo teorijos iki praktikos
Būtent norintiems sužinoti daugiau ir net išmokti gintaro gaudymo ypatybių gidas Igoris Osnač Karklėje organizuoja ekskursijas „Gintaro gaudymo paslaptys“.
2 valandų trukmės edukacija grupei kainuos 70 eurų, o 3 valandų – 95 eurus.
Jų metu I.Osnač pasakoja apie gintaro atsiradimą bei jo savybes, supažindina lankytojus su originalia gido kolekcija. Taip pat lankytojams duoda užduočių, pavyzdžiui, atskirti gintarą nuo ne gintaro.
Vėliau, apsiginklavus specialiais tinkleliais, visi patraukiame jūros link.
Nors pats gidas apsirengia specialiais žvejams skirtais rūbais, dalyviams siūlo vilkėti drabužius pagal orą.
„Vasarą, kai šilta, galima su maudymukais. Paimame tinklelius ir lendame į vandenį. Kai oras šaltesnis ir bangos didelės, į jūrą einu vienas ir rodau visą procesą, nes saugumas irgi aktualu“, – sakė jis.
Nėra užtikrintas, kad ras
I.Osnač 15min pasakojo, kad pačią ekskursiją ir jos turinį derina prie jos dalyvių norų. Pavyzdžiui, jei yra daugiau vaikų, surengiamas „Jūratės ir Kastyčio“ vaidinimas arba galima daugiau laiko praleisti prie jūros ar klausantis gido pasakojimų.
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, jog niekada nežinai, ar pavyks sužvejoti gintaro.
„Tai yra ekskursija, o ne pats gintaro gaudymas. Pasakoju apie visą procesą, žmonės gali pabandyti pakovoti su bangomis ir po to jie supranta, ko reikia, jeigu nori ir toliau tuo užsiimti“, – sakė jis.
Būtent mums, ieškojusiems gintaro kartu su vokiečių grupele, pasitaikė audringa diena. Kol stovėjome apsigobę striukėmis ant kranto, gidas Igoris lindo į vandenį ir su sieteliu bandė sužvejoti jūros gintarą.
Ant kranto mūsų grupelė ne tik stebėjo visą procesą, bet ir tarp akmenukų, jūros nugludintų pagaliukų ir dumblių, ieškojome išmesto gintaro. Po kelių minučių Igoris grįžta su pilnu sieteliu akmenukų, tarp kurių pasitaiko vienas, kitas gintaras.
O galiausiai, paskutiniu bandymu, randame ir visai nemažą gabaliuką, kuris atitenka ekskursijos dalyvei, vokietei Jutai.
Kada geriausia ieškoti gintaro?
„Šansų visada yra, bet geriausia po audros, kai jūra šiek tiek aprimsta. Dabar tik pradeda pūsti, tad šansų šiandien surasti daug gintaro nedaug“, – kalbėjo jis trečiadienį, kai jūra buvo itin banguota.
I.Osnač teigimu, šia ekskursija domisi ir dalyvauja svečiai iš daugelio šalių – Jungtinių Valstijų, Brazilijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos. Tačiau daugiausia atvyksta iš Vokietijos, Šveicarijos ir Austrijos.
Gido patarimai
Kaip atskirti, ar suradote gintarą, ar akmenį? I.Osnač sako, kad gintaras yra lengvas ir šiltas. Todėl reikėtų jį patrinti į delną, ir, jei pajaučiate lengvą pušų sakų kvapą, galite džiaugtis, nes atradote gintaro gabaliuką.
O jei norėtumėte įsitikinti, kad jūsų suvenyrų pardavėjas neapgavo, gidas siūlo akmenuką įmesti į sūrų vandenį.
„Sūriame vandenyje gintaras plūduriuoja“, – kalbėjo jis.
Jei nuspręsite vieni ieškoti gintaro, gidas siūlo paimti tinklelį ir ieškoti tamsesnių bangų ir pajūrio ruožų bei kirų. Ties tokiomis vietomis, kur į krantą išmesta jūros pagaliukų ir dumblių, yra didesnė galimybė rasti šį akmenuką.
Kur reikėtų ieškoti gintaro? I.Osnač siūlo jo ieškoti Šventosios ruože Latvijos link, Pajūrio regioninio parko teritorijoje, Melnragėje ir Kuršių nerijoje.
