„Magija“, – taip apie nepaaiškinamą kalno trauką kalba vietiniai, pro kryžiais apstatytą piliakalnį pravažiuojantys kasdien. Jiems šis vaizdas toks pat įprastas, kaip kalnai Italijos miestelio gyventojams. Tačiau užsukusieji į Kryžių kalną pirmą kartą visuomet lieka nustebinti.
„Didžioji dalis apsilankančių yra tikintieji. Juos stebina, kad tokioje mažoje šalyje kaip Lietuvoje yra toks neįprastas objektas. Kryžių kalną žmonės lanko visus metus. Žinoma, jaučiasi sezoniškumas. Tačiau, atvirai pasakius, net ir žiemą, per sniegą, žmonės pas mus važiuoja, lipa į kalną, neša kryžius“, – pasakojo Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro Turizmo filialo (Kryžių kalnas) vadybininkė Solveiga Vietaitė.
Vertindama ką tik pasirodžiusį italų spaudos straipsnį, kuriame Kryžių kalnas pavadintas „vieta turistams gąsdinti“, turizmo vadybininkė buvo įsitikinusi, jog tai – nereikšminga.
„Per 6 metus, nuo tada, kai Kryžių kalne atsidarė Turizmo ir verslo informacijos centras, nieko panašaus nesame girdėję. Kryžių kalną lanko turistai iš viso pasaulio. Šiemet spalio 5 dieną čia lankėsi ir italų delegacija. Jų įspūdžiai geri. Tad straipsnyje pateikta tikrai ne visų italų nuomonė“, – sakė turizmo vadybininkė.
Keliolika kilometrų nuo Šiaulių nutolusiame Kryžių kalne lankytojų nuolat daugėja. Per šį sezoną, kuris dar nesibaigė, apsilankė 23 593 lietuvių ir 81 327 turistai iš užsienio valstybių. Iš viso per metus Kryžių kalną aplankė 104 920 turistų. Daugiausia vokiečių (ši šalis pagal lankytojų skaičių Kryžių kalne lyderiauja nuo 2008 m., – aut. past.), dažnai lankosi grupės iš Latvijos, Lenkijos, kitų Vakarų ir Rytų Europos šalių. Neįprastas turistinis objektas traukia ir turistus iš Azijos.
Kryžiuose surašytos karių padėkos, jaunų porų svajonės
Dažno lietuvio nuotraukų albume galima rasti nuotraukų iš Kryžių kalno. Šią vietą jie lanko ne tik su svečiais iš užsienio, bet ir ypatingomis progomis – per vestuves, krikštynas.
Pasak S.Vietaitės, tradicija po bažnyčios jaunavedžiams ar krikštynų dalyviams aplankyti Kryžių kalną ir čia pastatyti savo šeimos kryžių gyvuoja jau keletą dešimtmečių. „Vasarą ar žiemą juos visada galite sutikti Kryžių kalne“, – pasakojo pašnekovė.
Ant kryžių dažnai įrašomos didžiausios svajonės, pavyzdžiui, susilaukti vaikų, įveikti neišgydomą ligą – tikima, kad į kryžių „įdėta“ intencija tokia stipri, jog veikia visą žmogaus gyvenimą.
Tradiciją ypatingas progas įamžinti Kryžių kalne turi ugniagesiai, taip pat netoli Šiaulių reziduojantys NATO kariai.
„Jų kryžiai išskirtiniai, gaminti pagal užsakymą, atspindi jų profesiją, misiją. Pavyzdžiui, Lietuvos ugniagesiai 2012 metais, minėdami garbingą jubiliejų, pastatė kryžių, kuris vaizduoja gelbėtoją, nešantį kryžių. NATO kariai, kiekvieną kartą baigę misijas, taip pat atveža kryžius“, – sakė turizmo atstovė.
Atvykusius į Kryžių kalną visuomet pribloškia čia esančių kryžių kiekis. Tikslus jų skaičius nėra žinomas. 2012 metais buvo bandyta suskaičiuoti aukštesnius nei metras kryžius – tuomet ant Jurgaičių piliakalnio jų buvo daugiau nei 105 tūkstančiai.
Kryžius sudegina vyskupo paskirtoje vietoje
Vaikštinėjant po kalną nesunku pastebėti, kad kai kurie kryžiai čia stovi ne vieną dešimtmetį ir gali kelti grėsmę lankytojams. Tačiau nusprendus apsivalyti ir išmesti pasenusius kryžius, tenka laikytis neįprastų taisyklių. Kaip pasakojo Kryžių kalno ir jo prieigų, užimančių apie 6,5 ha, aplinka besirūpinanti Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė, nurinkti galima tik tuos kryžius, kurie visiškai supuvę. Be to, jie turi būti sudeginami tam tikroje vietoje.
„Vyskupas yra paskyręs ir pašventinęs tą vietą. Deginimas vyksta taip pat jam prižiūrint. Vyskupo žodžiais: „Ugnis sudegina tik pliką medį, bet intencija, sudėta į kryžių, lieka. Ugnis jos neveikia“, – neįprastas detales atskleidė seniūnė.
Vis dėlto apsitvarkyti būtina, kitaip po kiekvienos didesnės audros Kryžių kalnas primintų neįžengiamas džiungles.
„Šiemet savanoriai atstatė šimtus kryželių. Nurinkti jų negalėjome: apačios nupuvusios, bet jie dar stovi. Nepataisomas dalis pakeitus, dauguma jų dar stovės ne vienerius metus“, – įsitikinusi J.Baškienė.
Aplankyti Kryžių kalną galima visus metus, bet kuriuo paros metu – kalnas jau kelerius metus apšviestas. Tiesa, šiuo metu Kryžių kalne yra remontuojama koplyčia, kurioje 1993 metais šv. Mišias aukojo popiežius Jonas Paulius II. Tikimasi, kad kitą sezoną lankytojams ji jau bus atvira.
Vingiuota Kryžių kalno istorija
Keliolika kilometrų nuo Šiaulių esantis Jurgaičių piliakalnis garsus nuo viduramžių. Tuo laiku ant kalno stovėjusią medinę pilį 1348 metais sunaikino Livonijos kariuomenė. Iki XIX a. vidurio kalnas, kurį vietiniai vadino įvairiai – Pilies, Maldavimų kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, stovėjo plikas. Tačiau vėliau ant jo žmonės pradėjo statyti kryžius.
Versijų, kokiu tikslu ant piliakalnio atsidaro pirmieji kryžiai, ne viena: viena iš jų mini 1863-ųjų sukilimą – esą pirmieji kryžiai buvo skirti jo metu žuvusiems atminti. Caro valdžia buvo uždraudusi ant kalno statyti kryžius – jie griauti, o žmonės bausti. Tačiau sunaikintus kryžius pakeisdavo nauji – taip ant piliakalnio daugėjo kryžių ir ilgainiui jis tapo žinomas kaip Kryžių kalnas.
Versijų, kokiu tikslu ant piliakalnio atsidaro pirmieji kryžiai, ne viena: viena iš jų mini 1863-ųjų sukilimą – esą pirmieji kryžiai buvo skirti jo metu žuvusiems atminti.
Kryžių kalno raida nuo pat pradžių susijusi su Bažnyčia. Spontanišką tikinčiųjų pamaldumą palaikė ir skatino kunigai. Gerai žinoma, kad jau XIX a. pabaigoje Kryžių kalnas laikytas šventa vieta, į jį pasimelsti keliaudavo tikintieji iš skirtingų vietovių.
1993 metų rudenį Kryžių kalną aplankė popiežius Jonas Paulius II. Po kelionės Lietuvoje jis paragino Italijos brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Jo projektą sukūrė architektai Angelo Polesello ir Nunzio Rimmaudo.
Kertinis vienuolyno akmuo išrėžtas iš La Vernos kalno (Italijoje, kur įsikūrę broliai pranciškonai, – aut. past.). Jį pašventino popiežius Jonas Paulius II. Akmenyje saugoma kapsulė su vienuolyno steigimo dokumentais.
Pastatą, stovintį 300 metrų nuo Kryžių kalno, statyti padėjo Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Jis iškilmingai pašventintas 2000 metų liepą. Jame įsikūręs Lietuvos šv. Kazimiero provincijos noviciatas. Vienuolyne laukiami ir maldininkai, norintys pabūti ir susikaupti tyloje.
