Vietinio turizmo tyrimo, atlikto šių metų birželį, duomenimis, pusė Lietuvos turistų keliaudami po šalį ieško gamtos lobių – kopia į apžvalgos bokštus, tyrinėja pažintinius takus ir piliakalnius. Dar daugiau ilsisi prie vandens, sodybose ir kitose miškais ir pievomis apsuptose vietovėse. Šios ilgametės kelionių tendencijos atspindi lietuvių prisirišimą prie gamtos. Vis tik, Lietuvoje vis dar nemaža patirčių ir vietų, kurios slepiasi gūdžiose giriose ir nepažintose pelkėse, rašoma pranešime spaudai.
Netikėtas atradimas – žemyninės kopos
Smėlio smiltis, byrančias tarp pirštų, pajusti galima ne tik pajūryje. Gali būti, kad į kopas netikėtai pateksite klaidžiodami po girią. Bartkuškio miške (Širvintų r.) nemažas plotas švaraus balto smėlio pagal vieną versiją buvo paliktas ledynų prieš tūkstančius metų, pagal kitą – supustytas po miško gaisro. Čia linguojančios žemaūgės pušys išties primena jūros ošimą.
Kitą žemyninę kopą – Klonių kalną arba Gaidžio kopą – galima rasti Dzūkijos nacionaliniame parke (Marcinkonys, Varėnos r.).
Dar viena plyti Rūdninkų girioje (Šalčininkų r.) – sakoma, kad čia kopa susiformavo dėl karinių pratybų metu vykdytų bombardavimų, mat čia stūkso buvęs sovietų poligonas.
O ir Dumsių girioje (Jonavos r.). galima aplankyti ne tik kontinentinę kopą, bet ir kariniame poligone įrengtą apžvalgos aikštelę. Rodos, miškas slepia ne tik įspūdingus smėlynus, bet ir karines paslaptis...
Raketų bazė
Angarai, raketų paleidimo aikštelės, bunkeriai, saugyklos, kareivinės... Bauginančius Šaltojo karo reliktus iki šiol galima apžiūrėti miškuose tarp Ukmergės ir Veprių. Čia net tris dešimtmečius (1958-1988 m.) buvo įsikūrusi sovietų armijos Kopūstėlių raketinė bazė su galingiausiomis to meto sovietų armijos balistinėmis raketomis. Jos galėjo pasiekti taikinį, esantį už 3000 kilometrų.
Šiuo metu po Kopūstėlių raketinę bazę apžvalgines ekskursijas kariniu automobiliu vykdo klubas „Miško broliai“. Klubas taip pat rekonstruoja garsiausių Lietuvos ir pasaulio istorijoje mūšių scenarijus ir rengia šratasvaidžio žaidimus. Įprastai mūšiai trunka dvi ar tris dienas, tad karo žaidimų entuziastams bazėje gali tekti pajausti ir kario lovos kietumą. Daugiau informacijos čia.
Laumžirgių bei drugelių stebėjimas
Ar žinojote, kad Mažojoje Lietuvoje galima stebėti ne tik paukščius? Aukštumalos aukštapelkėje organizuojamas ir laumžirgių bei drugelių stebėjimas. O tūkstančius kilometrų nukeliaujantys laumžirgiai Ventės rage įsikūrusioje ornitologijos stotyje yra žymimi. Šių įspūdingų skraidančių keliautojų migracijos paslaptis atskleisti siekiantys Ventės rago mokslininkai tai daro vieninteliai pasaulyje! Daugiau informacijos čia.
Partizanų pėdsakais
Lietuvos miškai – ne tik neaprėpiami gamtos stebuklai, bet ir Lietuvos laisvės kovų istorijos sergėtojai. Galbūt šiltas vasaros savaitgalis gali jus nuvesti partizanu keliais? Merkinėje galite leistis į 22 km žygį Adolfo Ramanausko-Vanago laisvės kovų keliu. Maršrutas prasideda memoriale Dainavos apygardos partizanams – Merkinės kryžių kalnelyje ir baigiasi ant Merkinės piliakalnio. Tarp lankytinų pažintinio maršruto objektų – ir žymiosios fotosesijos su vanagais vieta.
Daugėliškių miške (Raseinių r.) įrengtas Daugėliškio miško bunkerio pažintinis takas su informaciniais stendais apie čia vykusių partizanų kovų istoriją, o Pasvalio rajone, Žadeikių girioje lankytojams atviras ką tik atnaujintas bunkeris su 3D vizualizacija Pasvalio krašto muziejuje.
Meteorito krateris Vepriuose
Prieš 165 milijonus metų žemę sudrebino 6,9 balo drebėjimas, kurį sukėlė dabartinėje Veprių seniūnijoje (Ukmergės r.) nusileidęs meteoritas. Smūgio būta tokio stipraus, kad ugnis Lietuvos teritorijoje sunaikino viską, kas buvo gyva, o toje vietoje atsirado krateris, užimantis daugiau nei 50 kvadratinių kilometrų. Dabar šį kraterį skrodžia ir veja dviračių trasos, tinkamos ir mažiau patyrusiems ir ilgesnius maršrutus mėgstantiems dviratininkams. Daugiau informacijos čia.
Miško maudynės
Kasdienis skubėjimas vargina ne tik kūną, bet ir sielą. Dvasiai atgaivinti japonai praktikuoja shinrin-yoku arba kitaip – miško maudynes. Gali pasirodyti, kad tai – maudynės miško upelyje, tačiau tai ne visai tiesa. Iš tiesų Lietuvoje vis dažniau pasitelkiama filosofija skatina lėtai panirti į gamtą visomis juslėmis – įsiklausyti, pajausti, užuosti, pasigrožėti ir net pajusti miško skonį.
Miško terapijos, atsipalaidavimo ir susiliejimo su gamta mokytis padės šią metodiką praktikuojantys gidai. Daugiau informacijos čia.
Didžiausia pasaulyje sapnų gaudyklė
Sapnuojantiems košmarus verta apsilankyti Asvejos regioniniame parko pušyne netoli Dubingių (Molėtų r.). Čia medžiuose iškelta beveik 13 m aukščio, 10 m lanko skersmens sapnų gaudyklė. Gaudyklė surišta iš daugiau nei vieno kilometro ilgio pintos virvės, 700 medienos dalių, 319 karoliukų ir sveria 156 kg. Be to, sveikos gyvensenos centro „Auksinė giria“ teritorijoje slepiasi ir 4 stichijų miško labirintas, kurį įveikti gali tik pasikliaudamas nuojauta. Daugiau informacijos čia.
Vaistažolių menas
Tiems, kam vaikystėje sukosėjus močiutės virdavo kmynų arbatą, o suskaudus pilvą girdydavo ramunėlių užpilu, vertinantiems gydomąsias gamtos galias ir nenorintiems pamiršti, ko mokė mūsų senoliai, verta apsvarstyti savaitgalį Anykščiuose. Čia žolininkas Ramūnas Daugelavičius ir suaugusius, ir vaikus moko pažinti augalus, puoselėti sveikatą ir skonius. Iš žolininko yra ko pasimokyti net ir tiems, kurie gydomosiomis žolelių savybėmis nesidomi – vietoje vaistinių arbatų edukacinių programų metu galite mokytis apie lietuvišką kavą. Daugiau informacijos čia.
Vilkų duobė
Iki šiol pasakojamos legendos apie Velnio duobės ir mažesnės jos „sesutės“ – Strėvos įgriuvos (Aukštadvario regioninis parkas, Trakų r.) – kilmę. Tebėra nežinoma, ar į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą patekusią daugiau nei 30 m gylio Velnio duobę išmušė meteoritas, ar ledynai, ar visgi čia prasmegusi bažnyčia. Legendomis apipinta ir mažiau žinoma Vilkų duobė, arba Grabijolų dauba Žemaitiškių miške (Neries regioninis parkas, Vilniaus r.). Pasak vienų, čia įlūžęs tunelis, vedęs iš Kernavės į Vilnių, pasak kitų, ją iškasė kapus kasę švedai, o pasak trečių, čia suvilkę paskerstas avis nuo seno puotauja vilkai. Daugiau informacijos čia.
Pirmykštis urvas
Aplankius Budelių piliakalnį ir persikėlus lynų keltu per Nerį verta surasti urvą Čiobiškio girininkijos miške (Širvintų r.). Keliolikos metrų ilgio Čiobiškio arba Rynos urvas laikomas giliausiu natūraliu gamtiniu urvu šalyje – tai vienas iš nedaugelio Lietuvoje esančių tokių gamtos darinių. Manoma, kad kadaise čia būtų puikiai išsitekusi pirmykščių žmonių šeima. Dabar šis urvas, esantis penkių metrų aukštyje nuo apačioje srovenančio upelio, tarnauja kaip slėptuvė šikšnosparniams ir kitiems miško gyventojams. Daugiau informacijos čia.
