Bokšto vieta buvo parinkta dar 1997 metais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemą – pagrindinį dokumentą, nustatantį priemones šiai unikaliai teritorijai saugoti ir tvarkyti. Jau tada buvo svajojama apie apžvalgos bokštą, kur žmogus galės suprasti šios vietos kraštovaizdžio grožį ir išskirtinumą.
Bokštas matyti dar net neprivažiavus miestelio – likus keliems kilometrams iki jo. Į jį nebus galima kopti vėjo gūsiams siekiant 12 m/s ir daugiau. Taip pat žaibuojant. Lankytojoms, atėjusioms su aukštakulniais, teks juos nusiauti, nes kopti į viršų bus itin sudėtinga. Tokie perspėjimai pasitinka dar bokšto apačioje. Ten pat – ir būrys smalsuolių.
Birštono bokšto, kuris nuo pat jo pristatymo tapo laukiamiausiu šių metų nauju turistiniu objektu šalyje, lankytojai galės užkopti į 45 metrų aukštį. O įskaičiuojant ir Škėvonių gūbrį, užkopusieji į bokštą atsidurs net 92 metrų virš jūros lygio aukštyje. Į bokšto viršų veda 300 pakopinių laiptų.
Pirmą savaitę, siekiant išsiaiškinti lankytojų srautus, bokštas veiks iki 22 val. Vėliau jis bus atviras visą parą, lankymas nemokamas. Tikėtina, kad pradžioje, ypač savaitgaliais, pramogautojai jį tiesiog užguls.
Kaip anksčiau 15min yra sakiusi Nemuno kilpų regioninio parko vyr. specialistė, kultūrologė, gidė Ramutė Milušauskienė, bokšte vienu metu galėtų būti apie 40 žmonių. Tad gerai pasvarstykite, ar norite šį objektą aplankyti savaitgalį ar artimiausiu metu – tokių norinčių gali būti begalės.
Aliuzija į praeitį
Daug dėmesio prieš statybas buvo skirta pačiai bokšto vietai (pasitelkti net dronai žvalgybai) ir statinio dizainui. Galiausiai parinktas būtent toks – tęsiantis gynybinių pilių ir bažnyčios bokštų architektūros tradicijas.
„Iššūkio nejautėme, tačiau naudotos ne pačios pigiausios medžiagos. Abejojome tik dėl finansavimo, ar užteks. Dizaino filosofiją padiktavo teritorija, kurioje šis bokštas išdygo. Ji saugoma. Tad jokių įmantrių konstrukcijų, modernybių. Kūrėme aliuziją į pilies bokštą, matytą vaizdą M.K.Čiurlionio paveiksle. Svarbi praeitis“, – teigė projektuotojas Donatas Malinauskas.
Bokšto fasadas dekoruotas 60-čia trikampių langelių. Šie dizaine atsirado remiantis lietuvių liaudies kūryba – senovinių verpsčių, šiaudinių sodų dekoracijomis.
Statybos darbus atliko UAB „Empower-Fidelitas“. Pasak statybininkų, kuriems tai – jau 6 apžvalgos bokštas veiklos istorijoje (nė karto statybų metu dar nebuvo naudota tiek daug įvairių medžiagų), panaudota 110 tonų metalo bei 2 tonos varžtinių sujungimų.
Lankytojai perspėjami, kad viduje naudota medžiaga natūraliai oksiduojasi, o rūdys – teplios.
Į bokštą įkopęs aplinkos ministras Kęstutis Mažeika palinkėjo, kad šis turistinis objektas stovėtų ilgai ilgai, kad juo džiaugtųsi mūsų anūkai ir proanūkiai. Juokauta, kokią garantiją statybininkai davė šiam objektui. Gal 50 metų?
Vienintelis trūkumas, kurį galima įžvelgti jau dabar – nėra lifto, tad neįgalieji pasigrožėti atsiveriančia panorama negalės. Lankytojai su negalia gali privažiuoti automobiliu iki pat bokšto, kur įrengta nedidelė stovėjimo aikštelė. Jiems, kaip ir lipti laipteliais nenorintiems lankytojams, įrengti specialūs informaciniai stendai su QR kodais, kuriuos nuskaičius telefonu, jo ekrane matosi iš bokšto atsiveriantys vaizdai.
Užkopus siūbavimo, kuris jaučiasi kituose panašiuose apžvalgos bokštuose, bent jau liepos 11-osios popietę nesijautė.
Šalia šiuo metu pradėta įrenginėti vasaros kavinė.
Nevažiuokite automobiliu iki pat bokšto
Bokštas pastatytas saugomoje teritorijoje, ant Škėvonių gūbrio. Užlipusieji iš jo matys dvi Nemuno kilpas, Nemuno slėnį, akmeningąjį Nemuno intaką Kriokšlį, Nemuno juosiamą Punios šilo sengirę, Siponių mišką, Verknės upės slėnį, Birštono atragį, Kernuvių atodangą, o tolumoje – Prienus ir galbūt Alytų.
Dėl ypatingos vietos patekimas prie bokšto nebus pats paprasčiausias. Kol kas čia yra tik nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, didesnė – tik planuose. Tad patariama lankytojams planuotis kelionę iki bokšto pėstute arba dviračiais. Artimiausia erdvi aikštelė yra B.Sruogos g. 25, šalia prekybos centro „Norfa“. Ateityje prie bokšto atsiras ir didesnės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau tikrai ne šią vasarą.
Tapdamas aukščiausiu, Birštono apžvalgos bokštas į antrąją vietą nustūmė ligšiolinį šio sąrašo lyderį – 36 metrų aukščio Mindūnų apžvalgos bokštą, kuris atidarytas 2015 rugsėjį. Įrengiant jį siekta Labanoro regioninio parko lankytojams parodyti šio Aukštaitijos regiono kraštovaizdžio įvairovę, susipažinti su jame esančiais Baltaisiais Lakajais, Juodaisiais Lakajais, Siesarties ežeru, su ežero salomis bei garsiąja Labanoro giria.
Taigi naujasis aukščio lyderis – Birštono apžvalgos bokštas, kartelę pakėlė beveik dešimčia metrų.
Iš viso Lietuvoje yra 33 apžvalgos bokštai. Norintys iš aukščiau nužvelgti Lietuvos apylinkes, tai gali padaryti ir nuo apžvalgos vietų, kurių Lietuvoje gerokai daugiau.
