15min, bendradarbiaudama su nauju kelionių Lietuvoje informacijos portalu www.idomiausiosvietos.lt, tęsia kelionę, kurios tikslas – paskanauti Lietuvos regionų įdomių patiekalų ir atrasti kitus Lietuvos paveldo lobius.
Žemaičiams šis žodis reiškia kažką sujaukto suvelto. Suvalkiečiams tai – šaltas saldus valgymėlis.
Vitalija Filipova Kazlų Rūdoje plačiai žinoma. Jos publikacijų pilna spauda, rašo knygas apie vietos paveldą, darbuojasi kultūros srityje.
Daug apie savo kraštą žinanti moteris ne šiaip sau atsidūrė mūsų komandos kelyje. Ji pažįsta kone visus miesto ir apylinkės žmones, kurie kažkuo yra savotiški ir originalūs.
Kitose publikacijose papasakosime, kaip V.Filipova mus supažindino su trimis brandaus amžiaus, bet jaunos sielos žmonėmis, kurie gamina unikalų saldinį sūrį, iš pienių gamina vyną ir verda duonos sriubą.
Pati V.Filipova prieš visas keliones pasiūlo atsigaivinti šalta sriuba – mutiniu. Žemaičiams šis žodis reiškia kažką sujaukto suvelto. Galbūt kažkokį tirštą viralą. Suvalkiečiams tai – šaltas saldus valgymėlis.
Kaip jis gaminamas? Kelios duonos riekutės supjaustomos kubeliais. Tuomet su cukrumi pertrinamos braškės. Įberiama sauja šviežutėlių mėlynių arba kitų miško uogų. Užpili vandeniu ir jau gali srėbti.
Tiesa, daugelis užpila pienu ir skuba kabinti šaukštais, kol uogų rūgtis visko nesutraukė į varškę. Tegul tai nutinka jau skrandyje.
Pati V.Filipova jau senokai vengia mėsos patiekalų, o pieno stengiasi vartoti kuo mažiau. Todėl jai mutinys pats skaniausias – su tyru vandeniu. Tokiu vaišino ir mus.
Pasvalyje ar Pakruojyje, žmonės valgo mekerį. Lygiai toks pat patiekalas Joniškio ir Šeduvos kraštuose vadinamas kuplūnu.
Dviems iš trijų ragavusiems pasirodė keista – duona, uogos, vanduo? Tačiau visos mintys stoja į vietas, prisiminus savo vaikystę.
Koks skaniausias sumuštinis būdavo? Gal drėgna duonos riekė, apibarstyta cukrumi?
Duonos gaivinamosios savybės pastebėtos visuose Lietuvos regionuose. Tik panašios sriubos skoniai ir gaminimas skiriasi. Tai juk ta pati gira, tik neišrūgusi. Netikite?
Šiaurės Lietuvoje, Pasvalyje ar Pakruojyje, žmonės valgo mekerį. Tai tiesiog vandeniu užpilti padžiūvusios duonos gabalėliai, apiberti cukrumi. Lygiai toks pat patiekalas Joniškio ir Šeduvos kraštuose jau vadinamas kuplūnu.
Žemaičių kraštuose kažkas panašaus vadinama ubagyne. Kėdainiuose – trupikas. Kai palygini visas šias šaltas duonos sriubas, suvalkietiškas mutinys pasirodo tikras ponų, o ne ubagų valgis.
Štai kodėl bernas iš Žiemgalos krašto suvalkietiškam mutiniui pasiima didžiausią šaukštą ir dubenį. Žino, kad mutinys – mekeris su braškėmis ir mėlynėmis.
Štai jums mūsų kelionės maršutas. Žymėkite ir jūs savo keliones idomiausiosvietos.lt, taip padėsite atrasti Lietuvos paveldo lobius kitiems.
Video galite pamatyti, kaip galima lengvai ir paprastai žymėti savo keliones.
Projekto partneriai: VšĮ „Paveldo projektai“ ir Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas
