„Viskas įmanoma“, – drąsiai rėžė T.Jačionis ir detalius, techniniais sprendimais pagrįstus planus, paremtus surinktais autentiškais objekto įrangos dokumentais, jis pristatė Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA). Iš šios institucijos dabar laukiama proveržiu galinčio tapti atsakymo.
„Atsirado labai rimtas bendražygis šioje švyturio epopėjoje, tad kylame į naują lygį. Inžinierius profesionalas, kuris įrodė, kad senoji lempa gali veikti, žino, kaip ją sutaisyti. Dar daugiau, jis mato ir apačioje esančio bei aukcionui ruošiamo švyturininko namo panaudojimo turizmui, istorijai, net švyturio aptarnavimui galimybes. Tokiu būdu labai prasmingai įveiklintumėme visą švyturio kompleksą, ne tik jo bokštą, kuris jau tapo apžvalgos aikštele“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos miesto meras Darius Jasaitis.
Sukėlė ažiotažą
Pats pirmas 27 metrų aukščio aštuonbriaunis Nidos švyturys ant Urbo kalno viršūnės Prūsijos karaliaus potvarkiu buvo pastatytas 1874 m. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944 m., ši kurorto puošmena dėl strateginių-karinių motyvų buvo susprogdinta pačių vokiečių. Senojo švyturio nuolaužos dar ir dabar riogso Urbo kalno pašlaitėse.
Naujas ir iki šiol išlikęs švyturys po dvejus metus trukusių statybų visai šalia susprogdintojo iškilo 1953 metais. Sovietmečio statinys – 29,3 m aukščio, o šviesa buvo matoma 41 km atstumu.
Tiek vietiniai, tiek Nidos svečiai ilgus dešimtmečius buvo pripratę sutemus grožėtis švytuokliniu švyturio spinduliu. Besisukanti lempa, aklinoje dangaus tamsoje išnyrantys ir pradingstantys šviesos šuorai teikė savotiško žavesio, romantikos pojūtį.
Švytuoklinis švyturio spindulys užgeso 2016 m. Anuometinės Lietuvos saugios laivybos administracijos (dabar LTSA) sprendimu pasenusią optiką (ji nėra išmontuota) pakeitė išorėje sumontuoti naujos kartos LED žibintai: du didesni – jūros pusėje, mažesnis – Kuršmarių. Šie tiesiog žybsi trumpais šviesos signalais kas 0,2 sekundės.
Vos užgesinus senąją lempą suvokta, kokio vizualinio ir net emocinio efekto netekta, todėl įsižiebė įvairiausios iniciatyvos grąžinti senąją lempą arba bent ją įjungti tam tikromis progomis.
2017 m. žmonės pasiryžo patys finansuoti naujos lempos pirkimą (o tai, pasirodė, neįmanoma, nes nebėra išlikę analogų pasaulyje) ir montavimą. Į Susisiekimo ministeriją anuomet kreipėsi apie 260 buriuotojų bei jų šeimų, per 400 parašų anksčiau surinkta elektroninėje peticijoje, taip buvo pradėti kaupti pinigai (vienas privatus asmuo paaukojo net 7 tūkst. eurų).
Tačiau navigacinę įrangą prižiūrintys valdininkai nematė jokių galimybių įgyvendinti svajone atrodžiusių idėjų. Esą senoji lempa – atgyvenusi, todėl buvo būtina sumontuoti naują, modernią, visiškai kompiuterizuoto valdymo optiką.
Perdavė dokumentus
Regis, visos viltys susigrąžinti švytuoklę žlugo, kol šią vasarą į Nidą neatvyko VILNIUS TECH Elektroninių sistemų katedros lektorius T. Jačionis.
„Mane sudomino aplinkybė, esą niekaip nebeįmanoma įjungti senosios švyturio lempos, todėl užlipau į bokštą ir apžiūrėjau įrangą. Išvydau, kad ten nėra tokios elektronikos, kurios nebūtų įmanoma atkurti, suremontuoti.
Senieji navigaciniai įrenginiai veiktų savarankiškai ir tiesiogiai nebūtų sujungti su modernia įranga, tačiau tai užtikrintų jų veikimą pakaitomis. Nebūtų reikalingi naujosios navigacinės įrangos automatikos valdymo sistemos pakeitimai.
Yra išlikęs senasis šešių lempų keitiklis, kurio būklę norėčiau apžiūrėti detaliau. Pati keitiklio mechanizmo sandara – nesudėtinga, tačiau nėra nė vienos lempos. Tokių nebenusipirksi, bet galima rekonstruoti, iš naujo pagaminti, nes turime visas technines charakteristikas“, – “Vakarų ekspresui“ pasakojo inžinierius.
Kartu su BĮ Neringos muziejų darbuotojais jis nuvyko į svečius pas buvusį ilgametį Nidos švyturininką Anatolijų Aleksandrovą, kuris padovanojo muziejininkams tikrą lobį. Vyriškis perdavė visą turimų švyturio dokumentų pluoštą nuo 1994 metų, bet yra ir senesnių, siekiančių 1986 metus.
„Švytuoklės techninio paso kopiją. Svarbu tai, kad yra išlikusios elektroninės įrangos schemos, brėžiniai, pagal kuriuos galima būtų pagaminti arba suremontuoti esamą švyturio įrangą. Išlikęs ir Nidos švyturio optikos lęšio elementas, tad turime autentišką pavyzdį. Nustebino pats lempos lęšio sukimo variklis, gamintas 1986 m.: tais laikais jis buvo supermodernus. Unikalus net.
Analogiškos konstrukcijos varikliai naudojami šiuolaikiniuose dronuose ar paspirtukuose.
Kruopščiai sukaupti įvairiausi inventorizaciniai dokumentai, lydraščiai: pavyzdžiui, kokia buvo kiekvienam įrenginiui, jo valymui skiriama mėnesinė techninio spirito norma. Gavome ir duomenis apie konkrečią įrangą, kuri buvo sumontuota švyturio komplekse, kokie jam priklausė pastatai ir inžineriniai įrenginiai. Dokumentų – kelios dėžės“, – džiaugėsi T.Jačionis.
Praėjusį mėnesį įvyko pirmasis minėto inžinieriaus, Neringos muziejų, Neringos merijos vadovybės ir LTSA atstakingų atstovų pasitarimas, kurio metu T. Jačionis išdėstė planą, kaip realiai galima būtų atgaivinti senąją lempą, kad ji vėl veiktų ir suktųsi, skleisdama švytuoklinį spindulį.
„Man buvo paaiškinta, kad net ir sudėjus veikiančias lempas senoji švyturio optika neteisingai skleidžia šviesos signalą, tačiau aš radau galimą gedimą, neatitikimą: nuo švyturio lęšio yra nuimti keli šviesos deflektoriai, kurie pro lęšio kraštus praleisdavo šviesą. Tai galima sutvarkyti.
Dabar tik reikia, kad LTSA atsižvelgtų į naują informaciją, leistų sutvarkyti lempą ir ją išbandyti.
Pakėlę droną iš jūros pusės galėtumėme įvertinti švyturio skleidžiamos šviesos spindulio tinkamumą naudoti“, – niuansus dėstė VILNIUS TECH dėstytojas.
Anot jo, esama ir tam tikro teisinio klausimo: ar laikinai išjungus dabartinius žibintus ir įjungus senąją švytuoklę dėl skirtingų veikimo principų ji neklaidintų laivų kapitonų.
Švyturio lempa su varikliu
Neringos muziejų direktorė dr. Lina Motuzienė „Vakarų ekspresą“ tikino, kad Nidos švyturio likimas nuo šiol tikrai gali pakrypti kita linkme.
„Labai džiaugiamės, kad atsirado entuziastas, kuris suinteresuotas senosios švytuoklės sugrąžinimu, ir dar profesionalus inžinerius, kuris gali bendrauti techniniais terminais su LTSA, nemačiusia galimybės įjungti švytuoklės. Jis įrodinėja, kad viskas įmanoma ir padaroma.
Itin svarbus lūžis: perduota nuo 1971 m. iki 2017 m. dirbusio ir dokumentus kaupusio švyturininko A. Aleksandrovo medžiaga. Techninės specifikacijos, buhalterija ir du stiklai nuo senosios lempos krištolinio lęšio.
Supraskime, kad visame Baltijos jūros regione Nidos švyturys ir Estijoje esantis likę vos du su neišmontuotomis švytuoklinėmis lempomis. Kitur viskas pakeista „mirksiukais“.
Jie sunaikina romantiką, skleidžiamą švyturio aurą. Tiek iš viešų apklausų, tiek neoficialiai pabendravus su vietiniais, ilgamečiais vasarotojais aišku – visi pasiilgsta senosios švytuoklės“, – teigė muziejininkė.
Jai antrino ir T.Jačionis, kuris pastebėjo, kad jaunimui vien pats švyturio pastatas jau nebeatrodo kaip… švyturys.
„Net nebežinoma, kaip veikdavo tie švyturiai, kad sudėtinga lempa buvo, kuri sukdavosi, o Nidoje juk turime net unikalų jos variklį. Dabar matomas tik aukštas bokštas, į kurį galima užlipti, pasigrožėti panorama, o sutemus viršūnėje blyksi lemputės. Kaip ant vėjo jėgainių. Kuo skiriasi tuomet švyturys nuo jų?
Kol dar sovietinė įranga visiškai nepaseno, ją būtina atnaujinti ir dėl istorinės teisybės, ir dėl pažinimo, estetikos, nepakartojamos naktinės dvasios sukūrimo.
Patikėkite, tai įmanoma, nes pagal pirminę įrangos apžiūrą galiu daryti preliminarią išvadą, jog ten nėra net kritinių sistemos gedimų, neatstatomų ar neatnaujinamų, nepagaminamų elementų“, – teigė jis.
Neringos meras D.Jasaitis tikino, jog ir lėšų idėjai realizuoti tikrai pavyktų rasti.
„Tai nebūtų kosminės sumos. Juoba kai yra jau suaukoti pinigai, tik nebuvo progos juos panaudoti, nes niekas nesiėmė, o tiksliau – neleido tą lempą su įranga atnaujinti, restauruoti, užkurti. Džiugu, kad dabar, atsiradus naujiems motyvams ir inžinieriaus įžvalgoms, LTSA neatstūmė mūsų ir paprašė laiko įvertinti galimybes. Jie turėjo daug baimių, bet T. Jačionio buvo nuraminti.
Pirmiausiai dėl to, kad nebus liečiama jų modernioji įranga, nieko perprogramuoti nereikės. Dabar gi situacija yra gana graudi: vaikai, nematę švytuoklės, mūsų švyturį vadina tiesiog pastatu ar apžvalgos aikštele“, – pripažino jis.
Pokalbininkų svarstymu, jei pavyktų įjungti senąją lempą, ji suktųsi tik tam tikromis progomis: pvz., Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, per Neringos miesto gimtadienį ir pan. O gal net ir viso turistinio sezono metu.
Pasidomėjus, ką apie naujais argumentais nuskambėjusias užmačias mano pati LTSA, šios įstaigos Jūrų departamento Hidrografijos skyriaus vedėjas Jurijus Gleikinas buvo atsargus.
„Kol kas nieko negaliu atsakyti, nes laukiame direktoriaus pozicijos. Problema gali būti naujųjų žibintų pakėlimas, kad jie netrukdytų senajai lempai šviesti, neužgožtų spindulio. Mes griežto “ne„ nesakome. Pirmiausia reikia principinio apsisprendimo, o tada, jei bus duotas teigiamas atsakymas, leisti pabandyti senąją lempą sutvarkyti ir pažiūrėti, kaip ji veiktų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė jis.
Sudomintų ir baikerius
Panašu, kad vien švytuoklės paleidimu entuziastai apsiriboti neketina: svarstoma turizmui pritaikyti ir Urbo kalno papėdėje esantį paveldosauginį Nidos švyturio statinių komplekso administracinį pastatą (vadinamąjį švyturininko namelį). Jis, be kita ko, priklauso VĮ Turto bankui ir gali būti aukcione parduotas, todėl Neringos savivaldybė yra kreipusis į Finansų ministeriją prašydama stabdyti šio objekto pardavimą ir numatyti galimybę jį perleisti valdyti panaudos pagrindais (kaip ir švyturio pastatą) municipalitetui. Šis klausimas kol kas – aklavietėje.
„Lankiausi ir minėtame administraciniame name ir išsiaiškinau, kad tai – galbūt pirmasis elektrifikuotas pastatas Nidoje. Kurortas gyveno be jos, kol 1960 m. buvo nutiesta elektros linija.
Pastate buvo trys generatoriai, todėl šis objektas – ypatingos svarbos, be jo nebūtų veikęs ir pats švyturys. Ten stovėjo trys dyzeliniai generatoriai, kurie dieną įkraudavo akumuliatorius, o sutemus tiekdavo elektros energiją.
Kabeliai, ryšio linijos išlikusios, net generatorių garso slopintuvas, jų fundamentai, autentiška elektros skydinė, skirta valdymui. Patikėkite, ir tai galima atstatyti, sutvarkyti.
Rinkoje pavyktų nupirkti tokius pačius generatorius, kokie buvo, ne stebuklas. Prie pat švyturio yra rūsys su kuro sandėliu bei autentiška 1879 m. Rostoke gaminta žibalo statine. Išlikę ir senieji laiptai, vedantys į švyturį. Tad turėtumėme beveik visą švyturio kompleksą, kuris būtų tarsi muziejus po atviru dangumi“, – samprotavo T. Jačionis.
Deja, švyturio prižiūrėtojų dviaukštis namas yra seniai privatizuotas.
Leisdamasis fantazijų keliu VGTU inžinerius užsiminė ir apie dar daugiau atraktyvių bei tiesiogiai su Nidos švyturio istorija susijusių elementų. Pavyzdžiui, itin retas švyturininko tarnybinis sovietinio laikotarpio dviem ratais varomas motociklas opoziciniu varikliu – EMKOS modifikuota versija su papildomais kuro kanistrais, kastuvu ir kulkosvaidžio laikikliu. Esą galima būtų nupirkti tokį patį restauruotą motociklą ir jį eksponuoti ar net pavėžinti turistus.
„Švyturininkui EMKA buvo darbo priemonė: jis vykdavo tikrinti kitų švyturių iki pat Rasytės, dab. Rybačio. Buvęs švyturininkas galėtų tiksliai papasakoti, kaip atrodė jo tarnybinė transporto priemonė, ar buvo kulkosvaidis ir pan. Padarius repliką turėtumėme naują atrakciją, istorijos detalės atspindį. Gal ir baikeriai susidomėtų“, – mintimis dalijosi dėstytojas.
Neringos muziejų vadovė L.Motuzienė tikino, jog įstaiga tikrai sutiktų administruoti tokį kompleksą, rengti ekskursijas, ir tai galėtų būti analogų ne tik Lietuvoje, bet ir regione neturinti švyturio istorijos ekspozicija.
