Maža to, norima išmontuoti veikiančią bei švyturio administraciniame pastate esančią įvadinę elektros apskaitos spintą su paskirstymo įranga ir ją kažkur perkelti.
Dabartinė vadinamoji elektros skydinė lauko sąlygomis veikti negali, privatizavus pastatą reikėtų įrengti naują bei nutiesti požemines komunikacijas, jas prijungti prie senųjų, todėl lieka visiškai nebeaišku, kokiu būdu švyturys gautų elektros energiją.
„Pastatai priklauso VĮ Turto bankui (TB), nors mes prašėme juos perduoti Neringos savivaldybei, kuri norėtų administraciniame name įrengti Nidos švyturio istorinę ekspoziciją.
Bet Finansų ministerija (FM) jau yra apsisprendusi leisti parduoti tą namą, o tam trukdo jame esanti elektros skydinė, kita viduje esanti inžinerinė įranga. Tad ją nori išmontuoti ir perkelti. Kaip tada veiks švyturys?
Neringos savivaldybė savo lėšomis tikrai neketina tiesti naujų kabelių. Be to, aplink – privačių asmenų išsinuomoti sklypai, draustinis, miško žemė, tad procedūros gali būti ne tik sudėtingos, bet gal ir neįmanomos.
Kažkas neįtikėtino vyksta mūsų jūrine save vadinančioje valstybėje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Vientisas kompleksas
Norint suvokti, kokia biurokratinė, tiesiogiai su viešuoju interesu susijusi košė užvirė dėl pačiame Nidos centre esančių bei valstybei priklausančių pastatų, reikėtų susipažinti su esama situacija.
Kažkas neįtikėtino vyksta mūsų jūrine save vadinančioje valstybėje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Nidoje į Kultūros paveldo departamento (KPD) Kultūros vertybių registrą (KVR) įrašytas ne tik šalia senojo (statyto 1873-1874 m. ir susprogdinto Antrojo pasaulinio karo pabaigoje) švyturio 1951-1953 m. iškilęs dabartinis. Saugomas yra visas kompleksas.
Greta visuomenei atviro ir gausiai lankomo, Urbo kopos viršūnėje stūksančio švyturio yra dar XIX a. įrengtas žibalo saugojimo rūsys. Nuo kalno žemyn į patį Nidos centrą veda taip pat paveldosauginiai, alėja apsodinti akmeninių 206 pakopų laiptai.
Šių apačioje – kiti švyturio aptarnavimui skirti statiniai: švyturio prižiūrėtojo namas (privatizuotas), arklidė, vadinamasis kuro sandėlis ir administracinis pastatas su jo kieme esančiu šuliniu. Pastarieji trys objektai statyti 1951-1953 m. ir priklauso TB.
Vienas svarbiausių pastatų – raudonplytis administracinis, jis turi kiemą su neringiškiams aktualiu tyro vandens šuliniu (įrengtas hidrantas vandeniui įsipilti).
Prie šio namo priskirtas ir platus, tarp paveldosauginių švyturio kompleksui priklausančių pastatų įsiterpęs takas, vedantis tiesiai prie žymiųjų senovinių laiptų, kuriais pasiekiama Urbo kalno viršūnė. Kitaip tariant – ši kopos papėdėje esanti vieta yra vertingas kultūrinis, urbanistinis paveldas, tarnaujantis ir turizmui.
Neringos merija dar pernai išreiškė norą perimti administracinį pastatą su šuliniu, taku savo žinion bei įsteigti name Nidos švyturio istorijos muziejų, tačiau gavo neigiamą FM atsakymą.
Baimintasi, kad pardavus objektus juos įsigiję privatūs ar juridiniai asmenys užtvers (tam dabar turėtų tokią teisę, nes takas nėra servitutinis) savo teritoriją taip atimant iš žmonių galimybę patekti į švyturį praeinant pro istorinį taką, apžiūrint švyturiui įrengtus statinius.
Nebegalėtų pasiekti nidiškiai ir šulinio (teigiama, kad vanduo iš jo – švaresnis, skanesnis, nei iš centralizuotos vandens tiekimo sistemos).
Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Elektroninių sistemų katedros lektoriaus, inžinieriaus Tomo Jačionio, visi švyturio komplekso pastatai kopos apačioje yra tarpusavyje susiję inžineriniais tinklais, o administracinis – sujungtas ir požeminiu elektros energijos tiekimo kabeliu su švyturiu ant kopos.
„Tai yra kompleksas, kurį suardžius būtų padaryta nedovanotina ir nebeatitaisoma žala“, – „Vakarų ekspresui“ teigė jis.
Pernai TB pasiteiravus, ar planuojama parduoti pirmiausiai administracinį pastatą su šulinuku Taikos g. 10A bei kitus TB valdomus švyturio objektus, gautas atsakymas, jog pardavimo aukcione procedūros sustabdytos. Tačiau šiemet ši švyturio statinių komplekso išparceliavimo istorija išvystė tokį pagreitį, jog primena detektyvą, kurio pabaigos nuspėti bent dabar neįmanoma.
Įstabūs atradimai
Techniniam, inžineriniam paveldui neabejingas T. Jačionis ne kartą buvo apžiūrėjęs Nidos švyturio pastatus. Jo pastangomis BĮ Neringos muziejams buvo perduotas visas turimų švyturio dokumentų nuo 1994 metų pluoštas, kuriame yra ir senesnių, siekiančių 1986 metus. Tai – brėžiniai, schemos, įvairiausi inventorizaciniai dokumentai, lydraščiai, įrangos techninė dokumentacija ir kt.
„Man atrodė keista, kodėl KPD registre saugomas tik pats švyturio administracinis pastatas, jo architektūriniai elementai, bet ne iki šiol išlikusi techninė, inžinerinė įranga bei jos fragmentai.
Nidos švyturio pastatų komplekso statiniai yra tarpusavyje sujungti ryšio, elektros energijos ir kuro tiekimo linijomis. Šiandien švyturio pastatui elektros energija yra tiekiama iš švyturio administracinio pastato, kuriame yra išlikusi veikianti autentiška elektros energijos tiekimo automatikos valdymo skydinė.
Su šio skydo automatikos pagalba buvo valdomi elektros energijos gamybos generatoriai, komutuojamas nepertraukiamas elektros energijos tiekimas švyturiui. Švyturio pastatų komplekse iki šiol yra išlikusi nemaža dalis autentiškos inžinerinės įrangos, tiesiogiai susijusios su Nidos švyturio veikimu ir aptarnavimu“, – teigė jis.
Vilnietis kreipėsi į KPD ir pasiūlė papildyti dabar saugomų švyturio statinių komplekso vertingųjų savybių aprašą naujais elementais. Kitaip tariant, saugomi būtų ir autentiška (beje, su lietuviškais įrašais) elektros paskirstymo spinta, elektros įvadas, dyzelinių elektros energijos generatorių fundamentai, elektros linijų latakai, baterijų sekcija grindyse, išmetamųjų dujų garso slopintuvas ir kt.
T. Jačioniui vietinių buvo parodyti ir iki tol nepažymėti KVR objektai, kurie galimai tiesiogiai susiję jau nebe su sovietiniais laikais statytu švyturiu, o su prieškariniu, pirmuoju.
„Paaiškėjo, kad KPD registre įvardytas kuro sandėlis yra ne tos paskirties: tai – tiesiog techninio aptarnavimo namas. O tikrojo kuro sandėlio vieta net nesaugoma. Tai – statinys netoli administracinio pastato, ir jis turėjo neįtikėtiną paslaptį.
Užėję į vidų radome galimai XIX a. sumontuotą postamentą, skirtą kuro statinėms laikyti. Ir vieną vokišką XIX a. statinę! Dvisienę, skirtą tirštam kurui laikyti: viduje – kuras, o tarp vidinės ir išorinės statinės sienelių – vanduo, kuris būdavo įkaitinamas, norint suskystinti kurą. Šis keliavo į generatorius, tad požeminiais vamzdžiais sujungti du pastatai“, – pasakojo inžinierius.
Įdomiausia, jog ant raudonos ir pirmą kartą viešai atrastos statinės puikuojasi tokia pati gamyklinė plokštelė, kokia yra prikniedyta prie paveldosauginės statinės, esančios požeminiame žibalo rūsyje ant Urbo kalno.
Ant plokštelių vokiškai parašyta „Kesselschmiede der Hansa (vorm. A. Tischbein)“, Rostocko miesto pavadinimas ir 1879 m. data. Skiriasi tik serijiniai numeriai: ant Urbo kalno esanti statinė paženklinta „№ 725“, o kopos papėdėje rastoji – „№ 721“.
Dar vienas atradimas – požeminis vandens rezervuaras su bareljefiniais, vokiškais įrašais ant kanalizacijos šulinio dangčio. Šis objektas taip pat nebuvo įtrauktas į valstybinę apsaugą turintį švyturio kompleksą.
„Preliminariai matyti, kad ant tikrojo kuro sandėlio postamento buvo vieta bent 5 statinėms. Tad logiška, jog šalia tokio pavojingo objekto su degiu skysčiu įrengtas ir priešgaisrinis, požeminis baseinas.
Sprendžiant iš išlikusio dangčio, šis objektas gali būti tik antras po žibalo rūsio, kuris susijęs su senuoju švyturiu. Statinės galėjo būti atgabentos iš Baltijsko švyturio jau pokariu ir pritaikytos, naudotos antrojo švyturio reikmėms. Bet čia – neaišku, reikia tyrimų, gal jos taip pat yra iš senojo švyturio“, – svarstė T.Jačionis.
Netoli administracinio pastato pasislėpęs šulinio dangtis – prieškarinis. Ant jo užrašyta, jog tai – Vokietijos nuotekų valymo įmonės nuosavybė. Aplink dangtį – toks įrašas: „Deutsche-Abwasser-Reinigungs-G.m.b.H“. Dangčio viduryje – „Städtereinigung “OMS„ Wiesbaden“. Paskutinis žodis reiškia vieno seniausių Europoje Vokietijos gydomųjų vandenų kurortinio miesto pavadinimą.
„Tad visas Urbo kalno apačioje esantis švyturio statinių kompleksas pasipildė naujais ir labai įdomiais objektais, kurie tikrai turėtų nusipelnyti KPD dėmesio“, – teigė T.Jačionis.
Šį rudenį jis kreipėsi į KPD vadovybę bei išdėstė savo motyvus, kodėl turėtų būti saugoma ir inžinerinė įranga bei įtraukti į KVR naujai atrasti objektai.
Keisti sutapimai
KPD direktorius Vidmantas Bezaras šių metų spalį Kultūros paveldo centro (KPC) specialistams pavedė skubos tvarka išnagrinėti T. Jačionio atsiųstą medžiagą ir, jei yra tam pagrindo, parengti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projektą, reikalingą minėtai tarybai priimti sprendimą dėl Nidos švyturio statinių komplekso duomenų KVR tikslinimo.
Praėjusį mėnesį KPC atstovai apsilankė Nidoje ir apžiūrėjo objektus.
Dabar yra rengiama medžiaga, kurią nagrinės specialistai ir spręs, ar tikslinga, jei taip – kokius paveldo elementus įtraukti į apskaitą.
Jei šiame sąraše bus įvardyta ir administraciniame pastate esanti elektros paskirstymo skydinė su įvadu, šie inžineriniai įrenginiai nebegalės būti išmontuoti.
„Atlikome visų surašytų objektų fotofiksaciją, juos apžiūrėjome ir teiksime vertinimo tarybai akto projektą. KVR pastatuose esanti techninė įranga dabar nėra saugoma, o ar galima ją išmontuoti, sunaikinti – atsakyti negaliu“, – „Vakarų ekspresui“ sakė KPC Statinių skyriaus paminklotvarkininkė Miglė Judytė.
Paveldosaugininkai Nidoje lankėsi lapkričio 19 d., o jau lapkričio 30 d. į šį kurortą atvyko TB atstovai, kuriuos labiausiai domino administracinis pastatas Taikos g. 10A.
„Turto banko specialistai šių metų lapkričio 30 d. išties lankėsi objekte ir pakartotinai išsamiai apžiūrėjo jame sumontuotą švyturio valdymo mechanizmą aiškindamiesi, kokios galimybės yra šią įrangą iškelti ir kaip tai būtų daroma tuo atveju, jei vis dėlto būtų apsispręsta šį turtą parduoti.
Administracinis pastatas, esantis Taikos g. 10A, Neringoje, perimtas iš Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) kaip jų funkcijoms nereikalingas turtas. Į parduodamo turto sąrašą jis buvo įtrauktas 2019 m. liepos 10 d.
2020 m. sausio 15 d. Vyriausybės nutarimu objektai, esantys Taikos g. 10A, Neringoje, buvo išbraukti iš parduodamo turto sąrašo, nes tuo metu buvo manyta, kad be jų negali veikti Nidos švyturys.
Po vėliau sekusių apžiūrų paaiškėjo, kad įrangą visgi būtų galima saugiai iškelti„, – raštu į “Vakarų ekspreso“ klausimus atsakė TB Komunikacijos skyriaus konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.
Ji perdavė ir TB žinią dėl minėto pastato dabartinės situacijos.
„Jūsų minimas objektas šiuo metu nėra įtrauktas į parduodamo valstybės turto sąrašą“, – teigė ji.
Anot T. Jačionio, keista yra tai, jog TB specialistai suskubo svarstyti specifinės ir švyturio veikimui gyvybiškai svarbios įrangos iškėlimo klausimą kaip tik po to, kai ją pasiūlyta įrašyti į KVR bei į Nidą atvyko paveldosaugininkai.
„Ta įranga, esanti pastato viduje, trukdo parduoti nekilnojamąjį turtą, nes niekas nenorės jo pirkti, jei reikės išsaugoti inžinerinius, techninius elementus.
Ar spės paveldosaugininkai svarstyti mano pateiktus siūlymus dėl vertingųjų savybių patikslinimo? Gal jau tos įrangos nebeliks, ji bus išmontuota?“ – baiminosi pokalbininkas.
Rytojaus numeryje skaitykite straipsnio tęsinį – planuojama, kad Nidos švyturio komplekso statiniai atsidurs viešame aukcione. Nidos švyturiui apskritai iškyla reali grėsmė užgesti – ruošiamasi kreiptis pagalbos į valstybines institucijas bei prezidentą.
