Viena tokių – ant Šakių ir Kauno rajonų ribos esantis Novaraisčio ornitologinis draustinis. Ši vieta puikiai žinoma ne tik mokslininkams ir biologams, bet ir gamtos bei paukščių mylėtojams. Ir ne tik lietuviams.
„Dalyvavau viename europiniame projekte. Ten susipažinau su Indijoje gimusiu, o dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenančiu mokslininku.
Atostogaudamas Afrikoje, Kenijoje, kur gyveno jo seneliai, indas jų klausdavo, iš kur į Keniją atskrenda gervės. Tuomet senelis aiškindavo, jog yra tokia vieta Europoje, iš kur rudenį išskrenda daug gervių. Vėliau jis sužinojo, jog tai – Lietuva.
Sužinojęs, kad esu iš Lietuvos, jis apsidžiaugė ir pasakė, kad žino vietą Lietuvoje, kur yra daug gervių“, – apie netikėtą pažintį pasakojo Kauno rajone gyvenanti Rūta.
Pasak indo, vaikystėje atostogaudamas Afrikoje, Kenijoje, kur gyveno jo seneliai, jų klausdavo, iš kur į Keniją atskrenda gervės.
Tuomet senelis aiškindavo, jog yra tokia vieta Europoje, iš kur rudenį išskrenda daug gervių.
Vėliau jis sužinojo, jog tai – Lietuva – šalis prie Baltijos jūros.
„To pokalbio metu jis man sako: „O tu žinai, kad Lietuvoje yra toks Novaraistis – viena iš kelių vietų, kur gervės prieš išskrisdamos, gausiausiai renkasi?“ Aišku, aš to nežinojau. Po to, kai pasidomėjau, supratau, kad gyvenu visai netoli jo“, – pasakojo Rūta.
Netrukus ji su drauge Novaraisčio ornilotoginiame draustinyje apsilankė pirmą kartą ir išvydo nuostabų reginį, kurio stebėti kasmet traukia būriai ornitologų – mėgėjų.
Natūralų raistą buvo pavertę durpynu
Novaraisčio raistas nėra natūrali aukštapelkė – ji susiformavo iš užakusio ežero.
Kaip skelbia Šešupės euroregiono turizmo informacijos centras, iki 1957 m. pelkė kartu su prieigose augančiais pušynais užėmė apie 1000 ha plotą. Jau tada joje gyveno įvairių paukščių, vilkų, šernų.
Kaip įprasta drėgnoms ir atokioms vietoms raiste būta daug žalčių, gyvačių.
Gamtos ritmą sutrikdė tuometinės valdžios sumanymas čia kasti durpes – durpynas čia veikė iki 1989-ųjų.
Šiuo metu tai, jog čia buvo kasamos durpės rodo tik likę apgriuvę statiniai – gamybinio centro likučiai ir, atrodo, miško viduryje esantis daugiabutis – anuomet jame gyveno durpyno darbuotojai. Pavieniai gyventojai čia užsiliko iki dabar.
Užlipus į apžvalgos bokštą galima stebėti ramiai plaukiojančias gulbes giesmininkes, „žvejojančius“ juodakaklius kragus.
Novaraisčio atgimimas prasidėjo 1992-aisiais, kai durpynas perėjo Šakių miškų urėdijos žinion.
Miškininkai rekonstravo užtvanką ant Novos upės ir, pasinaudoję buvusio geležinkelio pylimu, užtvenkė šiaurinę Novaraisčio dalį, po vandeniu paskandindami apie 500 ha durpyno plynumų.
Taip ši vieta susigrąžino ankstesnę ramybę ir vėl tapo gyvūnijos prieglobsčiu. Pastarąjį dešimtmetį šioje teritorijoje aptinkama daug įvairių paukščių rūšių, įtrauktų į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašą.
Užlipus į apžvalgos bokštą galima stebėti ramiai plaukiojančias gulbes giesmininkes, „žvejojančius“ juodakaklius kragus.
Rugsėjį ir spalį Novaraistyje skamba gervių giesmės – prieš išskrisdamos į pietus jos būriuojasi raiste.
Jei pataikysite, galėsite pamatyti, kaip keli šimtai ar net tūkstančiai gervių raiste sukelia ne tik nepamirštamą reginį, bet ir tikrą „koncertą“.
Mums nepasisekė: apsilankymo dieną pelkėse matėme plaukiojančias vos kelias gulbes, o gervių – nei savo akimis, nei su žiūronais – neįžvelgėme.
Lietuvoje – daugiau nei 4 tūkst. gervių
Ornitologų teigimu, didžioji dalis gervių jau išskrido į pietus – šiemet masinė jų kelionė prasidėjo truputį anksčiau nei įprastai. Tačiau pavienius gervių būrius Lietuvoje dar tikrai bus galima išvysti iki lapkričio pradžios.
Gervės pasirodys tik tada, kai pradės temti. Tuomet iš aplinkinių laukų jos suskrenda į Novaraistį. Reginys iš tiesų įspūdingas – prieš jūsų akis būriai gervių suka ratus ir nusileidžia į raistą.
Pasak ornitologo Gedimino Petkaus, susiruošusiems stebėti gervių į Novaraistį reikėtų atvažiuoti vakare.
„Atvykus pavakare galima pasigrožėti gamta, tačiau gervės pasirodys tik tuomet, kai pradės temti.
Tada iš aplinkinių laukų jos suskrenda į Novaraistį. Reginys iš tiesų įspūdingas – prieš jūsų akis būriai gervių suka ratus ir nusileidžia į raistą“, – pasakojo ornitologas.
Rudenį šimtus gervių, jau pasiruošusių vykti į šiltuosius kraštus, išvysti galima ne tik Novaraistyje, bet ir Tiruliuose, Žuvinte.
„Vis dėlto Novaraistis – patraukliausia jų stebėjimo vieta“, – pažymėjo pašnekovas.
Susiruošusiems stebėti šių paukščių, G.Petkus patarė nesistengti prieiti per arti, nes gervė – atsargus paukštis.
„Jei pamatysite jas laukuose, galite privažiuoti automobiliu, tačiau nelipkite iš jo: gervės – protingi paukščiai, tad išvydusios greta žmogų, tuoj pat nuskris. O iš automobilio, stovinčio netoliese, galėsite jas ramiai stebėti“, – patarė ornitologas.
Jis pridūrė, jog gamtos fotografai, siekiantys įamžinti gerves, neretai įsirengia specialias slėptuves, kuriose kartais praleidžia ir kelias dienas.
Spalio pirmąjį savaitgalį Lietuvoje vyko kasmetinis paukščių skaičiavimas ir palydos.
Jo metu visoje Lietuvoje ornitologai ir jiems talkinę savanoriai suskaičiavo daugiau kaip 4 tūkst. gervių. Pusė jų užfiksuota Novaraistyje.
Belieka pridurti, kad susiruošus į Novairastį, automobilyje patartina turėti ir guminius batus.
Jų prireiks ne tik norint paklaidžioti aplink drėgną aukštapelkę, bet ir neriant gilyn į mišką – dabar čia pilna spanguolių ir grybų.
Šį savaitgalį Metelių regioniniame parke ornitologijos mėgėjai kviečiami į paukščių stebėjimo kelionę aplink Dusios ežerą.
Spalio 10 d. nuo 11 val. vyks paukščių stebėjimo ekskursija aplink Dusios ežerą.
Jos dalyviai galės pamatyti pulkus migruojančių vandens paukščių, kurie didžiuosius Dzūkijos ežerus paliks tik prieš pat visiškai užšąlant ežerams.
