Užupyje esančios Bernardinų kapinės XIX a. buvo mėgiama vilniečių pasivaikščiojimo vieta ir daugiau priminė parką nei kapines. Pastaraisiais metais jose galima sutikti vis daugiau lankytojų – čia atvedamos ir ekskursijos, ir vietą atranda pavieniai įdomių Vilniaus vietų tyrinėtojai.
Išduosiu paslaptį, kurią man praėjusiais metais pakuždėjo Vilniaus istorijų pasakotoja ir Gabija Lunevičiūtė – gražiausiai šios kapinės atrodo būtent dabar, balandžio mėnesį, kai čia ryškia mėlyna spalva sužydi sibirinės scylės. Nedidelės (10-20 cm aukščio) gėlės mėgiamos sodinti kapinėse, tačiau tikriausiai jokiose kitose jos taip nenubanguoja kalneliais kaip Bernardinų.
Pasigrožėkite vaizdais 15min fotografo nuotraukose:
Beje, grįžtant prie gyvenimo kapinėse. Vos įžengę pro vartus pamatysite (tikriausiai ir išgirsite) šunį. Jeigu pasiseks – ir katiną, kuris šeimininkauja visoje teritorijoje. Katinas, beje, turi ir savo feisbuko bei „Instagram“ paskyras.
„Jie abu – čia gyvenančios moters augintiniai, – praėjusiais metais 15min pasakojo „Savaitgalio ekskursijų“ gidė, Vilniaus istorijų rankiotoja Gabija Lunevičiūtė. – Kažkada buvo atsiradusi spraga įstatymuose, kuria pasinaudojus buvo galima privatizuoti čia buvusį sargo namą. Dabar valdžia norėtų šiuos pastatus išpirkti, bet moteris kraustytis nenori.“
1810 m. įkurtos Bernardinų kapinės užburia savo atmosfera. Senųjų antkapių raidės apaugusios samanomis, laiko ir lietaus nuvarginti angelai ramiai stebi čia užklystančius, čia pat vis dar stovi vieninteliai Vilniuje išlikę senieji kolumbariumai.
Šių kapinių iki mūsų dienų galėjo ir neišlikti. Gidė pasakoja, kad jas sovietmečiu norėta sunaikinti ir čia įkurti daugiabučių kvartalą KGB darbuotojams. Tačiau žmonės sukilo ir pasiekė, kad šių kapinių niekas nelies – namai buvo pradėti statyti jau už kapinių tvoros.
Apie daugiau įdomių vietų Užupyje skaitykite čia.