Arlaviškių botaninio draustinio pažintinis takas: galime lažintis, kad, jei kuris nors iš jūsų draugų pasakotų, jog savaitgalį apsilankė šioje vietoje, greičiausiai net nežinotumėte, kurioje Lietuvos dalyje jis buvo. Tarp keliautojų šis pažintinis takas kur kas geriau žinomas kaip Kadagių slėnio takas. Kad jis ne tik žinomas, bet ir gausiai lankomas, liudija faktas, jog šiemet jis išrinktas gražiausiu pažintiniu taku Lietuvoje.
„Toks įvertinimas mums buvo malonus netikėtumas“, – neslėpė Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė. Šio regioninio parko direkcijos žinioje yra visa Arlaviškių botaninio draustinio teritorija su joje esančiais įvairiais turistiniais objektais.
Vis dėlto nė vienas jų negali lygintis su Kadagių slėnio pažintinio tako populiarumu – bet kuriuo metų laiku jame pamatysite vaikštančių žmonių. O vasarą atokvėpio aikštelėse net sunkiai prasilenksite: norinčių pakvėpuoti gydomuoju kadagių aromatu ir pasigrožėti nuo tako atsiveriančiais vaizdais į Kauno marias netrūksta. O po netikėtos žinios apie tai, kad Kadagių slėnis pripažintas gražiausiu pažintiniu taku Lietuvoje, turistų ir keliautojų skaičius čia išaugo net kelis kartus.
Palyginimui: 2015 m. gegužę–rugsėjį Kadagių slėnio take apsilankė apie 12 000 svečių. O šiemet per tą patį laikotarpį jų skaičius bus 20 700.
Atrodytų, jog augantis lankytojų skaičius – gera žinia bet kuriam turizmo objektui. Tačiau Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovė Nijolė Eidukaitienė 15min sakė, kad kartu su didėjančiu žmonių srautu daugėja ir problemų.
„Nepasakyčiau, kad gerai ta reklama buvo. Kam reikėjo, šitą vietą iš anksto žinojo. Anksčiau pagrindiniai Kadagių slėnio lankytojai buvo šeimos, įsimylėjėliai ir senjorai, kuriems patikdavo čia ramiai pasivaikščioti, pasitikti ar palydėti saulę. O dabar, po tos reklamos (Kadagių slėniui suteikto gražiausio pažintinio tako vardo – aut. past.) čia plūsta visai kitokie žmonės.
Vietiniai jau skundžiasi, kad per daug turistų. Sako, kad po savaitgalio rodyklė vėl nulaužta. Be to, ne visi lankytojai žino, kur važiuoti, tada įsuka pas vietinius, klausia kelio, kai kurie net palieka mašinas. Viena gyventoja jau skambino ir skundėsi, kad kažkoks jaunimas, su kuriais ji griežčiau pakalbėjo, jos vos nesumušė...“ – pasakojo N.Eidukaitienė.
Pašnekovė atvira: idealiausia būtų rasti aukso vidurį – išlaikyti tako populiarumą, tačiau išvengti nepageidaujamo kontingento, kuriam pasivaikščiojimas taku nėra svarbiausias dalykas.
Vis dėlto pasiekti tai beveik neįmanoma. Juolab kad pažintinis takas nėra saugomas, neturi darbo valandų, jo lankymas iš esmės nemokamas – galima tik įsigyti savanorišką saugotinų teritorijų lankytojo bilietą. Tačiau Kadagių slėnyje jais buvo prekiaujama tik dalį vasaros – 1 eurą kainuojančius lankytojo bilietus platino aikštelėje prie pažintinio tako prekiauti kava atvykdavę smulkieji verslininkai.
Įsigyti juos visus metus galima ir Vaišvydavoje įsikūrusioje Kauno marių regioninio parko direkcijoje. Tačiau specialiai dėl bilieto užsukančių lankytojų nėra daug.
Alternatyva medžio lentoms – dešimt kartų brangesnė medžiaga
Tačiau saugumas – ne vienintelė problema, dėl kurios sukti galvą priversti pažintinio tako prižiūrėtojai. Visas 2010 metais įrengto tako ilgis yra 1,3 km, beveik pusė jo – iš medinių lentų. Būtent jos, praėjus penkeriems metams, po įrengimo pradėjo pūti.
„Šiemet, panaudoję praėjusiais metais iš lankytojo bilietų surinktus pinigus – maždaug 1000 eurų, pakeitėme dalį tako lentų. Tačiau pūva ne tik jos, bet ir poliai“, – pasakojo N.Eidukaitienė.
Pinigų tako remontui tikimasi gauti kitąmet iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Tikslios sumos, kuri bus skirta, dar nėra.
„Dabar eina derybos, ką rinktis – medieną, kurią vėl keisti reikėtų vėliausiai po penkerių metų, ar rinktis ilgaamžiškesnį variantą – medžio kompozitą. Tiesa, jis – beveik dešimt kartų brangesnis. Tačiau jo keisti nereikėtų bent 20 metų“, – kalbėjo Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovė.
Abejoti, ką rinktis – medieną ar jos pakaitalą – verčia ne tik didžiulis kainos skirtumas. „Juk tas kompozitas – tai terasinės lentos. Nežinau, ar apsimoka jas dėti pažintiniame take, kur nėra apsaugos. Juk atvažiuos žmonės ir išvogs...“ – pastebėjo pašnekovė.
Pasak jos, sprendimą dėl pažintinio tako atnaujinimo priims ne regioninio parko darbuotojai ir vadovė, bet programoje numatytus pinigus paskirstanti Aplinkos ministerija. Kokia suma bus atseikėta Kadagių slėniui, paaiškės iki metų pabaigos. Gauti finansavimą pretenduoja beveik visi Lietuvoje esantys regioniniai ir nacionaliniai parkai. Daugelis jų taip pat pageidauja gautas lėšas panaudoti pūvančiam takų pagrindui keisti bei panašioms problemoms spręsti.
„Ta medžio puvimo problema – visuose pažintiniuose takuose. Nori nenori atsiranda ir mąstymų, kad reikia ieškoti alternatyvų medžiui. Pasirinkimas nedidelis – kol kas tik tas kompozitas atsiradęs. Žinoma, mes vis dar emociškai nelinkę rinktis nenatūralių medžiagų. Ypač tokioje vietoje kaip pažintiniame take“, – kalbėjo N.Eidukaitienė. Anot jos, nuo to, kiek lėšų bus gauta, priklausys, ar takas bus remontuojamas dalimis, ar visas.
Gydo sielą ir sveikatą
Kadagynų Lietuvoje nėra daug, galbūt dėl to ši, Kauno rajone, esanti vieta turi tokią trauką.
Kadagių slėnis – svarbiausias 116,6 ha užimančio Arlaviškių botaninio draustinio akcentas.
Visi čia esantys kadagiai išaugo natūraliai ant stataus šlaito. Botanikai ir augalais besidomintys lankytojai vaikštinėdami pažintiniu taku gali atrasti čia augančių retų augalų, pavyzdžiui, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą gauruotąjį gvazdiką, grybų. Yra čia net kabančių pelkių.
Tačiau tikriausiai labiausiai čia viliojantys dalykai – iš apžvalgos aikštelių atsiverianti nuostabi Kauno marių panorama ir oro grynumas.
Tai – išskirtinė kadagyno ypatybė, nes šis augalas – vienintelis Lietuvoje, išskiriantis tiek daug dezinfekuojančių ir gydančių medžiagų – fitoncidų.
„Apsilankę čia galite net apsvaigti nuo oro grynumo. Kita vertus, čia praleistas pusvalandis – ne ką prastesnė terapija nei tos, kurias siūlo sanatorijos“, – tikina Kauno marių regioninio parko darbuotojai.
