Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė pastebėjo, kad iki šiol per Nemuną tarp Zapyškio ir Kulautuvos keleivius plukdęs privatus 12-kos vietų (dviračiams – 5 vietos) laivelis „Vytis“ nebepajėgė susidoroti su vis didėjančiais dviratininkų srautais, be to, tam buvo nepritaikytas, todėl buvo nuspręsta skelbti viešąjį konkursą ir įsigyti patogesnį laivą.
Direktorė sakė, kad šią vasarą per Nemuną „Vytis“ plukdė 4 586 keleivius, iš jų net 3 273 buvo su dviračiais.
Metams ši iš privatininko perkama paslauga savivaldybei atsieidavo 25 tūkst. eurų. Iš keleivių pavykdavo surinkti tik mažiau nei pusę sumokamos sumos. Dėl šių priežasčių ir buvo nuspręsta įsigyti nuosavą, pagal specialų užsakymą Augustavo laivų gamykloje pagamintą katamaraną. Tad nuo kito sezono tarp abiejų Nemuno krantų kursuos ne tik „Vytis“, bet ir didesnių pajėgumų „Zapyškis“.
Naujutėlaičio katamarano kaina – 199 tūkst. 529 eurai (su PVM).
Kodėl buvo pasirinktas katamaranas?
„Jo greitis nedidelis, bet tai saugus ir patogus laivas, pritaikytas ne tik dviratininkams, bet ir riboto judumo žmonėms“, – aiškino E.Kaminskaitė.
Svarbu dar ir tai, kad katamarano maksimali grimzlė siekia tik 0,7 metro (minimali – 0,55 metro), o tai labai svarbu laivybai dėl sausrų vis nusenkančiame Nemune.
Katamarano, kurio ilgis – 12 metrų, o plotis – 4 metrai, denis dengtas, todėl iškylautojams neteks bijoti lietaus. Numatyta netgi galimybė pasikrauti mobiliuosius telefonus USB jungčių pagalba.
Įrengtos viduje 24 sėdimos vietos, tačiau laive gali tilpti gerokai daugiau keleivių – 47. Sanitarinė patalpa, įlipimo bei išlipimo trapas su turėklais pritaikyti judumo problemų turintiems žmonėms. Sumontuota priešgaisrinė signalizacija bei garso aparatūra, kuri palengvins gidų darbą. Numatyta ir 10 laikiklių dviračiams.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad nutiesus dviračių taką iki Zapyškio, toks laivas tapo būtinybe. Paklaustas, kodėl katamaranas į vandenį nuleidžiamas rudenį, besibaigiant sezonui, jis patikino, kad tai buvo septintas bandymas įsigyti keltą, iki tol vykę pirkimai rezultato nedavė. Ankstesniam įsigijimui sutrukdė ir karantinas, dėl kurio buvo sustojusios laivų gamyklos.
„Tikimės išpopuliarinti vandens maršrutus. Dėkingi Rimantui Mažuknai, „Vyčio“ laivo savininkui, kuris kasmet šią paslaugą atlikdavo, tačiau karantino metu labai išaugo vidinis turizmas, vandens turizmas populiarėja. Žmonės, netilpę į laivelį, vis dažniau reiškė pasipiktinimą, kad reikia laukti valandą.
Ieškojome galimybių ir su privačiais investuotojais, tačiau matome, kokios tuomet būna kainos. Pažiūrėkite į Birštoną. O mūsų filosofija kita – norime kelti per Nemuną visus ir už prieinamą kainą. Šito kelto, sujungiančio du krantus, kaina – 1 euras. Su dviračiu – 2 eurai. Jei ateitų verslas, tai kaina būtų 6-10 eurų.
Žmones traukia atnaujinta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, Pyplių piliakalnis, literatūrinė Kačerginė, Kulautuvos pušynai, Vilkija, dviračių ir pėsčiųjų trasos. Priimame daug kauniečių, vilniečių, čia atvyksta žmonės iš visos Lietuvos“, – pasakojo meras, besitikintis, kad „Zapyškis“ plukdys ir moksleivius, atliks edukacinę funkciją.
Dviračių takui nusidriekus iki Zapyškio, buvo galutinai suformuotas maždaug 40 km ilgio unikalus maršrutas – Mažasis pakaunės turizmo žiedas. Dabar per vieną dieną dviračiais galima minti iš Kauno senamiesčio iki Zapyškio, aplankant Kamšos botaninį-zoologinį draustinį, Obelynę, Pylius, Kačerginę. Persikėlus per Nemuną laivu, užsukti į Kulautuvą ir grįžti atgal dešiniajame Nemuno krante nutiestu dviračių taku.
Ketvirtadienį „Zapyškis“ buvo nuleistas į vandenį Vidaus vandens kelių direkcijos uoste, veikiančiame Kauno Raudondvario plente, ir pradėjo pirmąją, bandomąją, savo kelionę į Zapyškio prieplauką. Dėl palankaus vėjo ji truko apie valandą ir dešimt minučių. Keleivinis katamaranas pasiekė 15 km/val. greitį.
„Gera kelionė, smagiai plaukėsi. Dar truputį patvarkys varikliuką – reikia nuleisti kiek, – ir plauksim tikrai greitai. Manau, pasieksime 20 km/val. greitį. Šitas laivas – pats naujausias ir geriausias. Su tokiu net nėra tekę dirbti, bet viskas labai aišku ir paprasta“, – prisišvartavęs Zapyškyje, teigė iš Kauno katamaraną atplukdęs kaunietis kapitonas Algimantas Česnaitis.
Užvedus katamarano variklį, kurio darbo tūris – 2,8 litro, 110 kW, jo veikimas viduje – vos girdimas.
Meras V.Makūnas pabrėžė, kad šiandien įvyko tik bandomasis „Zapyškio“ plaukimas. Pagal numatomą procedūrą mėnesį keltas, kuris pagamintas pagal specialų užsakomą ir yra įvardijamas nestandartiniu sprendimu, bus testuojamas, vertinamas ir tik tuomet pasirašomi galutiniai dokumentai. Keleivius katamaranas plukdyti turėtų pradėti kitą sezoną. Tikėtina, kad jis prasidės gegužę ir baigsis spalį.
Persikėlimas iš Zapyškio į Kulautuvą truks apie 10 minučių.
Didelio populiarumo šią vasarą sulaukė ir savaitgaliais iš Kauno iki Vilkijos plaukiojęs laivas „Vilkija“, kurio maršrutą taip pat remia Kauno rajono savivaldybė.
V.Makūnas tvirtino, kad Nemune laivų turėtų būti dar daugiau. Iki 2022 metų, kai Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, ties Zapyškiu turėtų atsirasti plaukiojantis sodas-parodų salė. Šiam tikslui planuojama pritaikyti nenaudojamą žemkasę. Apie turistinius laivus Nemune galvoja ir privatūs investuotojai.
Kaip teigė Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas, nežiūrint į tai, kad šiemet vyravo hidrologinė sausra ir sąlygos laivybai buvo sudėtingos, norinčių turėti privačius laivelius skaičius augo, o navigacijos sezonas buvo pilnai laivuojamas.
Sezonas gali tęstis iki lapkričio 7 dienos. Ir vėliau laivyba yra galima, tiesiog keliai nebebūna paženklinti. Ateityje, labiau įveiklinus Nemuną, tikimasi, kad visas sezonas bus laivuojamas.
„Kuo toliau, tuo labiau Lietuvos žmonės supranta, kad turi neįkainojamą turtą ir tuo turtu reikia naudotis bei jį išnaudoti.
Šiemet startavo greitaeigis kateris „Raketa“, plaukiantis iš Kauno į Nidą. Jis neplaukė tik vieną savaitę, nes pajudėjo sekluma – retas reiškinys. Per 5 dienas išvalėme operatyviai tą kelių šimtų metrų seklumą. Kauno mariose turime Mažuknos laivą, plukdantį į Kadagių slėnį. Dar kelis mažesnius laivelius. Mūsų laivas „Vilkija“ jau antrą sezoną plukdo tarp Kauno ir Vilkijos. Turime vandens taksi iš Kauno iki Nevėžio – jame telpa 12 keleivių. Laivų skaičius Kauno regiono vandenyse auga. Daugelis laivų, kurie ims ateityje plaukioti Nemune, manau, bus privačios nuosavybės“, – išvardijo V.Vinokurovas, patikinęs, kad šiuo metu Nemunu negalima tik sunkiasvorė krovininė laivyba.
Paklaustas, kas labiausiai stabdo verslo atstovus investuoti į vandens turizmą, laivybą, jis atsakė, kad priežastis pateikė atliktas tyrimas. Pagrindinė priežastis – žmonių mentalitetas.
„Taigi ne dugno situacija, vandens kiekis, orai, o iš esmės – poreikis. Žmonės, deja, bet atitrūko nuo upių, laivybos, nebemato privalumų – važinėja automobiliais. Dabar imama prisiminti, kad yra tokia unikali transporto priemonė“, – paaiškino V.Vinokurovas.
Paklaustas, ar mato kokį neišnaudotą, potencialų maršrutą Kauno regione, jis patikino, kad jų – ne vienas.
„Turime puikias panemunės pilis. Atkarpa nuo Kauno iki Šilutės nėra išnaudota. Verslininkai svarsto, planuoja. Tai bus visos dienos kelionė Nemunu, išlipant tam tikrose vietose, apžiūrint pilis. Tam reikia, kad savivaldybės pabaigtų tvarkyti infrastruktūrą, kad krantinės būtų paruoštos tinkamai. Galime daryti ir teminius išplaukimus, neišnaudojame laivų vaikų edukacijai, galima būtų Kauno rajono kultūrinius objektus laivais lankyti“, – teigė V.Vinokurovas.
Vyriausybė Kulautuvai, Kačerginei ir daliai Zapyškio kurortinės teritorijos statusą suteikė 2017 metais.
