Nors jo ilgis daugiau nei 4 kilometrai, ėjimas šiuo taku buvo smagus ir visiškai neprailgo.
Pagrindinė informacija apie taką
Kaip rasti: Šeirės pažintinis takas prasideda automobilių stovėjimo aikštelėje Plateliuose, Ežero g. 35 A. Tako pradžios koordinatės – 56° 2' 53.59" N 21° 49' 36.19" E
Tako ilgis: šiek tiek daugiau nei 4 km. Vaikštinėdami juo užtrukome maždaug valandą.
Keliauti juo tikrai nesudėtinga – jame nėra jokių stačių ar ilgų laiptų, kitų kliūčių. Tako pradžioje yra erdvi aikštelė automobiliams. Visai netoli tako pradžios yra Platelių ežero apžvalgos aikštelė su puikiu vaizdu į ežerą bei jo salas, kurią rekomenduojame aplankyti. Taip pat čia pat rasite ir Platelių jachtklubą su kavine, kurioje po kelionės galima atsipūsti ir numalšinti alkį.
Žemaitijos nacionaliniame parke, Platelių kraštovaizdžio draustinyje, įkurtą pėsčiųjų taką gyvai pamatyti bei savomis kojomis pereiti noras kilo perskaičius trumpą jo aprašymą parko interneto svetainėje. Aprašymas sakė, jog takas leis pamatyti krašto, per kurį driekiasi, būdingą reljefą, Šeirės mišką, Gaudupio pelkę, Piktežerį, Platelių ežerą.
Kadangi mėgstame takus, kuriose galima daugiau visko pamatyti ir patyrinėti, Šeirės taku leidomės pilni vilčių ir plačiai atmerktomis akimis.
Pirmiausia Šeirės pažintinis takas kurį laiką driekiasi Platelių ežero pakrante, tad turėjome daug galimybių gėrėtis plačiais didelio ežero vandenimis tiek nuo paties jo kranto, tiek nuo aukščiau pakilusių apžvalgos vietų (viena jų – Kumelkaktės pusiasalyje).
Vaizdai į vandens telkinius, nesvarbu, ar matau juos nuo apžvalgos bokštų ar kalvų, ar žiūriu į juos nuo pakrantės juostos, man visada yra tai, kuo galėčiau grožėtis ištisomis valandomis. Kadangi takas eina ratu, įveikę jo dalį pradėjome tolti nuo ežero. Ir tada kelias atvedė mus prie Piktežerio, kurio prieigas saugo medinė velniuko skulptūra.
Patogesniam gamtos stebėjimui čia įrengta aikštelė. Piktežeris yra ežero virtimo aukštapelke pavyzdys. Likusi gyva tik šio ežero akis, jos gylis siekia 16 m. Piktežeris susidarė ištirpus ledo luistui. Ežeras vis traukiasi, mažėja.
Pasirodo, prie pat vandens augantys kiminai kasmet miršta, grimzta į dugną, o jų vietoje užauga nauji. Taip palaipsniui formuojasi vis storesnis durpių sluoksnis.
Pagal senų žmonių pasakojimus, Piktežeris jungiasi su Platelių ežeru. Čia paskendęs ne vienas kryžiuotis ir jų neramios vėlės vis klaidina, vilioja savo glėbin pavienį praeivį. Brrr, gerai, kad prie ankančio ežero buvome dieną, o ne vėlyvą vakarą.
Keliaudami toliau Šeirės mišku priėjome dar vieną įdomią vietą – Gaudupio pelkę. Per ją veda medinis lentų takas. Stovint ant jo ir žiūrint į tolį atrodė, jog esame tiesiog kurį laiką nešienautoje pievoje. Tačiau nuleidę akis žemyn supratome, jog žingsnio nuo medinio tako nežengsime ir gėlių žieduose žaidusių drugelių tikrai nepulsim gaudyti – po žolėmis tyvuliavo drumzlinas pelkės vanduo ir grasinosi įtraukti gilyn.
Pasirodo, Gaudupio pelkei dar visai neseniai grėsė virtsti įprastu mišku, tačiau pačiu laiku buvo imtasi priemonių. Pelkė buvo išvalyta – iškirsti medžiai, krūmai, dabar ji nuolat šienaujama, šalinami medžių ir krūmų ūgliai.
Labai maloniai Šeirės pažintinis takas nustebino ir tuo, kad jame įrengta labai daug poilsio stotelių su pavėsinėmis, daugybe suoliukų, sūpynių bei išsamiais ir įdomiais informaciniais stendais.
Visos šios stotelės buvo papildoma pramoga ir kelionės paįvairinimas vaikams – visgi takas ne iš pačių trumpiausiųjų. Šeirės pažintinis takas išliks mūsų atmintyje ne tik savo įvairumu, tačiau ir netikėta mums patirtimi.
Staigmena – šimtas drugelių
Keliaudami ežero pakrante aptikome lauko gėlių sąžalyną su geru šimtu (jeigu ne daugiau) drugelių jų žieduose. Nesu biologė, nežinau, koks reiškinys tai buvo – ar tąkart mes aptikome lėliukių virtimo drugeliais vietą, ar drugeliams tiesiog patiko tų gėlių kvapas ir nektaras, ar dar kokia kita priežastis, tačiau vienoje vietoje tokio jų kiekio niekada nebuvau mačiusi.
Daugelis drugelių, rodos, visai nebijojo žmonių – fotografavom juos maksimaliai priartinę telefonus. O kai kurie jų pabaidyti tūpė tiesiai ant mūsų. Buvo be galo smagu ir viskas vien dėl to, kad ėjome pėsti ir dairėmės. Tuo tarpu pro šalį dviračiais pravažiavusi pora lėkė ir nulėkė. Štai jums ir keliavimo pėsčioms privalumai.
Tiesa, netoliese atrastame informaciniame stende sužinojom, jog šie drugeliai yra vadinami spungėmis. Taigi, lankydamiesi Žemaitijoje ir būdami netoli Platelių miesto ir ežero, būtinai pasivaikščiokite Šeirės pažintiniu taku – pramankštinsite kojas, pradžiuginsite akis gražiais vaizdais, sužinosite įdomių dalykų apie vietos kraštovaizdį.
Primenu, kad takas labai draugiškas vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jame yra, rodos, net daugiau nei reikia poilsio aikštelių.
Daugiau kelionių po Lietuvą idėjų galite rasti autorės tinklaraštyje checkinlithuania.com
