Jau ne vienerius metus Šėtos Švč. Trejybės parapijos klebonas Robertas Gedvydas Skrinskas, kartu su Šėtos bendruomenės centru, kultūros centru ir gimnazija organizuoja renginius, kuriais norima atkreipti valdžios dėmesį į nykstantį kultūros paveldo paminklą – Gumbių kaimo koplytėlę.
Atminimo renginys
Praėjusį sekmadienį šėtiškiai visus pakvietė į renginį „Pažink, atmink, išsaugok“, kuris vyko nuošaliame Gumbių kaime. Šis kaimas garsus savo koplytėle, kuri, pasak vietos klebono ir bendruomenės narių, reikalauja apsaugos ir remonto.
„Primenu, kad 2019 metais gerbiamam Kėdainių merui Valentinui Tamuliui buvo atvežta daugybė žmonių parašų, kuriais buvo prašoma gelbėti Gumbių kaimo koplytstulpį nuo sugriuvimo.
2020 metais prie Gumbių koplytstulpio į akciją „Atgimstantys paminklai“ susirinko gausi svečių ir dalyvių grupė, neabejinga istorinės praeities paminklo išsaugojimui.
Gumbių koplytstulpis yra įtrauktas į Algės Jankevičienės ir Marijos Kuodienės knygą „Lietuvos mūrinės koplytėlės“.
Buvo sukurtas video reportažas su Stasės Bartusevičienės prisiminimais apie šį koplytstulpį.
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija kryždirbystę ir kryžių simboliką Lietuvoje pripažino unikalia žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybe.
Ji buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Kryždirbystės objektai suskirstyti į tris grupes: kryžiai; stogastulpiai ir koplytstulpiai“, – dėstė klebonas R. G. Skrinskas.
Siekis – lankomas objektas
Vietos bendruomenė siekia, kad koplytėlė įsirašytų į bendruomenės atmintį ir taptų lankomu objektu, o tam, žinoma, reikalingas žmonių dėmesys. Tuo tikslu ir buvo surengtas atminimo renginys prie Gumbių koplytėlės.
Renginyje dalyvavo Tomo Mikučio vadovaujamas Šėtos bažnytinis choras, Artūro Rušos vadovaujamas Šėtos kultūros centro ansamblis „Sidabrinė gija“, bendruomenės nariai.
„Regioninė atskirtis toliau didėja, provincijų miesteliai merdėja, žmonės emigruoja.
Nyksta ir Lietuvos paveldas. Trinama istorinė atmintis. O be atminties mankurtas gali nužudyti savo motiną.
Bet jei veiksime solidariai, galime bandyti stabdyti šią atskirtį“, – ragino R.G.Skrinskas.
