15min, gavę leidimą, dalijasi jo mintimis:
„Vėl skandalas lygioje vietoje – kertami medžiai prie Raudonės pilies, vėl dalies tautos nepasitenkinimas. O į platesnį kontekstą ar kas nors žiūrėjo? Čia yra vienas didžiausių Lietuvos turizmo neišnaudotų šansų, ir kai jau, atrodo, bandoma jį šiek tiek judinti, atsitinka lietuviškas pasipriešinimas.
Kad Panemunių regioninis parkas konteksto neiškomunikavo ir viską paliko ginti vietos seniūnui pagal savo komunikacinius sugebėjimus – nestebina, bet bent jau vietos gyventojai galėtų suprasti, kad prieštaraudami tokiam Raudonės pilies parko sutvarkymui jie patys pjauna šaką, ant kurios sėdi. Arba tiksliau - jie sėdi ant didelio šiuolaikinės naftos – turizmo – telkinio, ir jo neišnaudoja. Ir dar pyksta ant tų, kas jiems bando tą naftą iškasti.
Žiūrėkit, čia reikalas paprastas, nevyniojant į vatą – tas Panemunės kelias nuo Kauno iki Jurbarko yra VIENINTELIS tikras lietuviško turizmo produktas, kurį lengvai galima užbrendinti „Keliu“, t.y. vienos rūšies objektų rinkiniu ant tam tikros atkarpos. Turime dabar ir „Alaus kelią“, lyg ir kurtas „Sūrių kelias“, gal buvo dar ar atsiras koks nors Šaltibarščių arba 5G bokštų kelias, bet visi jie yra tik rinkodariniai projektai, pritempti ir egzistuos tik tol, kol bus reklamuojami. O štai Panemunės kelias jau dabar turizmo agentūrų ar keliautojų dažnai vadinamas „Pilių keliu“, tik to kažkodėl iki šiol nesupranta vietinis regioninis parkas arba Kauno raj. ir Jurbarko savivaldybės, ir nesugeba sukurti šio produkto.
Šio Panemunės kelio didysis brolis yra Vokietijoje – Burgenstraße, arba Castle road, arba Pilių kelias. Vokiečiai turėjo proto dar 1951 m. keliolika pilių sujungti į vieną produktą, pavadinti Pilių keliu, sukti komunikaciją ir generuoti turizmo pajamas. Vėliau jis išsiplėtė iki pat Prahos, dabar kelias sudaro virš 1000 km, ir žinoma, tikrai ne visos atkarpos yra įdomios. Dalį Vokietijos Pilių kelio teko išbandyti pernai – atstumai didesni nei pas mus, pilys skirtingos, todėl potyriai nėra koncentruoti. Panašiai su Sidro keliu Normandijoje – faina, gražu ir skanu, bet atkarpos nemažos.
Todėl ta mažytė koncentruota 80 km atkarpa tarp Kauno ir Jurbarko tikrai turi potencialo. Čia yra pats paprasčiausias, labai lengvas, net banalokas maršrutas, kurį turbūt dauguma esat bent kartą išbandę, bet galėtų būti gerokai populiaresnis ir žinomesnis Pilių kelias.
Ko tam reikia?
- Reikia vaizdingo kelio – yra. Tikrai vienas gražiausių kelių skirtingais metų laikais Lietuvoje.
- Reikia bent kelių pilių, ir aplink jas dar panašių įdomių objektų – yra. Pradedant nuo puikiai tvarkomos Raudondvario pilies (tyčia vadinu ne dvaru, manau, čia jų klaida), toliau praktiškai kas 10 km galima stoti ir vis kažką apžiūrėti: Vilkijos bažnyčią (dar ir keltas), Seredžiaus piliakalnį, Belvederio dvarą (pagaliau prižiūrimą), Veliuonos piliakalnius, Veliuonos medinį dvarą, Raudonės pilį, galiausiai Panemunės pilį (su galimybe nakvoti pilyje, kokių Lietuvoje beveik neturime), dar lieka Šilinės karčema su parko direkcija ir jei norima pratęsti – Jurbarkas. Ir viskas vos per 80 km – net ir dviračiams tinkamas maršrutas.
Reikia, kad bent dalis šių objektų matytųsi plika akimi važiuojant tuo keliu. Apie tai šiek tiek vėliau.
Ko dar reikia? Neprivaloma, bet pageidautina, kad būtų:
- Didmiestis ir oro uostas šalia – yra Kaunas.
- Miestelių ir turizmo infrastruktūra pakeliui – yra vietų, kur galima apsistoti, atsiranda ir daugiau vietų maistui.
- Galimybė pratęsti kelionę kokiu įdomiu maršrutu toliau – o tokių yra net kelios: nuo Jurbarko į rytus į Mažąją Lietuvą, į pietus – į Zanavykų kraštą ir jų dvarus, o jei maršrutas baigiamas Kaune, čia net klausimų nekyla.
- Bonusas – Nemunas, be kurio tas kelias irgi būtų įdomus, bet dabar dar geriau. Atsiranda ir vandens turizmo Pilių keliu galimybė.
Grįžtu prie objektų matomumo. Kas važiavot tuo keliu prieš 10-15 metų, nelabai ką iš objektų savaime matėte, jei nesivadovavot žemėlapiu. Apžėlusius ir pasislėpusius piliakalnius, laimei, jau sutvarkė anksčiau, šiemet atėjo ir pilių eilė. Tvarkomas Panemunės pilies parkas, ir dabar atėjo Raudonės pilies eilė.
Raudonės pilis stovi ant puikaus Nemuno vagos šlaito, kurio apačioje ir eina kelias, kuris ateityje vadinsis Pilių keliu. Bet juo važiuojant geriausiu atveju matydavai tik Raudonės pilies bokšto viršūnę, pilies nesimatė, jos fasadinę pusę nuo Nemuno slėpė apžėlęs šlaitas. Šlaitas žėlė ir anksčiau nei sovietmetis, bet aišku, niekieno neturėtų stebinti, kad mūsų viduramžių pasididžiavimus sovietai vertė sandėliais, mokyklomis, leido želti medžiais, prie kiekvieno jų įrioglino po kolūkio fermą šalia – kad tik mažiau matytųsi, kad tik baisiau atrodytų.
Laimei, kažkas atėjo į protą paprašyti ES pinigų Raudonės pilies parko sutvarkymui ir kartu vaizdo į Nemuno pusę atidengimui. Nemačiau dar gyvai, bet turėtų būti įspūdinga iš abiejų pusių – ir žvelgiant į pilį nuo Nemuno arba kelio, ir nuo pilies į upę. Bet kažkam neužtenka proto pasidžiaugti, kad tokie praeities objektai vėl atidengiami (nes kai jie veikė kaip pilys, tie šlaitai tikrai nebuvo apžėlę, nes koks tada tikslas statytis pilį ant šlaito, kur vaizdą ir galimą priešų ataką užstoja medžiai), niurzga dėl kertamų medžių. Liūdniausia, kad labiausiai priešinasi vietiniai, kurie vietoje šitos kovos geriau eitų ir savo ūkinius pastatus verstų jaukiais Airbnb nuomai skirtais apartamentais – prireiks.
Taigi, ko reikia, kad šitas kelias taptų Pilių kelių? Praktiškai viskas yra, trūksta tik kelių dalykų, dovanoju idėjas Panemunių regioniniam parkui:
- Supakuoti viską į „Pilių kelio“ produktą – reikia logotipo, reikia visų objektų aprašymų ir gerų nuotraukų, reikia istorijos ir istorijų. Tas produktas turi atsirasti visuose tripadvisoriuose ir pan. turizmo kanaluose, kur lankytojai patys gali vertinti. Nekainuoja.
- Sukurti svetainę su adresu www.piliukelias.lt. Domeną ką tik nupirkau, kad kas nesugalvotų perpardavinėti – jei parkas kreipsis ir pažadės, kad panaudos pagal paskirtį, mielai padovanosiu.
- Reikia patrauklaus piešto žemėlapio su visomis pilimis. Lietuvon.lt vaikišką žemėlapį (https://bit.ly/3cyvUOd) paišė mano sesuo Neringa – galiu suvesti, jei parkui bus įdomu. Aišku, kad pieštų ne nemokamai.
- Reikia prispausdinti tų žemėlapių ir pridėti visose įstaigose ir lankytinose vietose tame pačiame kelyje ir 50 km aplink. Palyginimui, kaip atrodo dabar oficialus Panemunių regioninio parko žemėlapis, siūlomas turistams: https://bit.ly/39wT1Kv. Pilims čia skiriama tiek pat dėmesio, kaip ir kiekvienai miško aikštelei.
- Reikia didelių ženklų Pilių kelio pradžioje ir pabaigoje – „Sveiki atvykę į Pilių kelią“. Keliomis kalbomis.
- Prie kiekvieno lankytino objekto turi atsirasti ne dabar įprasti rudi turistiniai ženklai, bet išskirtinio dizaino Pilių kelio ženklai. Jie gali būti ant viršaus tų rudų ženklų – manau, su Susisiekimo ministerija galima susitarti.
Indrės Bungardaitės / 15min nuotr./Veliuona - Reikia informuoti visas turizmo įstaigas tame maršrute, kad nuo šiol jie dirba ilgiau ir darbščiau (pvz. šią vasarą vieną pirmadienį skambiname į Panemunės pilį – „Priimsit nakvynei?“ – „Ai, kad žinokit, pirmadieniais mes nedirbam, net ir viešbutis“, arba į Raudonės pilies bokštą patekti turi būti galimybė nuo aušros iki sutemų), bet turės daugiau turistų ir daugiau pajamų. O vietinius paraginti pagalvoti, kokių paslaugų turistams jie gali pasiūlyti – tinka viskas, nuo vietoje gaminamo sūrio iki unikalios nakvynės ant šieno.
- Reikia ir nedidelės komunikacijos kampanijos, pradžiai. Paskui ir reklaminių priemonių. Tegul bukas ir bukesnis Bertulis ir Mikaitis ne JAV keliais dabar trankosi, o Pilių keliu keliauja ir instastorina.
- Reikia apie tai informuoti visas „car sharing“ ir auto nuomos bendrovės – jos pačios atves keliautojus, kad tik jų paslaugomis naudotųsi.
- Reikia atrakcijų vaikams. Pradžiai bent kelios didesnės žaidimų aikštelės kas 15-20 km, o vėliau gal ir kokį Anykščių Labirintų parko filialą priviliosit. Arba pasimokysit pilių atrakcijų vaikams iš Šeimyniškėlių pilies.
- Reikia sugalvoti, kurį vasaros savaitgalį paskelbti „Pilių diena“, ir visuose maršruto objektuose prikurti atrakcijų turistams. Kad tas kelias kimštųsi nuo automobilių tą savaitgalį.
- Nepamaišytų dar bent pora apžvalgos aikštelių į Nemuno pusę nuo aukštesnio šlaito. Viena tokia buvo pastatyta Vilkijos bažnyčios teritorijoje, bet lyg ir nebeveikė, kai buvau paskutinį kartą.
- Reikia sugalvoti ir Jurbarke pasiūlyti poros valandų, pusdienio ar dienos pratęsimą tiems, kas norės tęsti kelionę. Turi valandą – pamatyk tokio pat įspūdingumo piliakalnius kaip Kernavėje, tik mažiau žinomus – Sudarge. Nori vokiško paveldo – varai palei Nemuną toliau. Nori dvarų – pas Zanavykus.
O kai tai padarysit, papildomas darbas – grįžimo maršrutas iš Jurbarko į Kauną kita Nemuno puse, kur galėtų būti suformuota alternatyva Pilių keliui – Dvarų kelias. Objektai jau yra (Kidulių dvaras – Gelgaudiškio dvaras – Zyplių dvaras su nuostabia Kuchmistrų virtuve – medinis Ilguvos dvaras – pora piliakalnių pakeliui – ir visko užbaigimas Zapyškio bažnyčioje), tereikia viską supakuoti, taip pat, kaip su Pilių keliu.
O praplėtus ten dar ir unikalių dalykų galima įtraukti, kaip vienintelis upelis-gatvė Plokščiuose arba Keturnaujienos koplyčia ant aerodromo tako. Man patinka, kaip dirba Šakių turizmo informacijos centras, todėl jie tai laisvai galėtų sukurti.
Kas nors netiki, kad tai padės pritraukti turistų? Gal tuomet nuvažiuokite vasaros savaitgalį į Anykščius – jiems tereikėjo tik šiek tiek pajudinti pirštą, kad tai taptų vasaros kelionių traukos centru. O Panemunėje įdomių objektų yra daugiau.
Be domeno Panemunių regioniniam parkui galiu padovanoti ir keliolika valandų savo darbo įgyvendinant šitą planą – tik apsiimkit ir padarykit. Ping, Panemunių regioninis parkas. Berašydamas pats įtikėjau, kad šitas planas ir lengvai, ir greitai įgyvendinamas, ir vieta turinti mažai turistinių konkurentų Lietuvoje.
Tai va, mielieji Panemunės gyventojai, jums ne medžių kirtimais aplink pilis piktintis reikia, bet prižiūrėti, kad visas pas jus esantis grožis būtų atvertas ir pritaikytas turizmui. O sutaupytą laiką paskirkit galvojimui, kokias paslaugas galite pasiūlyti turistams, kai jie jums atveš pinigų.
Norėjau paskirti 10 min. įrašui apie kertamus medžius aplink pilis, bet ekspromtu gavosi šiek tiek ilgesnis – tikiuosi, atsiras norinčių jį įgyvendinti.“
