Pateikiame šūsnį įdomių faktų apie šį tarp Marijampolės ir Vilkaviškio įsikūrusį kaimą.
Kuriasi jaunos šeimos
Kasmet Gižuose naujus namus pasistato bent 2-3 jaunos šeimos. Jau vien šiais metais statybos leidimai išduoti trims naujiems namams. Tiesa, tai dar gali būti ne pabaiga. Anot seniūno, vietinė įmonė UAB „Hidrotechnika“ Gižuose šiemet dar ketina statyti nedidelį keturių namų kvartalą. Labiausiai gyventojus čia kurtis skatina gera geografinė padėtis. Gižai yra nuo Marijampolės nutolę vos 8 km., o nuo Vilkaviškio – 15 km.
„Kasdien į Marijampolę iš Gižų išvyksta dirbti apie 80 žmonių, nemažai dirba ir Vilkaviškyje. Apskritai, pas mus nedirba tik tie, kurie nenori to daryti. Turime keletą stambių ūkininkų ir jie įdarbina nemažai žmonių, čia veikia respublikinius projektus vykdanti UAB „Hidrotechnika“, keletas individualių įmonių, kuriose taip pat dirba dalis vietinių gyventojų“, – sakė R.Kučiauskas.
Visko užtenka
„Drąsiai galiu pasakyti, kad tiek Gižuose, tiek visoje mūsų seniūnijoje šiuo metu yra sukurta visa infrastruktūra, reikalinga gyventi įvairaus amžiaus žmonėms. Pas mus privažiavimai prie namų – geri. Turime 25 km asfaltuotų valstybinių ir 4 km asfaltuotų vietinės reikšmės kelių. Mums dar reikėtų išasfaltuoti 2–3 km žvyrkelių ir tuomet galėtume jau koncentruotis į gerąją infrastruktūrą – dviračių bei pėsčiųjų takus. Šiais metais Gižuose planuojame nutiesti 800 metrų pėsčiųjų taką. Jam jau yra gautas finansavimas“, – tikino Gižų seniūnas.
Ir iš tikrųjų šiame kaime, atrodo, visko užtenka: yra mokykla, vaikų darželis, bažnyčia, biblioteka, paštas, kultūros namai, o nuo praėjusių metų pabaigos čia veikia net sporto klubas, į kurį pasimankštinti renkasi tiek jauni, tiek jau pagyvenę žmonės. Susiekimas su aplinkiniais miestais taip pat sutvarkytas – tiek į Vilkaviškį, tiek į Marijampolę autobusai kursuoja kone kas pusvalandį.
Žmonės ir jų kuriamas grožis
Labiausiai R.Kučiauskas džiaugėsi šiltais gižiečių tarpusavio santykiais. Anot jo, taip atsidavusios ir tiek daug dirbančios moters kaip Gižų bendruomenės pirmininkė Virginija Svirupskienė jis dar nebuvo sutikęs. O kur dar kitos idėjų generatorės, tokios kaip Rūta Raškauskienė, Nijolė Vaitūnaitienė ar Onutė Maksvytienė! Ne mažai prie Gižų gerbūvio kūrimo prisideda ir ūkininkai: Arūnas Maksvytis, Algis Dirmeikis, Algis Dominaitis, Vitalijus Lygaitis ir kt.
„Žmones pas mus traukia ir tai, kad čia kuriamas grožis. Gižai net keturis kartus yra tapę gražiausiai tvarkoma Vilkaviškio rajono gyvenviete. Tarybiniais laikais pagal šį rodiklį, ko gero, buvome patys paskutiniai. Grožio kūrimo pradininku tapo Vidas Rudzevičius. Jo sodyba net respublikoje buvo pripažinta viena iš gražiausių. Vyriškis pats augina įvairius augalus, jų dovanoja ir vietiniams. Smagu, jog žmonės grožio idėjomis užsikrečia vieni nuo kitų. Nesumeluosiu sakydamas, kad mūsų seniūnijoje gyventi gera“, – teigė seniūnas.
Padeda senoliams
Gižuose itin didelis dėmesys skiriamas vienišiems seneliams. Juos prižiūrėti vyksta už socialines pašalpas atidirbantys asmenys: atneša šiems žmonėms malkų, padaro valgyti, aptvarko namus, išverda ir kartu su jais atsigeria arbatos, tiesiog bendrauja.
Anot seniūno, taip keli klausimai išsprendžiami vienu metu – surandama nesunki, pernelyg daug fizinių jėgų nereikalaujanti veikla už socialines pašalpas atidirbantiems asmenims, be to yra, kas pasirūpina vienišais seneliais. Kartais iki visiškos pilnatvės jiems ir tetrūksta gero žodžio, pokalbio su kitu asmeniu.
Liepų kaimas
Prieš kelis metus, kai Gižai šventė 400 metų jubiliejų, ši sukaktis buvo paminėta ne tik gražiais žodžiais, koncertais, garbiems kraštiečiams skirtais renginiais, bet ir liepų sodinimu. Tada šiam darbui gyventojus pakvietė seniūnas Romas Kučiauskas, o žmonės į kvietimą mielai atsiliepė. Ir pradėta sodinti liepas. Jauni medeliai sužaliavo buvusios kunigų seminarijos aplinkoje, teritorijoje prie senojo dvaro tvenkinių – visur, kur tik buvo laisvos vietos.
Gižiečiai sako, kad liepos jų kaime žaliavo nuo seno. Ir dabar čia keroja gražią meilės istoriją liudijanti šimtametė liepa, pro bažnyčią veda Liepų gatvė – vadinamasis Liepkelis, kurio pakelėse liepos sodintos dar baudžiavos laikais. Pagaliau ir pačiame Gižų herbe keroja plačiašakė aukso liepa.
Jau kuris laikas liepų kaimu vadinamuose Gižuose rengiamos edukacinės programos su įdomiais pasakojimais, ekskursijomis ir ragaujamu liepų medumi bei liepžiedžių arbata.
Santykiai su dvasininkais
Gerai atmosferai Gižuose neabejotinai įtaką turi ir dvasininkai. Gižiečiai patys noriai lanko bažnyčią, prisideda prie jos gerbūvio kūrimo. Pavyzdžiui, pernai buvo pasirūpinta bažnyčios apšvietimu, pakeistas dar 1933 m. statytas kryžius, pastatyti trys vėliavų stovai. Viena mergina pagal viešųjų darbų programą atnaujino dalį bažnyčios vidaus inventoriaus.
Dabartinis klebonas Virginijus Vaitkus – aktyvus bendruomenės narys, pats padeda organizuoti kai kuriuos renginius. Lygiai tokie patys glaudūs santykiai yra išlikę ir su kai kuriais buvusiais Gižų kunigais. Pavyzdžiui, su dabar Prienų rajone tarnaujančiu Remigijumi Veprausku. Neretai būrys gižiečių keliauja į Prienų rajoną, į R.Veprausko vedamas pamaldas, o po jų bendrauja su buvusiu klebonu.
Kryžiai, paminklai, koplytstulpiai
Kone kasmet Gižuose arba šioje seniūnijoje iškyla bent po vieną kryžių, paminklą, koplytstulpį ar atminimo ženklą. Tai – seniūno R.Kučiausko iniciatyva. Seniūnijos vadovas siekia sukurti kuo daugiau išliekamąją vertę turinčių objektų. Šiemet Gižuose taip pat turėtų iškilti bent vienas paminklas, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Ant jo turėtų būti surašytos visos šio krašto Vyčio kryžiaus ordino kavalierių ir Nepriklausomybės kovų savanorių pavardės.
Šimtmečio žygis
Gižų kaimo bendruomenė pradėjo žygį nepriklausomos Lietuvos šimtmečiui paminėti. Tiksliau ne vieną žygį, o visą žygių ciklą, kurių metu siekiama pėsčiomis aplink savo kraštą nueti 100 kilometrų. Šis žygis – iniciatyvos „Ačiū, Lietuva!“ dalis. Jo metu keliaujama aplink Gižų kraštą, stabtelint prie gražiausių bei istoriškai svarbiausių vietų. Per vieną žygį įveikiama apie 20 km. Į žygius įsijungia ne vien gižiečiai, bet ir vilkaviškiečiai, marijampoliečiai, kitų miestų bei miestelių atstovai.
Gižiečiai ir anksčiau rengdavo pasivaikščiojimus po savo krašto apylinkes. Iš pradžių vakarais buvo vaikščiojama su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis, paskui pradėta kviesti visus ilgų pasivaikščiojimų mėgėjus. Ilgainiui išvykos pėsčiomis tapo labai populiarios ir į jas įsijungė žmonių iš aplinkinių vietovių.
Vienas
Būtent tiek Gižuose šiuo metu yra apleistų ir negyvenamų namų. Kai kitos šalies seniūnijos vargsta su pastatais vaiduokliais, Gižuose jų beveik nėra.
Švariausias Lietuvoje
Gižų seniūnijoje prieš 14 metų pastatytas vandens valymo įrenginys leidžia gižiečiams gerti bene švariausią vandenį Lietuvoje. Tą patvirtina kasmet atliekami vandens tyrimai.
Žymūs žmonės
Nuo seno Gižai garsėjo kaip knygnešių kraštas. Bene žymiausias iš jų – Pranas Lingys. Vis dėlto daug geriau žinomi kitų profesijų atstovai: fizikos ir matematikos mokslų daktaras profesorius Kazimieras Baršauskas, poetas Kostas Kubilinskas bei pedagogė, visuomenės veikėja Magdalena Draugelytė-Galdikienė. Būtent jos iniciatyva Lietuvoje pradėta švęsti Motinos diena.
Taip pat Gižai didžiuojasi savo kraštiečiu skulptoriumi Vladu Pleškūnu. Kaimo kapinėse šiuo metu ilsisi jo brolis Stasys Pleškūnas, mokėjęs net 32 užsienio kalbas. Beje, šis faktas buvo sudominęs Gineso rekordų fiksuotojus, bet sovietų valdžia tokiam garsinimui pasipriešino.
Jaunystės parkas
Gižuose savo vaikučius krikštijantys tėvai turi galimybę pasodinti medelį ir taip prisidėti prie jaunystės parko kūrimo.
Mergaitei sodinama liepa, berniukui – ąžuolas. Praėjusiais metais parke pasodinta per 20 medžių. Ši tradicija greitai išpopuliarėjo, tad į Gižus krikštyti savo vaikų skuba ne tik vietiniai gyventojai.
Pirmi rajone
Gižai buvo pirmieji Vilkaviškio rajone, kurie savo lėšomis ir pastangomis atstatė kultūros namus. 2004 metais už tai seniūnui R.Kučiauskui net buvo įteiktas Lietuvos televizijos ir fondo „Bėdų turgus“ apdovanojimas, pavadintas „Daugiau saulės, daugiau šviesos“.
Pirmi regione
Praėjusiais metais Gižai tapo pirmąja kaimo bendruomene Suvalkijos regione, suorganizavusia kraujo donorystės akciją.
Dvyniai
2006 metais Gižų seniūnijoje gyveno net 24 įvairaus amžiaus dvynių poros. Tuomet net mokykloje buvo klasių, kuriose mokydavosi po dvi poras dvynukų.
Būtent tais metais Gižuose buvo surengta šventė, į kurią susirinko visi dvyniai. Įdomu tai, kad po šio renginio seniūnijoje daugiau dvynių taip ir negimė, o šiandien čia gyvena jau tik apie 10 dvynių porų.
„Amerikono namas“
Vienas žymiausių Gižų statinių – iki šių dienų išlikęs amerikono Rimavičiaus namas. Statybinės medžiagos namui 1923 m. buvo parplukdytos iš JAV, o pats namas Gižuose pastatytas 1924 m. Prieš karą jame veikė viešbutis ir restoranas, kalbama, kad net buvęs ir viešnamis. Vietinių šis pastatas pramintas „špokinyčia“.
