Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Edita Nichols iškeliavo į lemiamą žygį Everesto viršūnės link

Dar savaitę praleidusi Eversto bazinėje stovykloje Edita Nichols su bendražygiais gavo gerų žinių – virvės kopimui į viršūnę nutiestos, nusimato gerų orų „langas“ ir jau kitų grupių alpinistai pietiniu kalno šlaitu Nepalo pusėje pasiekė viršūnę. Todėl ir „Altitude Junkies“ ekspedicijos dalyviai susikrovė daiktus bei slapta nuo kitų akių patraukė į lemiamą viršūnės šturmą šiaurinėje Everesto pusėje.
Editos pasivaikščiojimas aplink Bazinę stovyklą
Editos pasivaikščiojimas aplink Bazinę stovyklą / E.Nichols nuotr.

Gyvenimas Bazinėje stovykloje

Grįžę iš aklimatizacijos žygio į Bazinę stovyklą alpinistai ten praleido dar vieną laukimo savaitę. Per ją šerpai sunešė paskutinius žygio daiktus į aukštesnes stovyklas, be to buvo laukiama geresnio oro tarpo, kad žygio baigtis būtų sėkminga. 

E.Nichols nuotr./Margaret ir Edita pasivaikačiojimo metu
E.Nichols nuotr./Margaret ir Edita pasivaikščiojimo metu

„Mes ir toliau kantriai bei ramiai laukiame. Kad ir kaip norėtume jau iš karto kilti į viršūnę, tačiau tai laukimo žaidimas. Daugybė nuobodaus laukimo... O kai tik laikas ateis, mes išeisim ir viskas pasibaigs taip greitai, jog nespėsim nė mirktelėti. Tokia jau Everesto realybė“, – savo pasakojime iš Bazinės stovyklos pasakojo E.Nichols.

Kalnų šerpų „pasilaiminimas“

Kad ir kaip daugelis mėgstam patraukti alpinistus per dantį, jog visą darbą už juos padaro šerpai, tačiau Edita užsimena, kad ir šių kalnų gyventojų dalia ekspedicijoje ne tokia jau bloga. Daiktų nešimas link viršūnės, tai šerpų kasdienybė ir sunkus, tačiau neblogus pinigus garantuojantis darbas. O ekspedicijos vadovas Philas Cramptonas savo ištikimais pagalbininkais rūpinasi ne mažiau nei pačiais alpinistais. 

E.Nichols nuotr./sherpas-resting-in-dome
E.Nichols nuotr./Šerpai ilsisi palapinėje

Poilsiui iš aukštesnių stovyklų grįžusiems šerpams skirta atskira palapinė. Miega, valgo ir ilsisi šerpai lygiai taip pat kaip ir už žygį sumokėję ekspedicijos dalyviai. Viską geriausiai atspindi viena E.Nichols ištrauka iš pasakojimo.

„Šerpai šiandien iškeliavo į Aukštesnę bazinę stovyklą. Ten jie pailsės dieną ir pabaigs nešti daiktus į Trečiąją stovyklą. Iš ten jie jau nebegrįš iki pat ekspedicijos pabaigos. Praeitą naktį jie visi iškeliavo į Rongbuk vienuolyną paprašyti lamos palaiminimo prieš paskutinį žygio etapą. Grįžo vėlai, visi laimingi – vienuolyne suvartoję tris dėžes alaus ir dar parsinešę dvi papildomas į Bazinę stovyklą. Taip pat jiems buvo patiekti jų mėgstamiausi patiekalai – žymusis kepintas viščiukas. Jie tikrai to nusipelnė už sunkų darbą“.

Išradingas vadovas

„Altitude Junkies“ ir viso Editos žygio vadovas Philas Cramptonas taip pat žavi savo išradingumu ir pasiryžimu išvaikyti alpinistų nuobodulį sėdint ilgai Bazinėje stovykloje. 

„Vakar Philas visą rytą praleido galvodamas 100 klausimų paprastam žaidimui, kurį mes pražaidėme visą popietę. Buvau tikrai sužavėta jo atsidavimu grupei, noru išlaikyti alpinistus motyvuotus, užimtus ir gerai nusiteikusius. Panašu, kad ir pačiam Philui tai labai patinka – kontroliuoti situaciją ir vadovauti žmonėms“.

E.Nichols nuotr./Žaidimai Bazinėje stovykloje
E.Nichols nuotr./Žaidimai Bazinėje stovykloje

Tiesa, grupės vadovui tenka imtis ir ne tokių malonių sprendimų – dėl ilgo buvimo Bazinėje stovykloje nebeįmanoma užtikrinti nuolatinio elektros tiekimo iš generatorių ir saulės baterijų. Todėl internetas ir civilizacijos malonumai alpinistams griežtai normuoti. 

Nelaimės aplink Everstą

Sėdėdami Bazinėje stovykloje žygio dalyviai seka žinias iš kitų Everesto stovyklų. Ir ne visada tos žinios vien tik geros. Šiemet Everestas jau pasiglemžė trijų žmonių gyvybes. Papėdėje liko du šerpai ir vienas alpinistas iš rusų komandos. Tiesa tik vienas žuvo per nelaimingą atsitikimą. Štai ką apie rusų grupės alpinisto mirtį rašė Edita:

„Tikriausiai jau girdėjote apie pirmą šiais metais mirtį Eversto šiauriniame šlaite. Neturiu tikslios informacijos, tačiau atrodo, kad alpinistas paliko šį pasaulį Aukštesnėje bazinėje stovykloje savo palapinėje. Sklinda gandai, kad jis buvo iš rusų komandos. Nenoriu spekuliuoti šia tema, tačiau panašu, jog tai buvo aukščio sukeltos pasekmės. Užjaučiame šeimą ir draugus“.

Panašiomis aplinkybėmis mirė ir 37 metų šerpas Pietiniame šlaite. Jam pradėjo svaigti galva, dėl to šerpas prigulė palapinėje ir nustojo kvėpuoti. 

E.Nichols nuotr./Bazinė stovykla
E.Nichols nuotr./Bazinė stovykla

Trečiasis žuvęs ant Eversto kalno – 22 metų šerpas, nusiritęs stačiu šlaitu grįžtant iš 8 km aukštyje įrengtos stovyklos. Šerpas buvo kinų ekspedicijos narys.

Grupių intrigos

Grupių kopiančių į Everstą nemažai, o gero oro langas visiem vienodai trumpas. Tad panašu, kad papėdėje vyksta slaptos varžybos, kas geresniu laiku iškeliaus link viršūnės. Tad ir paskutinis Editos įrašas jau ne toks konkretus – žygio vadovas uždraudė atskleisti dalį informacijos, kad nesužinotų kitos komandos.

Visą savaitę „Altitude Junkies“ alpinistai planavę pradėti kopti gegužės 12 dieną, į Aukštesnę bazinę stovyklą iškeliavo viena diena anksčiau. Nors tarp grupių tvyro geri santykiai ir draugystė, tačiau bet kokiu atveju artėjant paskutiniams žingsniams link viršūnės atsiranda varžybų instinktas. Visos grupės nori būti pirmos įkopusios šiais metais Šiauriniu šlaitu į Everestą. Dėl to ir prasideda vieni kitų šnipinėjimai, bandymas pavyti ir aplenkti. 

Paskutinės žinios

Edita jau Aukštesniojoje Bazinėje stovykloje. Ten alpinistai pailsės ir artimiausiomis dienomis žengs toliau link Trečiosios stovyklos, kuri yra visai šalia viršūnės. Iš ten – paskutiniai šimtai metrų iki ilgai laukto tikslo – aukščiausio pasaulio stogo. 

Žygį skiria skurdžiam Afrikos regionui

Savo ambicingą planą pasiekti aukščiausią pasaulio kalną Edita Nichols skiria skurdžiam Afrikos regionui Saheliui. Pavadinusi jį „Everestas Saheliui 2013“ („Everest For Sahel 2013“), Edita tikisi ne tik atkreipti dėmesį į badaujančių šio regiono žmonių problemas, bet ir tikisi surinkti jiems lėšų.

Sahelis – tai regionas Vakarų Afrikoje, apimantis aštuonias valstybes. Maisto krizė kilo po to, kai dėl ypač nepalankių gamtinių sąlygų 2011 m. beveik neužderėjo derlius. Maisto atsargų mažėjimas sukėlė kainas. Daugybė šeimų susidūrė su pavojumi likti visai be maisto.

Pernai su Pasaulio maisto banko programa dirbdama Nigeryje ir iš arti pamačiusi kenčiančius žmones, Edita nusprendė, kad gali pabandyti jiems padėti, gali atkreipti dėmesį į jų problemas, gali bandyti surinkti pinigų jiems. Ji sako, kad pamačius, kaip šie žmonės kenčia, jos gyvenimas pasikeitė.

„Kelionei į Everestą skiriu savo sunkiai uždirbtus ar skolintus pinigus. Visas savo keliones finansuoju pati, kelionėms, taip pat ir šiai, skiriu tik savo asmeninius ar rėmėjų (šios kelionės išlaidas rėmėjai padengia vos 3 proc. – red. past.) pinigus. O visos paaukotos ar žygio metu surinktos lėšos, kurios skiriamos Sahelio žmonėms, patenka ne man, o į Pasaulio maisto banko sąskaitą“, – sako Edita.

Apie Editos žygį į Everestą dviem kalbom (lietuvių ir anglų) nuolat informuoja 15min.lt. Lietuvės žygį galite paremti ir jūs. Jei norite daugiau sužinoti apie paramą, kurią galite suteikti šiai ekspedicijai ir skurdžiam Afrikos regionui Saheliui, spauskite čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos