Palikom Tingri apie 5 val. ryto. Vis dar buvo tamsu, danguje matėsi tik didelės kaip niekada žvaigždės. Net Tingri šunys sumigo po visą naktį trukusio nepakeliamo skalijimo. Daugelis grupės narių dėl to negalėjo išsimiegoti.
Kita priežastis, dėl kurios nekantravau palikti Tingri – blogas maistas. Mes jausdavomės sotūs tik apie valandą, o po to ir vėl alkis. Buvo tikrai sunku ištverti ryžių dietą du kartus per dieną be jokių proteino šaltinių.
Kelias į pačią bazinę stovyklą buvo iš tiesų duobėtas. Siauras žvyrkelis besiraitantis aplink kalvas ir kalnus. Pradžioje kelionės tegalėjau įžiūrėti didelių kalnų šešėlius tamsoje. Vėliau jau buvo galima atskirti nutolusią, juodą piramidę – Everestą.
 |
| E.Nichols nuotr./Keliaujant link bazinės stovyklos |
Bet kuo arčiau mes artėjome, tuo geriau supratome, koks didelis šis kalnas. O po akimirkos visa pagarba kalnui virto į baimę. Artėdami prie bazinės stovyklos pamatėme ir Vakarinį ir Šiaurinį kalno šlaitus. Idealesnės dienos net nebuvo galima įsivaizduoti – danguje nė vieno debesėlio. Tad mūsų akys prilipo prie masyvaus kalno, šiurpuliukai nuvilnijo mano nugara. Visi žinojome, kad tai milžiniškas kalnas, daugelis jį metė nebepirmą kartą, tačiau vis tiek niekaip negalėjome patikėti, kad jis toks didelis.
 |
| E.Nichols nuotr./Pagarbiai stebint Everestą |
Net jei jau esu užkopusi į dvi 8 km aukščio viršūnes, šio kalno niekaip negaliu palyginti su buvusiomis. Turiu pripažinti, kad šiek tiek bijau... bet tuo pačiu ir jaučiu adrenaliną kraujyje. Nebūčiau čia, jei tai būtų lengvas pasivaikščiojimas – priimu Everestą kaip iššūkį.
Kildama link šio gražuolio papėdės niekaip negalėjau mintyse sustoti kartojus: „Džomolungma, visų kalnų dieve, priimk mano nuolankumą ir suteik man šansą užkopti tavo šlaitais...“. Atkeliavau čia ne kaip užkariautoja, tačiau kaip paprastas žmogus, atvira širdimi ir mintimis trokštantis pajusti tave, Džomolungma. Jau minėjau, kad atvykau čia daugiau kaip keliauninkė, tenoriu mėgautis žygiu, ir jei pasieksiu viršūnę – bus didelė papildoma premija.
 |
| E.Nichols nuotr./Bazinė stovykla iš toliau |
Po keturių su puse valandos kratymosi autobuse, atvažiavome į Bazinę stovyklą. Tas pats atstumas džipu užtrunka maždaug tris valandas. Vis dėlto autobusas išleido mus 200 metrų nuo stovyklos, arčiau privažiuoti jau nebebuvo įmanoma. Likusi kelią nusinešėm savo kuprines ir pirkinių krepšius bei pagaliau atsidūrėme Bazinėje Everesto stovykloje. Šerpai atvyko prieš kelias dienas, taigi daugelis palapinių jau buvo iškilusios.
Stovyklavietėje 8 didelės palapinės: dvi virtuvės, du valgomieji, du tualetai/dušai, viena komunikacinė palapinė ir viena palapinė mūsų ir šrepų atsargoms saugoti.
 |
| E.Nichols nuotr./Statome namus |
Taip pat kiekvienas komandos narys ir šerpai gavo po asmeninę palapinę. Šerpais „Altitude Junkies“ komandoje rūpinamasi lygiai taip pat kaip ir kitais komandos nariais, o tai pasitaiko tikrai nedaugelyje komercinių kompanijų.
Stovyklavietėje yra dar trys palapinės poilsiui: viena – skaitymui ir tyliam poilsiui, kita – bendravimui ir atsipalaidavimui ir trečioji – komunikacijoms. Joje taip pat miega ir mūsų vadovas Philas Cramptonas. Pats jis atidavė savąjį būstą šerpui, kurio palapinė pasimetė.
Prabėgus mažiau nei dienai nuo atvykimo, mes jau buvome įsikūrę savo naujuose namuose. Mano palapinė bus mano namais ateinančius du mėnesius, tad stengiausi ją įsirengti kuo jaukiau. Užtrauku visą pusdienį dėliodama daiktus.
Stengdamasi išvengti palapinėje netvarkos daugelį daiktų pernešiau į specialią saugojimo palapinę, kurioje taip pat saugoma visa įranga ir daiktai, kurių nereikia po ranka. Palapinę įsirengiau erdviai ir praleidau joje šiek tiek laiko atskirai nuo visų.
Grįžus namo gyvenimas vėl pasidarys įtemptas, tad dabar mėgaujuosi kiekviena akimirka galėdama pabūti su savimi ir tiesiog klausytis Everesto papėdėje stūgaujančių vėjų.
 |
| E.Nichols nuotr./Altitude Junkies komanda |
Ekspedicijos vadovas Philas nusprendė mus dar palaikyti čia bazinėje stovykloje prieš kopiant į kalną. Vakar mes ir taip pakilome nuo 4300 metrų iki 5160 m aukščio. Tai didelis aukščių pasikeitimas per vieną dieną.
Dėl šios priežasties ir visas kopimas Šiauriniu šlaitu yra šiek tiek ekstremalesnis – atstumai tarp stovyklų ilgesni ir neįmanoma aklimatizuotis švelniai, palaipsniui kylant į viršų. Todėl ir aukščio liga čia kelia didelį pavojų, ypač kai pradedi kopti nepakankamai prisitaikęs.
Praleisimi bazinėje stovykloje septynias naktis prieš kildami į pirmą aukštesnę stovyklą. Ryt dalyvausime Puja – tradicinėje budistų ceremonijoje atliekamoje prieš kiekvieną kopimą. Nė vienas šerpas nekops be šios ceremonijos – jiems tai būtų blogą lemiantis ženklas.
Apie Editos žygį į Everestą dviem kalbom (lietuvių ir anglų) nuolat informuoja 15min.lt. Tuo tarpu lietuvės žygį galite paremti ir jūs. Jei norite daugiau sužinoti apie paramą, kurią galite suteikti šiai ekspedicijai, spauskite čia.
Jei norite tiesiogiai paremti Editą, spauskite čia.
