Šie metai Lietuvos alpinizmui – išskirtiniai. Prieš 20 metų, 1993 m. gegužės 10 d., Vladas Vitkauskas tapo ne tik pirmuoju lietuviu, įkopusiu į Everestą, bet ir pirmuoju trijų Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) alpinistu, aukščiausioje planetos viršukalnėje išskleidusiu nacionalinę vėliavą.
 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Edita Nichols po susitikimų Vilniuje |
Vienintelė moteris lietuvė jau du kartus įveikusi 8 km kalnus Edita Nichols savo kelionę į Everestą suplanavo nežinodama, kad jos kopimas sutaps su tokia svarbia Lietuvos alpinizmo data.
„Dabar esu dar labiau įpareigota“, – pernai gruodį susitikusi su 15min.lt žurnalistais ir pasakodama apie būsimą ekspediciją ištarė Edita.
Jau daug metų Lietuvoje nebegyvenanti Edita praėjusių metų pabaigoje apsilankė Vilniuje ir susitiko su Lietuvos alpinizmo legenda Vladu Vitkausku. Pasak moters, tai buvo jaudinantis susitikimas, per kurį ji ne tik sulaukė daug padrąsinančių žodžių, bet ir gavo dovanų V.Vitkausko knygą „Everestas – Manoji Lemtis“ su paties autoriaus asmeniniais palinkėjimais.
Du kartus įveikė 8 km viršūnes
 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Editos kelionės |
Visai neseniai pradėjusi kopti į kalnus, Edita jau pasiekė tokių rezultatų, apie kuriuos daugelis gali tik pasvajoti. Iš Lietuvos išvykusi 1996 m., moteris nuolat kraustėsi iš vienos šalies į kitą. Gyveno Prancūzijoje, Kanadoje, JAV, Italijoje. Persikrausčiusi į Romą, ji pradėjo dirbti JT Pasaulio maisto programoje ir dalyvavo humanitarinėse misijose Haityje bei Nigeryje (Afrika). Pastaruoju metu Edita gyvena Romoje, daug laiko praleidžia Šveicarijoje.
Moteris sako, kad kelionėms į kalnus ją įkvėpė sesuo.
„Ji man papasakojo apie kalnus. Kelerius metus gyvenau pavergta tų pasakojimų. Galiausiai pati nuvažiavau ir pirmą kartą juos išvydau. Jie man sukėlė pagarbią baimę. O dar po kelerių metų aš nusprendžiau įkopti į viršūnę. Pirmą savo reikšmingą viršukalnę pasiekiau Tanzanijoje. Aš įkopiau į Kilimandžarą. Tai buvo jaudinanti ekspedicija. Mano komandoje buvo dvi moterys, jau mėginusios kopti į Everestą. Kai mes kartu kilome į Kilimandžarą, jos man papasakojo įvairių istorijų, o tai mane įkvėpė leistis į ekspedicijas. Mano alpinistinių žygių pradžia buvo Kilimandžaras. Nuo tada prasidėjo svarbus gyvenimo etapas. Iškeliavau į Himalajus, kur leidausi į žygius pėsčiomis ir kopiau į kai kurias viršūnes, įskaitant ir Mera Peak“, – kiek anksčiau 15min.lt skaitytojams yra pasakojusi Edita.
 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Kilimandžaras |
Kilimandžaro kalno (5895 m) viršūnę Tanzanijoje E.Nichols pasiekė 2010 m. Kitais metais ji įkopė į kelias viršūnes Nepale ir Monblaną (4810 m) Alpėse. Tais pačiais metais įkopė į šeštą pagal aukštį pasaulio viršukalnę Cho Oyu (8201 m) Himalajuose. Edita Nichols tapo pirmąja lietuve moterimi, įveikusia aštuonis tūkstančius metrų virš jūros lygio viršijantį kalną.
Kad ji buvo pirmoji moteris iš Lietuvos, įkopusi į aštuonių kilometrų viršukalnę, Edita sako sužinojusi tik vėliau.
Pernai pavasarį Edita kopė į kalnus Argentinoje. O rudens pradžioje ji išvyko į Himalajus. Moters tikslas buvo Manaslu (8156 m) viršūnė Nepale. Tai aštuntas pagal aukštį pasaulio kalnas. Dėl dažnų lavinų ir pavojingų plyšių jis patenka į pavojingiausiųjų ketvertuką, nors kelias į viršūnę paprastai nelaikomas tarp techniškai sunkiausių maršrutų.
Žygį skiria skurdžiam Afrikos regionui
 |
| Editos Nichols nuotr./Manaslu viršūnėje |
Kopimas į Manaslu buvo sudėtinė pasiruošimo į Everestą dalis. Jau vėliau Edita 15min.lt žurnalistui prisipažino, kad kelias į viršūnę buvo sunkus. Moterį ypač sukrėtė tragedija, kuomet nuslinkusi didžiulė sniego lavina pražudė 12 aukščiau nakvojusių alpinistų, daug žmonių buvo sužeista. Nepaisant to, praėjus vos savaitei po tragedijos Edita pasiekė viršūnę. Į ją lietuvė įkopė pirmoji iš savo grupės, pakeliui aplenkusi anksčiau išėjusius kolegas.
Pasiekusi viršukalnę, Edita iš karto sulaukė žemiau buvusių alpinistų sveikinimų. Ji tapo vienintele moterimi lietuve, net du kartus įveikusia aštuonis tūkstančius metrų virš jūros lygio viršijantį kalną. Tą dieną į viršūnę įkopė visi jos grupės nariai.
Edita teigia, kad Manaslu viršūnę pasiruošimui kopti į Everestą ji pasirinko dėl to, jog tai yra visų jėgų reikalaujantis kalnas.
 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Edita Nichols su Afrikos moterimis |
Nors užsienyje gyvenanti Edita visada pabrėžia, kad yra lietuvė ir į kalnus visuomet su savimi nešasi lietuvišką trispalvę, savo ambicingą planą pasiekti aukščiausią pasaulio kalną ji pavadino „Everestas Saheliui 2013“ („Everest For Sahel 2013“). Ji teigia taip norinti atkreipti dėmesį į didžiulę maisto krizę, šiame regione kankinančią tūkstančius šeimų.
„Kai dirbau Nigeryje, kuris yra Sahelio regiono dalis, žiniasklaida šiai maisto krizei iš pradžių skyrė daug dėmesio. Tačiau po kiek laiko susidomėjimas sumenko. Pagalvojau, kad galbūt savo kopimu į Everestą aš galiu atkreipti dėmesį į susidariusią situaciją ir taip padėti šiam krizės nukankintam regionui. Viskas galėtų pasikeisti, jei žmonės nors po truputį ko nors galėtų skirti šiam regionui. Juk per dieną užtenka centų, kad galėtume pamaitinti čia alkstančias šeimas“, – sako Edita.
Smulkiau apie tai, kodėl Edita savo žygį į Everestą skiria skurdžiam Afrikos regionui ir apie jos įspūdžius iš Sahelio papasakosime kitose publikacijose.
Galvos skausmas – finansiniai rūpesčiai
 |
| Editos Nichols nuotr./Edita trečioje stovykloje prieš Manaslu šturmą |
Po sėkmingo žygio į Manaslu ir apsilankymo Lietuvoje, Edita vėl grįžo prie kasdienių darbų. Ji teigia, kad gaila buvo palikti Lietuvą, tačiau dabar moteris gyvena pagal griežtai reglamentuotą grafiką. Savo intensyvias pasiruošimo žygiui į Everestą treniruotes ji turi derinti su savo 10 valandų darbo diena.
„Kiekvieną dieną aš nubėgu apie 14–18 km. Arti tos vietos, kur gyvenu, nėra sporto klubų. Tad turiu verstis tuo, kas po ranka. Tačiau treniruojantis ir bėgiojant netoli namų, yra keli dalykai, kurie šiek tiek kelia nerimą. Tai neapšviestos gatvės ir gerokai pakvaišę Italijos vairuotojai. Kartais atrodo, kad jie tik ir stengiasi partrenkti gatve bėgančius žmones“, – pasakodama apie pasiruošimą ekspedicijai juokiasi Edita.
Likus mėnesiui iki išvykimo į Himalajus, Edita savo interneto dienoraštyje pranešė jaučianti didelį jaudulį.
„Mane apėmusios skirtingos emocijos. Šiai ekspedicijai ruošiausi kelerius metus. Šis žygis jau dabar yra didžiulis iššūkis. Tai bus mano fizinės ir psichologinės ištvermės išbandymas“, – tąkart rašė Edita.
Planuojama, kad balandžio pradžioje prasidėsiąs Editos žygis į Everestą gali užtrukti apie porą mėnesių. 15min.lt sutarė su alpiniste, kad ji siųs informaciją nuo aukščiausio pasaulio kalno, o redakcija apie ekspediciją nuolat informuos savo skaitytojus.
Šiuo metu didžiausią galvos skausmą Editai kelia finansiniai rūpesčiai. Tokios ekspedicijos kainuoja labai brangiai. Jų kaina siekia dešimtis tūkstančių dolerių. Tarp Editos rėmėjų jau galima rasti ne tik užsienio bendrovių ar privačių asmenų, bet ir lietuviškų vardų.
Žygį į Everestą galite paremti ir jūs. Jei norite daugiau sužinoti apie paramą, kurią galite suteikti šiai ekspedicijai, spauskite čia.
Jei norite tiesiogiai paremti Editą, spauskite čia.
