Pirmas dalykas, kuris nustebino tik pravėrus lėktuvo duris – lietus. Visuomet įsivaizdavau Meksiką kaip tropinį kraštą su amžinai ir visur šviečiančia saule. Žinoma, šalis yra be galo didelė, todėl oras čia skiriasi kaip diena nuo nakties kiekviename regione.
Meksike (sostinėje) niekada negali būti tikras dėl oro sąlygų. Kartais atsikėlus iš ryto saulė taip kepindavo, kad kiekvienas padarytas judesys priversdavo prakaituoti it sporto salėje, tačiau net nespėdavome suprasti nei kada, nei kaip pradėdavo taip lyti, kad pasigailėdavome nepasiėmę su savimi papildomo rūbų komplekto. Ir čia nelabai tiktų Lietuvoje paplitęs posakis „lyja kaip iš kibiro“. Man priimtinesnis būtų „lyja kaip iš dešimties kibirų į vieną vietą“.
Nepaisant nenuspėjamo oro, sostinė tikrai paliko neišdildomą įspūdį. Žinoma, pasižvalgėme tik po labiausiai turistų lankomas vietas, nes miestas yra milžiniškas, turintis bene 22 milijonus gyventojų bei didžiausią skaičių muziejų visame pasaulyje. Tiek dangoraižių vienoje vietoje nesu mačiusi gyvenime, taip pat kaip ir lūšnynų, nusidriekusių jau minėtų dangoraižių pašonėse.
Tai yra dar vienas labai nustebinęs faktas. Lūšnynai buvo vienas iš dalykų, kuriuos norėjau pamatyti Meksikoje, nes tai man atrodo labai lotynų amerikietiška, tačiau niekada nemaniau, kad visos neturtingųjų trobelės yra suręstos tiesiog verslo rajonų papėdėse. Socialiniai skirtumai šioje šalyje yra neįtikėtini. Jei gerai apsidairysi gatvėje, bene pirmas dalykas, kurį pastebėsi bus ištaigingai išsičiustę džentelmenai su portfeliais, žingsniuojantys šaligatviais, nusėstais varguomenės, prašančios bent keleto pesų, kad galėtų nupirkti bent duonos kasnelį į purviną paklodę susuktam vaikeliui.
Sostinėje ilgai neužsibuvome. Kaip jau minėjau, man patinka pažinti lankomą šalį, todėl stengiausi pamatyti kuo daugiau. O pamatyti tikrai yra ką: šalis turi ir miškų, ir kalnų, ir džiunglių, ir dykumų, ir netgi dviejų vandenynų pakrantėse išsidėsčiusių kurortų. Teko pabuvoti visur, išskyrus prie Atlanto vandenyno. Tačiau praleidau net mėnesį mieste, pavadinimu Los Cabos, įsikūrusiame ant Ramiojo vandenyno kranto. Tiek dykumų, palmių ir kaktusų nesu nė akyse regėjus, o nusakyti paplūdimių grožiui tiesiog trūksta žodžių – baltas smėlis, smaragdų spalvos vanduo, kurio temperatūra tarsi maloniai šiltos arbatos, margaspalvės žuvys, plaukiojančios tiesiog tau palei kojas... Ne veltui čia atostogauti atvyksta būriai pasaulio įžymybių.
Tik atvykusi į Los Cabos supratau, kad tai bene karščiausia ir tvankiausia vieta, kokioje tik esu kada buvusi. Vos tik pravėrus lėktuvo duris, papūtė toks karštas vėjas, kad baisu buvo net kvėpuoti. Atrodė, kad visi degėme pragare, nes saulė tiesiog svilino odą. Pabuvus vos 10 minučių lauke, jau galėjau džiaugtis lengvai įdegusiomis kojomis bei pečiais, nes pamatyti bent vieną vienišą debesėlį skaisčiai mėlyname danguje čia yra beveik neįmanoma. Galbūt vakarop, kai oras šiek tiek „atvėsta“ – tuomet termometrai rodo maždaug +32 laipsnius. Man, kaip mėgstančiai karštį, šio miesto oras - tikras rojus, tačiau vis tiek tai buvo šiek tiek neįprasta žmogui, atvykusiam iš Lietuvos, šalies, kurioje vidurvasarį gali tris dienas be perstojo lyti. O kalbant apie lietų...Vietiniai gyventojai žino, kad kartais lyja, tačiau ne čia. Ne Los Cabos.
Jei tau maždaug 20 – 26 metai, šis miestas – tobuliausia tavo atostogų vieta. Dieną gali mėgautis tropine saule bei vandenynu, o vakare eiti linksmintis į vieną iš daugelio klubų bei šėlti jame iki ryto. O linksmintis meksikiečiai tikrai moka. Vakarėliai čia nesibaigia iki pat aušros, nes nuobodžiauti tikrai nėra kada. Čia visi trypia ir pagal populiariausius šokių muzikos ritmus, ir pagal mariačių (telenovelėse serenadas Esmeraldoms dainuojančių bei sombrero pasidabinusių vyrukų) širdį virpinančias melodijas, ir pagal meksikietiškos „bandos“ atliekamą muziką.
Meksikoje man teko laimė atšvęsti savo 22-ąjį gimtadienį. Gimtadienis buvo labai jau tradiciškai meksikietiškas: su piñata (kokios nors formos objektas, pripildytas saldumynų, kurį jubiliatas daužo su pagaliu ar lazda, kol išbyra visi skanėstai) bei vidurnaktį dainuojamomis „mañanitomis“.
Kokia gi viešnagė Meksikoje nepaskanavus garsiosios meksikietiškos virtuvės, garsėjančios patiekalų bei aštrių padažų gausa. Kai žmonės kalba, kad meksikiečiai yra pakvaišę dėl aštraus maisto, jie tikrai neperdeda. Man pačiai ne kartą teko savo kailiu patirti, kai paragavus įžymiosios tortilijos ar takų, skruostu nuriedėdavo ašara. Mano šiaurietiškas skrandis tikrai nėra pratęs prie tokių deginančių patiekalų. Kartais tikrai atrodydavo, kad valgyčiau ugnį, todėl ilgainiui ėmiau skeptiškai žiūrėti į besišypsančius vietinių veidus, siūlančius „beveik neaštraus skanėsto“.
Nepaisant praverktų meksikietiškų pietų, labai pasiilgsiu vaisių. Ko jau ko, bet egzotinių vaisių čia nors vežimu vežk: raudonieji bananai, mamėjus, guanabana, mangai, papajos, karambola, liči, rambutanai ir t.t. Pusės iš jų nebuvau nė pavadinimų girdėjusi, tad naudojausi net menkiausia proga paskanauti šių gėrybių bei taip „atsivalgyti vitaminų“ visai žiemai į priekį.
Vienas iš dalykų, kurio labai pasiilgsiu Lietuvoje – vietinių svetingumas. Meksikiečiai yra nepaprastai malonūs. Įsivaizduokite, kad nuvažiuojate pas močiutę į kaimą. Kas nutinka? O gi ji puola prie jūsų ir stebisi, kodėl jūsų niekas nemaitina, ir puola ruošti penkių patiekalų vakarienę savo mylimam anūkėliui. Dabar visą šį procesą padauginkite iš dešimties ir suprasite, kokia yra tipinė namų šeimininkė Meksikoje. Vos tik įžengus į vietinių namus, būsite pasodintas prie egzotiškomis gėrybėmis nukrauto stalo. Taip pat nenustebkite, jei visi į jus įkyriai spoksos ir girs jūsų išvaizdą, nes mėlynos akys ir šviesi oda tipiniam šokoladinio atspalvio bei juodų it anglis plaukų meksikiečiui nėra kasdienis įvykis. Šios šalies žmonės yra itin smalsūs, todėl būtinai pasidomės, iš kur jūs bei kas būdinga jūsų šaliai. Taip pat nenustebkite, jei niekas nebus girdėjęs apie Lietuvą. Vos tik pasakysite jos pavadinimą, turėsite galimybę pasidalinti visomis istorinėmis žiniomis, kokias tik turite, nes jūsų klausytojai bus nuoširdžiai susidomėję jūsų pasakojimu.
Aplankyti Meksiką rekomenduočiau tikrai visiems ir visoms, nes šalis tokia graži ir įvairialypė, kad kiekvienas joje ras tai, kas jam patinka. Karščio mėgėjai galės lepintis saulės voniomis, mėgstantys ekstremalesnius iššūkius galės kopti į kalnus, grožėtis džiunglėmis ar vulkanais, kurių čia gausu, na, ir aišku, nė vienas neliks abejingas nuolat besišypsantiems ir maloniems meksikiečiams, kurie į savo namus visus priima kaip senus draugus ir rūpinasi kaip šeimos nariais. Kadangi šiame rojaus kampelyje praleisiu dar tris savaites, nenoriu švaistyti nė minutėlės, todėl lekiu pakvėpuoti Ramiojo vandenyno oru ir pasigrožėti koralais. Linkėjimai!
